2.1.3 Metodinė medžiaga: INCREA+ MOKYMO PROGRAMOS: PAGRINDAI IR PASIRINKIMAI

1. ĮVADAS

Projekto vidinė priežastis yra COVID-19 pandemijos protrūkio sukeltas didžiulis švietimo nelygumas ir nebaigusių asmenų skaičiaus padidėjimas. Dėl šių priežasčių raginama laikytis holistinio požiūrio į inkliuzinį ugdymą. Menų mokymas gali veiksmingai remti įtraukiąją mokyklos kultūrą bei skatinti mokinių gerovę ir pagrindinių XXI amžiaus įgūdžių ugdymą.

Bendras tikslas – pateikti inovatyvų įtraukiojo ugdymo ir gerovės skatinimo metodą, įgyvendinant meninio ugdymo turinį ir praktikas. Pagrindiniai tikslai:

●      mokymosi išteklių, medžiagų, edukacinių meno kūrimo veiklų ir mokymo modulių kūrimas, skatinantis vidurinio ugdymo mokinių (11–16 metų) kūrybiškumą, kultūrą, daugiakultūrį dialogą, psichologinius išteklius ir pagrindinius XXI amžiaus įgūdžius;

●      vidurinio ugdymo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinių iš mažumų ar mažas pajamas gaunančių šeimų, socialinės įtraukties skatinimas;

●      mokytojų įgūdžių ir kompetencijų ugdymas įtraukiajame ugdyme;

●      suteikti naujų pagrindinių įgūdžių ir kompetencijų;

●      menų specialistų, švietimo ekspertų ir mokytojų bendradarbiavimo skatinimas.

2. INCREA+ UGDYMO PROGRAMOS PASIRINKIMAI

INCREA+ UGDYMO PROGRAMOS PASIRINKIMAI

2.1. Įtraukimo apibrėžimas

Literatūros studijose pateikiami keli įtraukimo apibrėžimai. Tarp jų verta paminėti ir svarbiausią „įtraukties indeksas“ (Booth ir Ainscow, 2002).

Įtrauktis gali būti pasirenkama ir siekiant sumažinti kliūtis, ir skatinti dalyvavimą. Tiesą sakant, tai yra bendruomenė, kuri rūpinasi savo nariais, verčia juos jaustis laukiamais ir siekia prisitaikyti, kad atitiktų įvairius jų poreikius (Marino-Francis ir Worrall-Davies, 2010). O dalyvavimas gali būti vertinamas kaip sveikatos ir švietimo paslaugų rezultatas (Imms ir kt., 2016; Kennette ir Wilson, 2019).

Kai kurie nustatyti veiksmai, kuriais siekiama šių dviejų tikslų, gali būti šie:

●        mokymosi ir dalyvavimo kliūčių visiems mokiniams sumažinimas, ne tik tiems, kurie turi sutrikimų ar yra priskirti kategorijai „turintys specialiųjų ugdymosi poreikių“;

●        mokymasis iš bandymų įveikti kliūtis, trukdančias studentams pasiekti ir dalyvauti, kad būtų matomi pokyčiai, kurie yra naudingi studentams;

●        vienodas visų studentų bei darbuotojų vertinimas;

●        mokinių skirtumų vertinimas kaip mokymosi išteklius, o ne problemos, kurias reikia įveikti;

●        mokinių teisės į mokslą jų buvimo vietoje pripažinimas;

●        mokinių dalyvavimo vietinių mokyklų kultūrose, mokymo programose, bendruomenėse didinimas ir jų atskirties mažinimas;

●        mokyklų tobulinimas personalui ir mokiniams;

●        mokyklų vaidmens, kuriant bendruomenę, ugdant vertybes bei didinant pasiekimus, pabrėžimas;

●        abipusių santykių puoselėjimas tarp mokyklų ir bendruomenių;

●        pripažinimas, kad įtraukimas į švietimą yra vienas įtraukimo į visuomenę aspektų;

●        mokyklų kultūros, politikos ir praktikos pertvarkymas, kad jos atitiktų mokinių įvairovę.

2.2. XXI amžiaus įgūdžiai ir prioritetai

Dešimt pagrindinių gyvenimo įgūdžių, nustatytų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), yra laikomi itin svarbiais XXI amžiuje:

 ●        savęs suvokimas: apima savęs, charakterio, stipriųjų ir silpnųjų pusių, troškimų ir nemėgstamų dalykų pripažinimą. Savęs suvokimo kūrimas gali padėti paaugliams atpažinti, kada jie patiria stresą arba jaučia spaudimą. Savęs suvokimas dažnai yra veiksmingo bendravimo ir tarpasmeninių santykių, taip pat empatijos su kitais ugdymo sąlyga;

●        empatija: gebėjimas įsivaizduoti, koks yra kito žmogaus gyvenimas. Be empatijos paauglių bendravimas su kitais nėra dvipusis procesas. Empatija gali padėti paaugliams priimti kitus, kurie gali skirtis nuo jų. Tai gali pagerinti jų socialinę sąveiką klasėje, o vėliau ir gyvenime, esant etninei ar kultūrinei įvairovei;

●        kritinis mąstymas: gebėjimas objektyviai analizuoti informaciją ir patirtį. Kritinis mąstymas gali padėti paaugliui atpažinti ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos požiūriui ir elgesiui, pavyzdžiui, vertybes, bendraamžių spaudimą ir žiniasklaidą;

●        kūrybinis mąstymas: naujas dalykų matymo ar darymo būdas, būdingas keturiems komponentams – sklandumui (naujų idėjų generavimui), lankstumui (lengvai keičiant perspektyvą), originalumui (ko nors naujo sugalvojimui) ir įmantrumui (rėmimasis kitomis idėjomis);

●        sprendimų priėmimas: įgūdis, galintis padėti paaugliui konstruktyviai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Jaunimas gali išmokti įvertinti įvairias prieinamas galimybes ir apsvarstyti, kokį poveikį šie skirtingi sprendimai gali turėti;

●        problemų sprendimas: padeda paaugliui objektyviai pažvelgti į problemą, atsižvelgiant į įvairius sprendimo variantus, bei padeda jiems rasti sprendimą, pasvėrus skirtingų galimų variantų privalumus ir trūkumus;

●        tarpasmeninių santykių įgūdžiai: padeda paaugliams teigiamai bendrauti su žmonėmis kasdieniame gyvenime. Tai gali reikšti gebėjimą užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius, labai svarbius mūsų psichinei ir socialinei gerovei bei palaikyti gerus santykius su šeimos nariais ir gebėti konstruktyviai nutraukti juos;

●        efektyvus bendravimas: priemonės, padedančios paaugliams išreikšti save tiek žodžiu, tiek neverbaliniais kultūroms ir situacijoms tinkančiais būdais. Tai reiškia, kad reikia reikšti nuomonę, norus, poreikius ir baimes, taip pat sugebėti paprašyti patarimo ir pagalbos prireikus;

●        streso įveikimas: kaip gyvenimo įgūdis, tai reiškia, kad reikia atpažinti streso šaltinius gyvenime bei nustatyti jų poveikį ir elgtis taip, kad pavyktų kontroliuoti streso lygį. Išmokti teigiamų įveikos stilių ir pasyvų pakeisti aktyviais įveikos mechanizmais – tai gali apimti aplinkos ar gyvenimo būdo keitimą ir mokymąsi atsipalaiduoti;

●        emocijų kontrolė: apima emocijų savyje ir kituose atpažinimą, suvokimą, kaip emocijos veikia elgesį, ir gebėjimą tinkamai reaguoti į emocijas. Svarbus šio įgūdžio aspektas yra mokymasis valdyti tokias intensyvias emocijas kaip pyktis ar liūdesys, kurios gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai, jei nereaguosime tinkamai.

Remdamiesi naujausiais tarptautiniais pasiūlymais, daugiausia dėmesio skiriančiais vaikams ir paaugliams, ir InCrea+ tarptautinės apklausos rezultatais, šiuos įgūdžius skirsime į 3 pagrindines kategorijas (Trilling & Fadel, 2009):

1. mokymosi įgūdžiai (kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendradarbiavimas, bendravimas, problemų sprendimas);

2. raštingumo įgūdžiai (informacinis, žiniasklaidos, technologijų raštingumas);

3. gyvenimo įgūdžiai (empatija, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti, lyderystė, iniciatyvumas, savarankiškumas, socialinė ir tarpkultūrinė sąveika).

Kurdami mokymo programos veiklas tikimės aprėpti šiuos tris įgūdžių rinkinius.

2.3. Meno sritys

Įvairios meno klasifikacijos apima vaizduojamąjį, vizualųjį, plastinį, atlikimo, taikomąjį ir dekoratyvinį meną (Bernard, 2020). Mokymo programoje dėmesys bus skiriamas šiems pirmiesiems keturiems aspektams:

●        dailė (apima piešimą, tapybą, grafiką, skulptūrą, kaligrafiją);

●        vizualieji menai (apima visus vaizduojamuosius menus, taip pat, naująsias medijas, fotografiją, aplinkos bei šiuolaikinį meną);

●        plastikos menas (apima liejinius meno kūrinius ir nebūtinai plastikinius objektus bei susideda iš trimačių kūrinių, tokių kaip molis, gipsas, akmuo, metalai, mediena ir popierius (origami));

●        atlikimo menas – ši klasifikacija susideda iš meno formos, kuri reiškia viešo pasirodymo renginius, kurie daugiausia vyksta teatre (tradicinis atlikimo menas – teatras, opera, muzika ir baletas, o šiuolaikinis atlikimo menas – mimika).

Mokymo programa apims veiklą, susijusią su garsiomis meninėmis raiškomis ir meno kūrimo veikla, taip remiant reflektyvų požiūrį į užkoduotą patirtį ir prasmės kūrimą, susijusį su tiesioginiu dalyvavimu.

2.4. Universalaus mokymosi dizaino principai

Remiantis CAST įmonės (2018 m.) metodo apibrėžimu, universalaus mokymosi dizaino įgyvendinimas vadovaujasi trimis bendraisiais principais. Įvairios įsitraukimo priemonės: būtina numatyti kelis įsitraukimo variantus. Kai kuriuos mokinius gali patraukti naujovės, o kiti gali teikti pirmenybę nuspėjamai rutinai ir struktūrai.

Universalaus mokymosi dizaino klasėje mokytojai suskirsto dideles užduotis į komponentus, kad mokiniai galėtų gauti formuojamą grįžtamąjį ryšį, kad sumažintų arba ištaisytų klaidas; sudaryti dažnas vertinimo ir grįžtamojo ryšio galimybes viso semestro metu; pasiūlyti turinio ir įrankių pasirinkimą, kad besimokantiesiems būtų suteikta galimybė mokytis, kuri jiems yra reikšmingiausia ir labiausiai motyvuojanti.

Įvairios vaizdavimo priemonės. Studentai gali skirtingai suvokti pateikiamą informaciją. Kai kurie besimokantieji gali turėti jutimo sutrikimų, pvz., aklumo ar kurtumo, kiti gali turėti mokymosi sutrikimų, pvz., disleksijos, kalbos ar kultūrinių skirtumų. Būtina numatyti turinio vaizdavimo galimybes.  Universalaus mokymosi dizaino klasėje medžiaga yra prieinama visų tipų besimokantiesiems. Studentai turi daugybę skaitymo galimybių, įskaitant spausdintą ir skaitmeninę medžiagą. Vaizdo įrašuose yra antraštės ir garso įrašų titrai.

Įvairios veiksmo išraiškos priemonės. Labiausiai tikėtina, kad skirtingi mokiniai klasėje skirsis tuo, kaip jie gali naršyti mokymosi aplinkoje ir patirti bei išreikšti tai, ką žino. Įvairių veiksmų ir išraiškos galimybių suteikimas yra būtinas bei suaktyvins neurologinius strateginius tinklus, darančius teigiamą poveikį mokymuisi.

Tradicinėje klasėje mokiniui gali būti tik vienas būdas atlikti užduotį, tačiau universlaus dizaino mokymosi klasėje yra keletas pasirinkimų. Kai kurie mokiniai gali sukurti tinklalaidę arba vaizdo įrašą, kad parodytų, ką jie žino. Jiems netgi gali būti leista nupiešti komikso juostą.

Manoma, kad universalaus dizaino mokymosi principai turi būti naudojami tokiu lanksčiu ir dinamišku būdu, padedant kiekvienam besimokančiajam taikyti atitinkamas strategijas, kad bet kuris mokinys galėtų rasti savo kelią ir kartu kurti priimtiną mokymąsi būdą (Kennette ir Wilson, 2019).

Atsižvelgdami į literatūros pasiūlymus, per seminarą apie mokymąsi bendradarbiaujant InCrea+ projekto partneriai pabrėžė šias nuomones, kurios yra svarbiausios projekte:

●        įtraukimas kaip procesas, kai visiems tam tikroje grupėje be kliūčių ir išankstinių nusistatymų suteikiamos vienodos prieigos ir galimybės, atsižvelgiant į individualius poreikius, gebėjimus, įgūdžius ir ypatumus;

●        inkliuzinis ugdymas kaip procesas, kurio metu švietimas yra prieinamas visiems ir suteikia lygias galimybes, stiprinant ir panaudojant skirtumus, siekiant visiems optimalių mokymosi rezultatų;

●        menas inkliuziniame ugdyme, kuris suteikia universalią asmeninių, socialinių įgūdžių ir jausmų išraiškos kalbą, leidžiančią dalyvauti ir bendrauti su kiekvienu, nebijant klaidų ir sprendimų;

●        menai, skirti pagerinti gebėjimus, įgyti galių ir panaudoti savo unikalumą.

Remiantis literatūra ir aukščiau minėtais elementais, INCREA+ mokymai ir mokymo programa bus pritaikyti tiems, kurie, kaip tikimasi, reikšmingai parems veiksmus, kurie daro didžiausią įtaką tyrime aptartiems įtraukties iššūkiams, kurie apima kultūrinius, socialinius ir ekonominius, socialinius, individualius (fizinius, pažinimo, emocinio ir elgesio), gabumo ir talento sunkumus.

3. UGDYMO PROGRAMOS

3.1. Struktūra

Mokymo programa sudaroma trimis etapais, kurių kiekvienas apima 13 veiklų (1 lentelė).

Šeši įtraukimo iššūkiai bus sprendžiami kiekviename žingsnyje, tuo pačiu metu sprendžiant reikšmingesnius XXI amžiaus įgūdžius, įtrauktus į konkrečią grupę, naudojant keturis pagrindinius skirtingus meninės raiškos tipus (meno skaitymo ir meno kūrimo pavyzdžiais).

1 lentelė. Pagrindinė InCREA+ mokymo programos struktūra

Universalus mokymosi dizainas yra pagrindinis principas kiekvienai veiklai, sukurtai pagal mokymo programą.

3.1. Naudingos praktikos rengiant ugdymo turinį

3.2. Mokymosi indeksai

Kaip teigiama projekte, mokymo programa skatins daugybę įvairių ir didelį poveikį darančių privalumų.

Trumpalaikė nauda:

❖      XXI amžiaus mokinių įgūdžių ugdymas;

❖      didesnis nepalankioje padėtyje esančių mokinių įtraukimas į dalyvių mokyklas;

❖      mokytojų ir specialistų, apmokytų meninės inkliuzinės praktikos, steigimas;

❖      kūrybiškumo, kultūros, daugiakultūriškumo ir gerovės skatinimas naudojant mokymo priemones, medžiagas ir švietimo išteklius.

Ilgalaikė nauda:

❖      meninio ugdymo praktikos sklaida Europos lygiu;

❖      mokymosi aplinkos sąlygų ir mokslo pasiekimų gerinimas visiems mokiniams;

❖      iškritusiųjų sumažinimas iš nepalankioje padėtyje esančių grupių;

❖      tvirtesnis mokyklų bendradarbiavimas.

Siekiant apibūdinti įdiegtus pokyčius, bus svarstomos ir kokybinės, ir kiekybinės priemonės, kurios bus pasiūlytos studentams prieš ir po dalyvavimo mokymo programoje (3 lentelė). Klausimai, kurie priverčia mąstyti padės mokytis užsiėmimų metu.

3 lentelė. Mokymosi vertinimo komponentai

Kaip siūloma, tiek dalyviai, tiek veiklą vykdantys specialistai bus įtraukti į pokyčių analizę bei įtraukimo, įgūdžių ugdymo ir aktyvaus dalyvavimo skatinimą.

4. BENDROS IŠVADOS

Ivana Tsvetkova¹, Teresa Maria Sgaramella², Zornitsa Staneva³, Lea Ferrari⁴

¹CuBuFoundation (BULGARIJA)

²UNIPD (ITALIJA)
³CuBuFoundation, (BULGARIJA)

⁴UNIPD (ITALIJA)

iptsvetkova@gmail.com, teresamaria.sgaramella@unipd.it, zornitsastaneva@gmail.com, lea.ferrari@unipd.it

Šia metodine medžiaga siekiama suteikti pamatus, taip pat ir veiksmingiausius bei naujoviškiausius sprendimus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti įgyvendinant įtraukiojo ugdomojo meno mokymo programą paaugliams. Pirmiausia buvo atlikta apžvalga, kurios metu paaiškėjo keletas išryškėjusių įtraukties iššūkių, kuriuos svarbu apsvarstyti ES kontekste, kaip:

●        Migracija ir su ja susijusios kultūrinės, religinės, lyties, rasinės ir rasinės įtraukties kliūtys

●        Neįgalumas, kai iššūkių įvairovė yra gana plati ir priklauso nuo šalies konteksto, konkrečių negalios ypatybių

●        Skurdas ir socialinės bei ekonominės problemos

●        Gabumai ir talentai bei su jais susiję poreikiai

●        Mokytojų turimų žinių ir mokymų, kaip užkirsti kelią atskirčiai ir ją spręsti, lygis

●        Covid-19 pandemijos poveikis ir jo plataus masto pasekmės švietimui ir įtraukčiai.

Siekdami spręsti šiuos iššūkius, specialistai, suinteresuoti skatinti įtrauktį, turi apsvarstyti:

●        Įtraukųjį ugdymą ir Universalaus mokymosi dizainą kaip pagrindinius metodologinius variantus siekiant teigiamos jaunimo ugdymo

●        XXI a. įgūdžius, kuriuos turi išsiugdyti kiekvienas paauglys, kad galėtų spręsti dabartines ir būsimas problemas

●        Meninį ugdymą ir meninę kūrybą kaip veiksmingas priemones, suteikiančias asmeninio tobulėjimo, tiesioginio ir lygiaverčio bendravimo galimybes ir taip praturtinančias švietimo sistemą, atsižvelgiant į besikeičiančius švietimo poreikius ir informacijos pertekliaus amžių.

Įprasta, kad menas ir kultūra yra svarbios kasdienybės dalys, suteikiančios galimybę įgyti žinių, tobulinti įgūdžius, formuoti požiūrį ir lavinti vaizduotę. Šiuo metu Europoje taikomos praktikos apžvalga rodo, kad susidomėjimas šia sritimi auga, o dėmesys daugumai sprendžiamų įtraukiojo ugdymo uždavinių – nuo kultūrinių iki gabumų ir talentų – skiriamas mokyklos lygmeniu. Joje taip pat pabrėžiama būtinybė aiškiai apibrėžti būdus, kuriais menai gali būti sėkmingai ir tikslingai integruojami į įtraukųjį ugdymą, taip įrodant ir INCREA+ mokymo programos poreikį, ir jos naujoves. Projektas InCrea+ sustiprina šias pastangas teikdamas:

●        Vadovą, skirtą rengti ir siūlyti veiklas, kurios suskirstytos į išsamią ir susijusią mokymo programą, kaip parodyta 9 skyriuje.

●        Keletą veiklos idėjų, kuriomis atkreipiamas dėmesys į vis didesnę švietimo kontekstų įvairovę.

●        Būdus, kaip panaudoti skaitmenines priemones, teatrą, vizualinius ir plastikos menus, siekiant spręsti įtraukties problemas bendradarbiaujant ir pasitelkiant kūrybingumą.

●        Priemones, leidžiančias pritaikyti pasiūlymą pagal kintančius švietimo poreikius ir tikslus, kaip aprašyta metodinės medžiagos skyriuje „Idėjos, priemonės ir šablonai“.

Parengta mokymo programa suteikia galimybę mokytojams, taip pat kultūros ir socialinių sektorių specialistams, besidomintiems įtrauktimi, geriau pasirengti vis didesnei švietimo kontekstų įvairovei ir savo veiksmais siekti įtraukios ir kūrybingos bendruomenės.