1.2.4 Metodinė medžiaga: Įtraukusis ugdymas ir XXI amžiaus įgūdžiai

3. SANTRAUKA

2009 m. teisės į švietimą įstatymas užtikrina švietimą visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų luomą, religiją, gebėjimus ir pan. Labai svarbu sukurti įtraukiąją visuomenę taikant įtraukujį požiūrį. Tai darydami mes metėme iššūkį plačiai paplitusiems įsitikinimams ir sukūrėme naują pagrindinių prielaidų rinkinį. Įtraukimas yra daugiau nei mokinių su negalia švietimo metodas. Jame pabrėžiama, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo negalios sunkumo, yra vertinamas visuomenės narys ir gali dalyvauti toje visuomenėje.

Geras įtraukusis ugdymas yra toks, kuris leidžia visiems mokiniams vienodai arba beveik vienodai dalyvauti visose klasės veiklose. Norint įveikti iššūkius, kuriant geresnes mokyklas, būtinas pedagogų, tėvų ir bendruomenių lyderių įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Indijos vyriausybė bando tobulinti savo švietimo sistemą, sutelkdama dėmesį į įtraukujį požiūrį. Iššūkius galima įveikti didinant informuotumą apie žmogaus teises bendruomenėse ir skelbiant teigiamus pavyzdžius, kai neįgalūs vaikai ir suaugusieji sėkmingai mokosi įtraukiajame ugdyme ir yra visokeriopi visuomenės nariai po mokyklos. Turime sukurti įtraukujį mokymosi planą, kad mokymasis būtų džiaugsmingas visiems vaikams, kad mokymas jiems būtų svetingas, draugiškas ir naudingas, o jie jaustųsi kaip jo dalis, o ne nuo jo atskirti. Todėl įtraukimas padėjo sprendžiant klausimą, kaip efektyviau ugdyti šiuos vaikus.

Šis naujas nuolat besikeičiantis pasaulis tikisi, kad jūs nuolat tobulėsite, dar svarbiau, tobulinsite naujus dalykus ir neatsiliksite nuo pokyčių.  Todėl naujovių diegimo įgūdžiai bus būtini ateities žmonėms. Visi šie įgūdžiai, kuriuos tikimasi įgyti XXI amžiuje, yra glaudžiai susiję su mokymosi visą gyvenimą samprata kaip visuma. Tęstinė mokymosi visą gyvenimą veikla, skirta mokiniams ugdyti savo žinias ir kompetencijas, susijusias su asmeniniais, pilietiniais, socialiniais ir (arba) darbo įgūdžiais, bus požiūris, atitinkantis amžiaus reikalavimus.

Apibendrinant reikia pabrėžti, kaip svarbu plėtoti švietimą, orientuotą į XXI amžiaus kompetencijų švietimą, ir kurti bendrą vaikų ir jaunimo švietimo aplinką, kurioje mokyklos ir kultūros įstaigos turėtų bendrą misiją. Mokyklose mokytojai puikiai išmano vaikų ir jaunimo poreikius, kalbą, siekius, o kultūros įstaigos turi išteklių, kurie gali tapti eksperimentų ir kūrybinės veiklos lauku. 

Atsižvelgdami į besikeičiančius švietimo poreikius ir informacijos pertekliaus amžių, ieškome asmeninio, tiesioginio ir lygiaverčio bendravimo galimybių. Turime suvokti, kad kultūra ir švietimas yra gyvybiškai svarbūs žmogaus vystymuisi. Meninis švietimas ir meno kūryba praturtina švietimo sistemą.