1.1.4 Metodinė medžiaga: "Regioniniai įtraukties ir švietimo iššūkiai"

Pasak Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnio, kiekvienas turime teisę į mokslą. Deklaracijoje teigiama, kad „švietimas orientuotas į visapusišką žmogaus asmenybės ugdymą ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms stiprinimą. Jis skatina visų tautų, rasinių ar religinių grupių tarpusavio supratimą, toleranciją ir draugystę“. Sparčiai besivystančiame pasaulyje, kuriam būdinga globalizacija, įvairovė, įtraukties ir švietimo problematika tapo vienu iš pagrindinių mokslinių tyrimų, inovacijų ir praktikos centrų. Remiantis UNESCO pasaulio švietimo stebėsenos ataskaita, lygybė ir įtrauktis tapo 2030 m. darbotvarkės pagrindu. Tačiau vis dar vyrauja nevienodas išteklių paskirstymas, todėl šių tikslų pasiekimas iki šiol yra ribotas ir pasižymi iššūkiais. Kai kurie iš šių iššūkių kyla dėl bendrų nelygybės ypatybių, kurios apima negalią, etninę kilmę, kalbą, migraciją, priverstinį gyventojų perkėlimą, lytį ir religiją, bet vien jomis neapsiriboja. Kiti iššūkiai yra susiję su geografinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, skurdu, kurie išaugo dėl COVID-19 pandemijos.

Šiame skyriuje bus nagrinėjamas įtraukus švietimas – principas, kuriuo remiama ir palankiai vertinama visų besimokančių asmenų įvairovė (UNESCO, 2017). Daugiausia dėmesio bus skiriama keletui pagrindinių Europoje vyraujančių problemų, t. y. migracijai, skurdui, gabumams, ypatingiems poreikiams, negaliai bei COVID-19 pandemijai. Siekiant pristatyti ir spręsti kai kurias iš šių problemų, sąvokos „įtraukimas“ ir „teisingumas“ turi būti aiškiai apibrėžtos remiantis UNESCO įtraukties ir teisingumo švietimo srityje užtikrinimo vadovu (UNESCO, 2017):

Įtrauktis – procesas, padedantis įveikti kliūtis, ribojančias besimokančių asmenų buvimą, dalyvavimą ir pasiekimus. Teisingumas – teisingumo užtikrinimas, kai visų besimokančių asmenų švietimas laikomas vienodai svarbiu.

Pastaraisiais metais Europoje vyrauja migracija. Saugumo konfliktai ir ekonomikos krizė privertė žmones persikelti ieškant naujo gyvenimo. Kai kurie iš šių asmenų tampa prieglobsčio prašytojais ir (arba) patenka į pabėgėlių stovyklas, o kitus skatina pasaulinis judumas, todėl jie ieško darbo galimybių ir integruojasi į bendruomenę. Šiuo metu Europoje gyvena ištisos šeimos, kilusios iš kitų kultūrų, rasių ir religinių įsitikinimų, o jų vaikai mokosi vietos mokyklose. Tačiau jie susiduria ne tik su sunkumais, susijusiais su prisitaikymu prie naujos aplinkos, bet ir su visišku jų įsitraukimu į švietimo procesą. Iš tiesų migracija ir visi su ja susiję aspektai laikomi vienu iš didžiausių atskirties rizikos veiksnių. Ši problema kelia naujų iššūkių ne tik mokymo srityje, bet ir įvertinant, kurie kultūriniai šališkumai gali turėti didelių pasekmių tolesnei mokinių karjerai švietimo, profesinės veiklos ir gyvenimo srityse (Altrichter, 2020).

Remiantis UNICEF ir UNESCO ataskaitomis, su švietimu ir migracija susiję statistiniai duomenys kelia gana didelį susirūpinimą:

• 2016 m. dėl vykusio konflikto 28 mln. vaikų tapo benamiai;

• 2017 m. 61 proc. pabėgėlių vaikų lankė pradinę mokyklą;

• 2017 m. tik 23 proc. pabėgėlių moksleivių mokėsi vidurinėse mokyklose.

Žaliojoje knygoje teigiama, kad jei švietimo sistemos nesiima veiksmų migrantų integracijai, jos gali padidinti etninį susiskaldymą, segregaciją ir prisidėti prie daugelio migrantų grupių nepalankios socialinės ir ekonominės padėties (Rashid, Tikly, 2010). Dėl šios priežasties reikia atnaujinti dabartinį standartizuotą mokyklinio ugdymo ir egzaminų modelį, nes lygybės tikslas ne visada pasiekiamas ir, mokslininkų nuomone, mokinių pažymiai yra susiję su socialinės kilmės kategorijomis (Alcott, 2017). Šią problemą dar labiau sustiprina tai, kad daugelis mokytojų neturi pakankamai tarpkultūrinės kompetencijos, kad galėtų spręsti kultūrinių skirtumų problemą (Altrichter, 2020). 

Nuodugniau pažvelgus, yra keletas pagrindinių rizikos veiksnių ir (arba) problemų, susijusių su įtraukimu į švietimą, kurias skatina migracija. 

Yra keletas kritinių skurdo padarinių, kurie buvo atrinkti aptarti šiame skyriuje. Vadovaujantis „iš viršaus į apačią“ principu, svarbu atsižvelgti į tai, kad pačios mokyklos susiduria su finansiniais iššūkiais, trukdančiais užtikrinti įtraukų švietimą.

Kaip minėta ankstesniame skirsnyje, investicijos į mokyklų pastatų renovaciją ir pritaikymą, kuriais užtikrinamas prieinamumas fizinę negalią turintiems vaikams, dažnai yra ribotos arba išvis neegzistuoja. Liftai, turėklai, neįgaliesiems pritaikyti vonios kambariai dažnai yra per brangūs mokyklai, ypač skurdesnėse ir atokesnėse vietovėse, o tai tiesiogiai atima galimybę tokiems vaikams gauti išsilavinimą toje įstaigoje.

Kai kurių SEM atveju aplinka gali turėti teigiamą ir neigiamą poveikį gerovei, sugebėjimui sutelkti dėmesį ir pan. Prisitaikymas prie mokyklų patalpų, klasės dydžio ir papildomo personalo reikalauja finansavimo, kuris dažnai yra nepakankamas, todėl šiuos mokinius retai pavyksta pilnai įtraukti. Mokyklos darbuotojai, stengdamiesi aptarnauti įvairias šeimas ir vaikus su negalia, susiduria su daugybe iššūkių. Neadekvatūs žmogiškieji ir fiskaliniai pajėgumai įprastai lemia šią problemą. Pranešta apie daug atvejų, kai neįgaliojo vežimėlyje arba SEM besilankantis vaikas, neturi galimybių mokytis tam tikroje švietimo įstaigoje, todėl jis turi būti mokomas namuose (ypač didelis rodiklis atokiose vietovėse) ir gali netekti galimybės pasiekti aukštus išsilavinimo rezultatus.

Kiekvieni mokslo metai prasideda planavimu ir organizavimu. Mokytojai, tėvai ir moksleiviai parengia mokymosi planą ir įvertina mokymosi metų pažangą, tačiau yra viena mokinių grupė, kuri tikriausiai pritrauks mažiau dėmesio nei įprastai, ir tai – gabūs mokiniai. Tie, kurie yra talentingi, kūrybingi ir novatoriški, o kartu ir nepaaiškinamai ignoruojami dėl poreikio mokytis tam tikru būdu. 

Gabūs mokiniai mokosi skirtingais būdais ir yra labiau pažengę nei įprasti mokiniai. Mokymasis – tai informacijos pavertimas žiniomis, kurios vėliau įvairiais būdais plėtojamos, skaidomos arba reorganizuojamos. Gabūs mokiniai per tam tikrą laikotarpį išmoksta daugiau nei kiti bendraamžiai. Jie sukaupia platesnes, išsamesnes ir diferencijuotas žinias apie tam tikrą temą. Be to, šie moksleiviai išvadas grindžia neaiškiais teiginiais, kaip įprasta, o įrodymais ir argumentais. Toks žinių derinimas iš daugiau nei vieno šaltinio veda link intuityvios teorijos, kuri nebūtinai yra teisinga, tačiau gabus vaikas tokiu būdu gali patvirtinti naujas žinias, atitinkamai jas pakeisti arba atmesti, jei jos yra klaidingos. 

Vertinant gabumą iš jo pasireiškimo klasėje požiūrio, galime atpažinti verbališkai gabius vaikus, kurie daro išvadas apie mokymo kryptį ir palieka mokytojui bei jų bendraamžiams įspūdį, kad supranta daugiau nei šiuo metu dėstomą temą, bei vizualiai gabūs vaikai, kurie formuluoja daugiau išsamių ar kūrybingų koncepcijų, kurios dažnai būna netikėtos ir kelia abejonių dėl mokymo proceso ar požiūrio. Vizualiai gabūs moksleiviai dažniausiai nėra sėkmingi akademiniu ar socialiniu požiūriu, t. y. jie dažniausiai patenka į dvigubo išskirtinumo kategoriją. 

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Sars-CoV-2 sukelta liga gali būti laikoma pandemija. Šiomis neįprastomis ir nelygiomis aplinkybėmis mokyklos turėjo sumažinti ar sustabdyti veiklą, kad sumažintų infekcijos riziką. Pandemija suteikė galimybę visiems geriau suprasti, kaip socialinė nelygybė gali pasireikšti švietimo sektoriuje. 

Keli autoriai COVID-19 mini kaip pasaulinį iššūkį: siekiant įtraukios ir tvarios ateities straipsnio (p. e312), COVID-19 sukėlė švietimo krizę. Vyriausybės visame pasaulyje laikinai uždarė mokyklas besistengdamos užtikrinti socialinių kontaktų laikymąsi ir lėtą viruso perdavimą. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) vertinimu, nukentėjo 60 proc. pasaulio mokinių, o 150 šalių mokyklos nebaigė 19 mlrd. moksleivių. Tyrimai parodė, kad dėl prarastų galimybių gauti išsilavinimą ne tik mažėja trumpalaikis mokymasis, bet ir didėja ilgalaikis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, o taip mažėja būsimos socialinės ir ekonominės galimybės.