ANTRAŠTĖ

Širdį glostanti veikla įvairovei skatinti

ĮTRAUKTIES IŠŠŪKIS

Kultūrinis: ugdomas kultūrinis mąstymas, motoriniai ir komandinio darbo įgūdžiai, skatinama empatija.

MENO SRITIS

Plastikos menai

TRUKMĖ

40 min.

INSTRUKCIJA

- Prieš pradedant šią veiklą su mokiniais padiskutuokite apie tai, kaip kartais su žmonėmis yra elgiamasi kitaip  dėl jų odos spalvos. Pakartokite mintį, jog visų odos spalvų žmonės yra vertingi ir svarbūs žmonės!

- Sušlapinkite teptuką ir pradėkite lapu aukštyn piešti geltoną juostą.

- Lėtai maišykite spalvas vieną po kitos, kad sukurtumėte unikalų odos atspalvį. Nepamirškite spalvas maišyti vienu metu po truputį.

- Pieškite per visą lapą, bandykite sukurti kuo daugiau skirtingų odos atspalvių. Atkartokite šiuos veiksmus antrame lape (jei kiekvieno mokinio širdys piešiamos ant A4 formato lapo).

- Išdžiūvus dažams, iškirpkite kiekvieną spalvotą juostelę.

- Iškirpkite širdį lapo viduryje iš širdies formos trafareto, kurį duos mokytojas.

- Kitoje lapo pusėje priklijuokite iškirptas juostas vertikaliai. Nepalikite jokių tarpų! Geriausia klijuoti patį juostelės viršų ir apačią, kad būtų galima įpinti kita juosteles.

- Galiausiai likusias juosteles įpinkite horizontaliai, stengdamiesi, kad kiekviena juostelę pintųsi po ir virš prieš tai priklijuotų juostelių.

- Aptarkite, kiek spalvų ir (arba) atspalvių buvo sukurta? Paprašykite mokinių pabandyti sukurti savo odos spalvą.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Širdys ant A4 lapo kiekvienam mokiniui, rekomenduojame, kad mokiniai turėtų 2 lapus nudažytų juostelių.

Versija visai klasei – mokiniai gali sukurti savo odos spalvą ir prisidėti prie visos klasės širdies.

- 3 balti lapai

- žirklės

- raudoni akriliniai dažai

- juodi akriliniai dažai

- balti akriliniai dažai

- geltoni akriliniai dažai

- PVA klijai

- širdies formos trafaretas

- puodas vandens

- teptukas

ŠALTINIS

Pritaikyta iš

https://www.teachstarter.com/au/blog/creating-an-inclusive-classroom-diversity-heart-art-activity/

Išradinga dailės mokytoja Cassie Stephens

ANTRAŠTĖ

Lobių medžioklė

TIKSLAS

Padėti dalyviams suprasti lyčių stereotipus ir vizualinių menų vaidmenį perteikiant juos.

Įtraukties iššūkiai (pagrindiniai): kultūriniai

Ugdomi XXI a. įgūdžiai: kritinis mąstymas ir problemų sprendimas; socialiniai ir tarpkultūriniai įgūdžiai; medijų raštingumas.

MENO SRITIS

Vaizduojamasis menas

TRUKMĖ

2 užsiėmimai: 60 + 45 min.

INSTRUKCIJA

Šiuolaikinė problema: Lyčių stereotipų įtaka pastebima daugumoje socialinių sektorių. Pavyzdžiui, moterys vis dar sudaro mažumą vadovaujamose ir aukščiausiose pareigose („stiklinių lubų“ fenomenas). Vizualinės medijos – tai įrankis perteikti stereotipus skatinančias ir tam prieštaraujančias idėjas. Lyčių lygybė yra Darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir Įvairovės chartijos dalis.

Žingsniai

A dalis

1. minčių lietus: mokytojas perskaito mokiniams šią istoriją ir paprašo jų paaiškinti: „tėvas ir sūnus patenka į siaubingą avariją, kurios metu tėvas žūsta. Sūnus skubiai vežamas į ligoninę; prieš pradedant operaciją chirurgas pasako: „Aš negaliu operuoti – šis berniukas yra mano sūnus!“
2. su menu susijusios instrukcijos: mokytojas supažindina su lyčių stereotipų tema, daugiau dėmesio skirdamas vizualinių menų vaidmeniui perteikiant šiuos stereotipus. Pateikiama keletas vizualinių menų kūrinių, kurie perteikia šias idėjas (pavyzdžiui, 6-to dešimtmečio plakatai su namų šeimininkėmis). Mokytojas paaiškina, kokie šio meno elementai būdingi šiems kūriniams ir kaip juos paversti stereotipus neigiančiais kūriniais.
3. A užsiėmimas: mokiniai suskirstomi į mažas grupes po 4–5 narius, mokiniams duodamas žurnalas ir jie kviečiami ieškoti vizualinių menų kūrinių, kuriuose perteikiami stereotipai, ir rasti būtų, kaip su tais stereotipais galima kovoti.
4. A dalijimasis: mokiniai kviečiami pakomentuoti apie savo paieškas ir paaiškinti, kodėl rastas kūrinys skatina kovą su stereotipais.

B dalis

5. B užsiėmimas: mokinių prašoma atlikti vieną iš šių dviejų namų darbų užduočių: (a) mažose grupėse po 4–5 žmones mokiniai kviečiami pamąstyti apie visuomenę, kokioje jie norėtų būti, ir sukurti vizualinio meno kūrinį, kuris atspindėtų lyčių lygybės įvaizdį, arba (b) mąstydami apie meno istoriją, mokiniai turi surasti kūrinį, kuris išreiškia tam laikmečiui būdingas kovos su stereotipais idėjas ir kuris prisidėjo prie moterų emancipacijos ir lyčių lygybės.
6. B dalijimasis: mokiniai kviečiami pasidalinti ir pakomentuoti savo darbą.
7. Apibendrinimas: mokytojas apibendrina pagrindines diskusijoje iškilusias idėjas.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

žurnalai, knygos apie meno istoriją

popieriaus lapai ir dažai

Cotter, D. A., Hermsen, J. M., Ovadia, S., and Vanneman, R. (2001). The glass ceiling effect. Soc. For. 80, 655–682. doi: 10.1353/sof.2001.0091

Babic A and Hansez I (2021) The Glass Ceiling for Women Managers: Antecedents and Consequences for Work-Family Interface and Well-Being at Work. Front. Psychol. 12:618250. doi: 10.3389/fpsyg.2021.618250

BU Research: A Riddle Reveals Depth of Gender Bias https://www.bu.edu/articles/2014/bu-research-riddle-reveals-the-depth-of-gender-bias/

ES Įvairovės chartijų platforma:

 https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/combatting-discrimination/tackling-discrimination/diversity-management/eu-platform-diversity-charters_en

ANTRAŠTĖ

Įvairovės grandinė

MENO SRITIS

Vaizduojamasis menas

TRUKMĖ

30 min.

INSTRUKCIJA

1. Mokytojas paaiškina, kad mokiniai atliks kūrybinę veiklą, susijusią su tarpusavio panašumais ir skirtumais. Mokiniams duodama laiko apmąstyti idėjas.
2. Kiekvienam mokiniui duokite 6 spalvotas korteles ar juosteles ir paprašykite jų po 1 panašumą ir 1 skirtumą, kuriuose jie turi su savo klasiokais. Mokiniai taip pat gali savo idėjas nupiešti, jei pageidauja.
3. Kiekvienas mokinys perskaitys, ką užrašė ant 2 savo kortelių, t. y. 2 panašumai ir 2 skirtumai.
4. Pasidalinęs savo darbu, mokinys gali pradėti grandinę. Suklijuokite pirmos juostelė galus, kad sukurtumėte kilpą. Tada toliau klijuokite kitas juosteles, kas sukurtumėte grandinę. Kiekvienas mokinys, pasidalijęs savo idėjomis, gali pridėti savo juosteles.
5. Grandinėlę galite pakabinti klasėje kaip priminimą, jog visus sieja panašumai ir skirtumai.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

6 juostelės spalvotų kortelių ar popieriaus kiekvienam mokiniui, rašikliai, pieštukai, klijai.

ŠALTINIS

https://www.uh.edu/cdi/diversity_education/resources/_files/_activities/diversity-activities-for-youth-and-adults.pdf p.10

ANTRAŠTĖ

Vieno žodžio istorijos

MENO SRITIS

Performansas

TRUKMĖ

15 min. tik istorijos kūrimui

60+ min. istorijai ir tolesnei veiklai

INSTRUKCIJA

1. Mokytojas paaiškina, kad mokiniai grupelėse kurs istoriją, tačiau kiekvienas mokinys vienu metu gali rašyti tik po vieną žodį. Mokytojas gali duoti istorijai pavadinimas, temą ar tematiką, kad mokiniams būtų lengviau kurti, arba palikti viską mokinių vaizduotei.
2. Mokiniai suskirstomi į grupes po 4 ar 5 žmones ir kartu susėda ratu.
3. Pirmas mokinys pasako vieną žodį, mokinys jam iš kairės tęsia toliau sakydamas vieną žodį ir taip pasakojimas eina ratu.
4. Istorija užsibaigia, kai jaučiama, jog istorija baigėsi arba kai mokytojas paragina, sakydamas „turite 15 arba daugiau žodžių užbaigti savo istorijai.“
5. Tolesnės veiklos metu galima paskatinti grupes pasidalinti savo istorijomis tarpusavyje. Galima pasiūlyti istoriją trumpai apibendrinti arba sukurti vaidinimą, komiksą, trumpą filmuką ir t. t. priklausomai nuo mokinių interesų ir mokyklos išteklių.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Veiklai medžiagos nereikalingos

Papildomi ištekliai gali būti reikalingi tolesnėje veikloje

ŠALTINIS

PAVADINIMAS

 Miesto rajonai. Rajonų įkvėptas menas

TIKSLAS

Ši menu paremta veikla yra skirta kurti ir stiprinti socialinę harmoniją bei įtraukumą, pasitelkiant kūrybingumą. Šios veiklos metodika pasitelkia interaktyvų dalyvavimą bei praktines veiklas siekiant, kad jaunimas įsitrauktų į įkvėpiančią erdvę, kuri supa juos jų gyvenamuosiuose rajonuose. Šio projekto tikslas yra įgalinti dalyvius jausti, kad jie yra savo rajono dalimi ir juo didžiuotis bei gauti daugiau įžvalgų į jų klasiokų gyvenimą. Ši veikla gali palengvinti įtraukumą mokinių iš bet kurios socialinės-ekonominės erdvės. Mokiniams suteikiama galimybė plėtoti tokius įgūdžius kaip iniciatyva, lankstumas, ir, be abejo, empatija.

MENO SRITIS

Vaizduojamasis

TRUKMĖ

2x45minutės

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

1. Surengiama pradinė diskusija apie vieną ar du meno kūrinius, laikantis Vaizdinio mąstymo strategijų principų. Geriausia būtų, kad šie meno kūriniai būtų susieti su gyvenamuoju rajonu (priemiestis, namai, kaimas, žmonės, bendruomenė ir t.t.). tuomet mokiniai ims suvokti savo gebėjimą tapti aktyvia savo bendruomenės dalimi, sukurti grupę, stebėti, klausytis bei aptarti įvairias su menais susijusias temas. Tai išnaikins visas išankstines nuostatas dėl jų gebėjimo analizuoti meną, ir tai taps kertiniu šios veiklos įrankiu. Pasitelkdami meną, mokiniai išmoks pastebėti kitokį savo bendraamžių požiūrio tašką ir jį gerbti, o grupėje atsiras suvokimas, kad gali būti kitokių minčių ir suvokimo perspektyvų.
2. Mokytoja(s) paaiškina mokiniams, kad jie kurs meno kūrinį, kurį turi įkvėpti jų gyvenamasis rajonas. Mokiniai, pasitelkę smegenų šturmą, gali generuoti minčių ir sugalvoti, kur glūdi įkvėpimas jų gyvenamojoje teritorijoje. Pasirinkimas labai platus – tai gali būti vieta, pastatas, žmogus ir t.t.
3. Mokiniai sukuria savo meno kūrinius. Jiems tinka patys įvairiausi formatai, priklausomai nuo mokinio pomėgių bei mokyklos resursų. 
4. Tuomet mokykloje galima surengti šių kūrinių parodą ir atskleisti, kokia įvairovė yra klasėje ir bendruomenėje. Galima pasikviesti ir vietinę bendruomenę, kad jie pamatytų, kaip joje gyvenantys mokiniai suvokia savo gyvenamąją erdvę.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI RESURSAI

Popierius, kreidelės, spalvinimo pieštukai, bloknotai, rašymo priemonės, menų ir rankdarbių medžiagos, klijai. 

VERTINIMAS

 Ar kiekvienas mokinys sukūrė meno kūrinį, kurį įkvėpė jo(s) gyvenamasis rajonas?

Kokiu lygiu mokiniai jaučia pasididžiavimą savo rajono bendruomene bei priklausymą jai?

Kiek naujo mokiniai sužinojo apie savo klasiokų gyvenimą?

ŠALTINIS

Pritaikyta iš https://www.caam.net/es/actividades_int.php?n=3897

PAVADINIMAS

Reikšmingojo savęs AUTOPORTRETAS

VEIKLOS TIKSLAS

Talento, Socialiniai, Kultūriniai ir Socioekonominiai iššūkiai 

Autoportretai ir selfiai yra puiki mokymo galimybė. Visi mokiniai yra stiprūs ir galingi, ir į jų portretus reikia žiūrėti iš jų pačių perspektyvos, o ne remiantis neigiamais stereotipais, persmelkusiais visuomenę.

SPRENDŽIAMA ĮTRAUKUMO PROBLEMA

Talento, Socialiniai, Kultūriniai ir Socioekonominiai iššūkiai 

MENO SRITIS

Vaizduojamieji menai

TRUKMĖ

50 minučių per dieną 

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

Diena 1: Portreto tyrimas

Mokiniai įeina į klasę ir pamato tris autoportretus ant sienos, lentos ar stendo. Pasirinkite kokių nors nepakankamai atstovaujamų mažumų portretus, socialiai nuskriaustųjų portretus ar kažką panašaus.

Ne didesnėse kaip 3 mokinių grupelėse paprašykite jų užrašyti tris dalykus, siejančius tuos portretus ir tris dalykus, kurie tuose portretuose yra skirtingi.

Likusią pamokos dalį mokiniai dirba grupėse, tyrinėja nuotraukas ir užsirašo savo pastabas

.

Diena 2: Savęs apibūdinimas

Įteikiame kiekvienam mokiniui lapelį su klausimais, paskatinančiais pagalvoti apie savo asmenybę: 

“Kokiu vienu žodžiu apibūdintum save?”

“koks tavo mylimiausias rūbas?” 

“Kaip jautiesi, kai esi savo stichijoje”?

Tuomet duokite jiems daugiau portretų, pavyzdžiui, parodykite vaizdo projektoriumi bei pasimokykite apie kertinius fotografijos dalykus – kompoziciją, išdėstymo tvarką, pritraukimą, harmoniją, erdvę ir paprastumą. 

Diena 3: Grotažymių kūrimas

Trečiąją dieną mokiniai turi sukurti grotažymę juos dominančia politine tema. Grotažymių pavyzdžiai gali būti: #StopDomesticViolence, #IAmNotAStatistic, #BlackLivesMatter, ar #BuildBridgesNotWalls. 

Jie turi sukurti naują grotažymę. 

Tuomet reikia sudaryti planą, kaip nusifotografuoti, įskaitant rūbus, aplinką, foną, veido išraišką, pozą, atstumą nuo fotoaparato bei grotažymes, kurias jie panaudos.

Diena 4: Vienas po kito mokiniai ima fotoaparatą ar telefonus ir, padedami draugų, padaro norimas nuotraukas.

Diena 5: Nuotraukos rodomos skaitmeniniu formatu; aptariamos pasirinktos grotažymės bei įvaizdis. Nuotraukas galima rodyti ir mokyklos parodų erdvėje.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI RESURSAI

3 spausdinti portretai ar selfiai

Balto popieriaus lapai

Fotoaparatas ar telefonas su šia funkcija

Video projektorius

VERTINIMAS

Ar kiekvienas mokinys sukūrė atvaizdą kažko, kas jam ar jai labai svarbu?

Ar kiekvienas mokinys trumpai papasakojo apie tai, kas svarbu jo(s) kūrinyje, kitiems?

Kokiu mastu veikloje dalyvavę mokiniai pasijuto labiau įtraukti į kolektyvą?

Kokiu lygiu mokiniai pozityviai įsitraukė į veiklą ir joje dalyvavo?

Kiek naujo mokiniai sužinojo apie savo klasiokų gyvenimus?

Ar visi mokiniai dalyvavo pasidalindami mintimis apie tai, kuo unikalūs jie yra?

ŠALTINIS

https://www.davisart.com/sites/default/assets/File/high-school-art-students-break-stigmas-and-negative-stereotypes.pdf

PAVADINIMAS

Didaktiniai žaidimai

VEIKLOS TIKSLAS

Mokinys turintis socialinių-emocinių sunkumų, nedrąsus, bijo pradėti darbą.

SPRENDŽIAMA ĮTRAUKUMO PROBLEMA

kultūriniai, socialiniai(bendravimo), fiziniai (fizinė negalia), kognityviniai, socioekonominiai, talentas,gabūs vaikai, elgesio.

MENO SRITIS

Tapyba

TRUKMĖ

45 minutės, 1 pamoka

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

Mene gyvenimišką turinį galima išreikšti

tik per emocijas, tik per jas galima suvokti meno kūrinyje slypinčias paslaptis.

Darbas porose.

Piešimas pagal kito pasakojimą. 

Pasakojantis mokinys galėjo naudotis mokytojo paruoštu planu.

Mokytojas aktyviai bendradarbiauja su mokiniais.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Tapybos priemonės: Guašas, teptukai

VERTINIMAS

1. Kurie iš įgūdžių buvo ugdomi/palaikomi šia veikla?

Skatinamas klausymasis, suikaupimas, lavinama vaizduotė, kalbiniai įgūdžiai, mokomasi bendravimo kultūros, skatinama aktyviai veikti

2. Ar veiklos tikslai buvo pasiekti? Jei ne, paaiškinkite

Taip, mokinys buvo aktyvus, tapė tai, kas jam pasakojama

3. Ar dėmesys buvo sutelktas į gebėjimus ir pozityvumą?

Dėmesys sutelktas į pozityvumą, šio metodo svarbiausias uždavinys -  kad mokinys nebijotų pradėti kurti.

Šaltiniai

https://www.vilniausppt.lt/wp-content/uploads/2021/04/Tinkamiausi%C5%B3-metod%C5%B3-taikymas.pdf

PAVADINIMAS

Dangaus vaizdavimas menininkų kūryboje

VEIKLOS TIKSLAS

Mokiniai ugdymosi procese susiduria su daugybe iššūkių. Klasėje turi bendrauti su bendraklasiais, kurie neretai yra labai skirtingo charakterio, gali turėti skirtingą lygį kultūrine, socialine(bendravimo), kognityvine, socioekonomine elgesio prasme. Gali būti labai talentingi arba negabūs kurioje nors meno ar kitos veiklos srityje.

Skirtingų emocijų, charakterių bendraklasiai ir vaikai turintys spec. poreikių atlikdami ilgalaikį  pamokų ciklo  projektinį darbą, rengdami  pristatymą,  turi galimybę bendrauti, tartis, dalintis komandinio darbo funkcijomis pagal gebėjimus, turi galimybę teorinę ir kūrybinę užduoties dalį atlikti pasirinktoje dailės šakoje. Tai stiprina pozityvumą, plečia kultūrinį- meninį suvokimą. 

 Dažnai pagal charakterį, nuotaiką  perteikia, išlieja emocijas kurdami, lavina savo kognityvinius, elgesio, socialinius įgūdžius.

SPRENDŽIAMA ĮTRAUKUMO PROBLEMA

Kognityviniai, gabūs, socialiniai ir ekonominiai, elgesio, socialiniai ir kultūriniai iššūkiai.

MENO SRITIS

Dailė: piešimas, tapyba, grafika, skulptūra.

TRUKMĖ

8 pamokos

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

1. Dailėtyrinė užduotis: pagal PowerPoint pateiktį     išanalizavus dailininkų kūriniuose (pvz.: V. Van Gogas, Klodas Monė, M. K. Čiurlionis...) dangaus vaizdavimą , aptariama  dangaus reikšmė turinio, nuotaikos perteikimui, pasirinktuose vaizduojamosios dailės kūriniuose: tapyboje, grafikoje, skulptūroje. Aptariamos atlikimo technikos, braižas ir t.t.

2. Raiškos užduotis: Peržiūrėjus pavyzdžius ir išnagrinėjus dangaus vaizdavimo technikų įvairovę tapybos, grafikos, skulptūros įvairių laikų menininkų kūriniuose, surinkus savo pavyzdžius,- atlikti  tris kūrybinius darbus vaizduojančius dangų: nutapyti dangų, atlikti grafikos technika, sukurti erdvinį objektą- skulptūrą, laisvai pasirenkant priemones. Sukauptą informaciją, kūrybinio proceso ir baigtų kūrybinio darbų foto naudoti, aptarti kuriamame  pristatyme -PowerPoint ar Prezi pateiktyje.

3. Pateikiamos sąlygos: kuriamos komandos, pasiskirstoma, dalinamasi funkcijomis.

4. Vertinamas komandinio darbo rezultatas - pristatymas Power Point ar Prezi pateiktyje. Joje turi būti parinkti ir aptarti, pakomentuoti pavyzdžiai, sukurta ne mažiau kaip trys kūriniai vaizduojantys dangų skirtingose vaizduojamosios daiės šakose: tapyboje, grafikoje, skulptūroje, pakomentuota, trumpai apibūdinta technika, emocija, kokiais būdais perteikta, kurių meninkų kūryba interpretuota. Kūrybinių darbų autoriai apibūdina savo emociją, patirtį, kas patiko ir t.t.

5. Vertinamas balais užduoties dalių  informatyvumas, gali būti vertinamas pateikties apipvidalinimas, pristatymo sklandumas ir t.t. (Komandos nariai dalijasi patirtimis, įspūdžiais,)

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Kompiuteriai

Dailės reikmenys

VERTINIMAS

●  Atliekant šį projektą buvo siekiama, kad mokiniai  dirbdami komandoje atskleistų savo gebėjimus sau priimtiniausioje veikloje, pasitardami ir bendraudami pasidalintų atsakomybe. Socialiniai (bendravimo), socioekonominiai įgūdžiai.

 Renkat informaciją, atliekant kūrybines užduotis dalis mokinių, patys to nesuprasdami , pasirinko kūrinių pavyzdžius, pagal savo emocinę būseną.  Komentuodami, interpretuodami išliejo savo emocijas, atskleidė savo charakterį-tarsi prisistatė klasei, patobulino, papildė komunikavimą.

● Dalyvaudami komandoje  turėjo galimybę atskleisti savo įgūdžius ir kūrybingumą  patinkančiose veiklose kitiems komandos nariams. Sumažėjo 

atskirtis tarp mokinių.

● Atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, nevienodą jų psichofizinę brandą, įvairius žinių ir gebėjimų lygmenis, manau , užduotis tyrinėjant meno kūrinius visiems praplėtė akiratį, mokiniai jautėsi galintys save išreikšti vaizduojant skirtingą dangų, renkant, pristatant informaciją.

Ši meno forma padėjo jaustis įtrauktam. Nes dėmesys buvo sutelktas ne tik į gebėjimus, bet ir pozityvumą.

Šaltiniai

//

PAVADINIMAS

Teatro įtraukumo žaidimai

TIKSLAS

Įtraukumo stiprinimas kuriant pasitikėjimą asmenine saviraiška, stiprinant kūrybinį mąstymą, motorinius ir komandinio darbo įgūdžius bei ugdant empatiją. 

MENO SRITIS

Vaidybos menas

TRUKMĖ

60 minučių kiekvienai sesijai kartą ar du kartus per savaitėę priklausomai nuo vadovo/pagalbininko galimybių bei erdvės, kur galima susirinkti po pamokų, prieinamumo. 

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

Fazė I: Pasiruošimas

1. Sudaromos grupės ir įvertinami jų narių poreikiai bei pageidavimai 

Seminaro vadovas turėtų išsiaiškinti, kokie yra grupelės narių poreikiai bei pageidavimai, kad galėtų suformuluoti užduotis, kurios bus paskirstytos mokiniams bei įvardinti galimus būdus, kaip šios užduotys galėtų būti įgyvendintos. 

Kiekviena InCrea+ kontekste pasiūlyta veikla gali pasitarnauti įtraukumo tikslams beveik bet kokiu atmetimo atveju, jei tik yra patenkintos įtraukumui būtinos sąlygos. 

Įrodyta, kad teatro žaidimai yra įtraukūs vaikams, patiriantiems bet kokio pobūdžio atmetimą. 

Socialiniai ir socioekonominiai įtraukumo aspektai įgalinami tuomet, kuomet visi kiti barjerai (pvz., finansiniai, fiziniai, požiūrio) žmogaus dalyvavimui norimoje veikloje ar netgi galimybių kažko siekti bei tobulėti ateityje barjerai jau yra pašalinti. Kuomet užsiėmimai ar užklasinė veikla laisvai prieinami visiems ir kuomet sukurtoje erdvėje neįmanomas joks smurtas ar tyčiojimasis, kuomet vaikai skatinami paremti, priimti ir įvertinti vienas kitą bei kuomet teatro žaidimų temos sukasi aplink įtraukumą ir yra su juo susijusios ir kuomet konkrečiai siekiama socialinio ir socioekonominio įtraukumo, tuomet galime pasakyti, kad siūloma veikla tikrai yra įtrauki.

Žinoma, kad teatru pasiekiama išskirtinai gerų rezultatų ir didžiulės pažangos besimokant naujos kalbos (kultūrinė atskirtis), todėl teatrą galima pasitelkti arba improvizacijoms arba, pavyzdžiui, per mokslo metus pastatyti kokio nors garsaus dramaturgo pjesę. Netgi jei įtraukumo skatinimu nėra siekiama pataisyti situaciją kieno nors, kas yra skirtingas ar ypatingas ir negali atitikti tam tikros bendruomenės, tačiau net ir tokiu atveju gebėjimų lavinimas bei įgūdžių lavinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas neabejotinai sustiprina įtraukumo galimybes. Tokia veikla saugioje ir remiančioje teatro grupės aplinkoje padės mokiniui atrasti savo vietą ir kitose grupėse.

Jei tik vieta, kurioje grupė renkasi, yra fiziškai prieinama (tiek tiems, kieno galimybės judėti ribotos, pavyzdžiui, dėl vežimėlio, tiek ir jutiminę negalią turintiems dalyviams), veiklos organizatoriai jau turi reikalingą pagalbą ir darbo su neįgaliais žmonėmis kontekstą. Teatras gali būti įtraukumo problemų sprendimas bet kam, turinčiamfizinę, jutiminę ar protinę negalią kadangi tai kasdien įrodo Kardifo (Jungtinė Karalystė) Hijinx teatras, pavyzdžiui: Home - Hijinx - Theatre - Film - Training - Community - Inclusive - Wales

Smalsesniesiems pateikiamas ir meninių grupių ar solinių artistų su negalia sąrašas: Artists - Disability Arts International

Jei teatro grupėje yra vaikų, pasižyminčių kognityvinėmis ar elgesio problemomis, jų dalyvavimui reikalinga papildoma parama, pavyzdžiui, pagalbininkas bei draugų pagalba jaunųjų dalyvių grupelėje. Pasinaudojant pasiūlymais, pateiktais įtraukių muzikos dirbtuvėlių apraše, rekomenduojama veikti. Tokių mokinių įtraukimas į grupę gali vykti pridedant veiklų, kurios jiems patinka (pavyzdžiui, spektakliams kurti dekoracijas ar rūbus) bei kuriant galimybes atlikti tam tikrus vaidmenis remiantis tuo, kas jiems priimtina ir patinka. 

Mokiniai, kurie yra atmesti dėl gabumo ar talento neturėtų būti išskiriami ar atmetami teatro aplinkoje; prieš juos nebus smurtaujama, iš jų nebus tyčiojamasi gerai veikiančioje teatro grupelėje, paremtoje improvizacijos principais „pasiūlyti, priimti pasiūlymus, juos skleisti; neblokuoti; susitelkti į čia-ir-dabar; būti konkrečiu, nurodyti konkrečiai; duoti ir imti. Bus atvirkščiai – tokie mokiniai išmoks, kaip dirbti su kitais, kaip prisidėti prie bendro gėrio, kaip nelaikyti savęs vienišu(-a), tačiau būti dalimi didesnio ir gerai veikiančio organizmo. Tai parems jų komunikacinius gebėjimus ir padės jiems rasti savo vaidmenį ir vietą kitose socialinėse bei profesinėse grupėse. Galimybė dalyvauti pjesės rengimo procese bei pristatyti pjesę mokyklos ar bendruomenės auditorijai padės jiems atskleisti savo talentus; tai bus nauda ne vien tik asmeniškai jiems, tačiau ir visai grupei. Jais bus žavimasi ne vien tik teatro, tačiau ir jį supančioje erdvėje.  

2. Užsiėmimų plano parengimas bei logistika

Priklausomai nuo grupės, vadovui reikia nuspręsti, koks bus žaidimų sąrašas bei sąrašas temų, aplink kurias turės suktis vaikų istorijos bei improvizacijos. Sąrašas iš esmės turėtų priklausyti nuo to, ar grupelės nariai pažįsta vienas kitą, nuo santykių grupelės viduje bei bet kokių konkrečių išskirtinių situacijų, kurios yra pasitaikiusios vienam ar keletui vaikų. Kadangi išoriniam žmogui atmetimas gali būti ne visuomet pastebimas, ypač jei vadovas su mokinių grupe dirba nereguliariai, tuomet teatro dirbtuvėlės laikas turėtų būti panaudojamas ne vien tik kurti vaikų raiškos, pasitikėjimo savimi bei kūrybinio mąstymo įgūdžius, tačiau ir puoselėti empatiją bei tarpusavio supratimą, įtraukiant tokias temas kaip įtraukumas ir atmetimas, stereotipai, įvairovė, gebėjimai, išankstinės nuostatos ir t.t. 

Vadovui reiktų pasiruošti įvairių žaidimų, atitinkančių įvairius skirtingų vaikų gebėjimų lygius. Tad vadovui reikia būti pasiruošus daugiau ne vieną paaiškinimą, kaip derėtų žaisti konkretų žaidimą ar atlikti veiklą, duoti minčių ir pavyzdžių bei suteikti dalyviams galimybių išreikšti save daugiau nei vienu būdu. 

Vadovas taip pat turėtų būti pasirengęs įvairių žaidimų tokiems atvejams, jei pastebėtų, kad yra pavojus, kad kažkokio žaidimo sužaisti nepavyks, jei kažkuris vaikas dėl tam tikros situacijos pasijustų nepatogiai. Jei įmanoma turėti pagalbininką(-ę), būtų gerai, kad ji(s) pasirūpintų bet kokiais iškylančiais poreikiais ar problemomis, su kuriais vaikams gali tekti susidurti tam, kad nebūtų trukdomas darbo su likusia grupės dalimi procesas.

Dirbtuvėlės(-ių) veiksmo procese vaikai įgis pasitikėjimo ir žaidimu, ir veikloje taikoma nuostata. Tokiu būdu vaikams bus lengviau priimti tarpusavio skirtumus.

Vadovui reikia pasiekti grupinį susitarimą, kuris kiltų ne iš dominuojančios daugumos ar valdingo lyderio, tačiau kurį bendrai būtų sukūrę visi dalyviai. Šiuo susitarimu neatmetamos raiškos alternatyvos ar teisė į asmeninę nuomonę, tačiau laikomasi principo, kad visi išgirsta ir išklauso visus, visi kantriai laukia savo eilės kalbėti, visi gerbia kitų nuomones bei suvokia, kad kiekvienas turi prisidėti prie grupės pasirodymo visumos. 

Fazė II: Dramos dirbtuvėlių įgyvendinimas

Visuomet pradėkite nuo greito „kur esam“ įvertinimo rato, kuriame dalyviai galėtų pasidalinti įspūdžiais kaip jie jaučiasi bei kiek jie yra pasiruošę užsiimti veikla, kurią vadovas jiems yra parengęs. 

Dirbtuvėlė gali tęstis po „apšilimo“ veiklų per keletą pirmųjų užsiėmimų, ypač jei vaikai vieni kitų gerai nepažįsta, reikia įtraukti buvimo kartu bei tarpusavio pasitikėjimo pratimų. 

Pažaiskite „eik tarytum“ (vaidinti tarytum žmogus, nešantis sunkų nešulį ant nugaros, senukas, Snieguolė, ką tik pabudusi po šimtamečio miego, kai viskas aplinkui pasikeitę, besilaukianti moteris judrioje prekybinėje gatvėje, naujagimis žirafiukas), kad įsitikintumėte, jog grupės lankstumas jau yra pralavintas ir kad galima pradėti kitus žaidimus. 

„Eik tarytum“ pratimą galima išplėsti į Spolin „atsitiktinio pasivaikščiojimo“ pratimą, o toliau galima pereiti į teatro veiklą, rodant pavyzdžius stovint greta besimokančiojo. Taip vadovas gali išmokyti daugybės dalykų apie įtraukumą ir atmetimą, stereotipus, įvairovę ir t.t. 

Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad grupė vaikščiotų kambaryje kiekvienas sau ir savo norimu tempu. Tuomet kažkuriuo momentu vadovas gali pradėti mokymą: „Įsivaizduokite, kad einate gatve. Artėjate prie geležinkelio stoties. Ant žemės matote monetą. Pasilenkiate ir pakeliate. Apžiūrite ją iš visų pusių. Einate toliau, ir randate, nuo kurio perono išvyks jūsų traukinys. Visą laiką žaidžiate su moneta rankoje. Stotyje vyksta remontas. Lubos pažemintos, o ant grindų yra kliūčių. Atidžiai apeikite jas. Prieš pat peroną pamatote akląjį su puodeliu kairėje rankoje bei balta lazdele dešinėje rankoje. Sustojate. Įmetate surastąją monetą į jo puodelį. Pasigirsta pliūkštelėjimas. Pasirodo, kad viduje buvo kapučino. Aklasis atrodo nustebęs. Jis, laukdamas traukinio, gurkšnojo kavą. Ką manote?“ tuomet galima pradėti diskusiją. 

Kiti žaidimai, iš kurių galima rinktis:

Žaidimas vaizduotės lavinimui:

1. Padalinkite 10-16 vaikų grupę į dvi komandas

2. Kiekviena komanda išsirenka kapitoną, kuris turi nueiti už 20 metrų, arba, jei veikla vyksta viduje, tuomet turi nutolti tiek, kad vaikai iki jo galėtų bėgti 

3. Kiekvienas komandos narys sugalvoja žodį, kurį norėtų nunešti kapitonui, o visi žodžiai turi būti susiję su tema, kurią vaikams parinko žaidimo organizatorius 

4. Pradžioje kiekvienas vaikas bėga prie kapitono ir sušnibžda žodį į ausį. Kapitonas turi įsiminti visus žodžius, o pabaigoje papasakoti istoriją, kurioje būtų visi sugalvotieji žodžiai 

5. Laimi ta komanda, kurios istorija įdomesnė su sąlyga, kad visi žodžiai buvo panaudoti 

6. Pakeičiamas kapitonas ir prasideda nauja istorija

7. Žaidimas pasibaigia, kuomet kiekvienas pabuvo kapitonu ir papasakojo savo istoriją

Grupinė aplinka

Padalinkite dalyvaujančius vaikus į 5 narių komandas. Kiekviena komanda sudaro mažą ratelį. Pirmasis komandos narys įžengia į ratelį ir mimika parodo veiksmą, kuris apibūdina tam tikrą jam/jai patinkančią aplinką. Kiti komandos nariai bando įsivaizduoti, kokia aplinka tai turėtų būti. Kai tik kitas komandos narys pajunta, kad atspėjo, kas tai per aplinka, ir sugalvoja būdą, kaip prisidėti prie vaizdavimo, jie įžengia į ratą ir atlieka papildantį veiksmą, kuris toliau plėtotų tos aplinkos įvaizdį. Taip vyksta tol, kol visa grupelė įsitraukia į ratą ir kuria bendrą vaizdą. Priminkite mokiniams, kad svarbiausia sukurti išbaigtą veiksmą. Jie turi dirbti kartu ir prisidėti, tačiau negalima pridėti kažko, kas sugriautų aplinką. Tai puikus bendradarbiavimo žaidimas. 

Aktorių pakeitimas

Trims aktoriams pateikiama situacija bei veikėjas iš auditorijos. Vadovas gali kruopščiai koreguoti situacijos pobūdį bei kokio tipo veikėjus vaidinti, kad būtų iškeliamos įtraukumo/atmetimo ir įvairovės temos. Trys mokiniai pradeda sceną. Kažkuriuo momentu vaidinant vadovas sušunka KEIČIAM ir trys aktoriai turi pasikeisti vaidmenimis. Tai reiškia, kad jie turi kruopščiai klausytis vienas kito bei atidžiai stebėti, kas yra kiti veikėjai, kad bet kuriuo momentu galėtų perimti kito veikėjo vaidmenį. Tai yra puikus pratimas suprasti įvairias gyvenimo situacijas ir išbandyti įvairius scenarijus. Mokiniams reikia priminti, kad, nesvarbu kokia situacija susidarytų, vaidinamos scenos rišlumą būtina išlaikyti.

Vadovas gali parinkti ir pritaikyti įvairius žaidimus iš pateiktųjų Violos Spolin knygose, atsižvelgdamas į dirbtuvėlėse taikomą įtraukumo aspektą ir atitinkamai koreguodamas žaidimus. 

Po visų improvizacijos teatro žaidimų vadovas gali pradėti ruošti, o galiausia ir pastatyti arba garsaus dramaturgo pjesę arba kūrinį, sugalvotą pačių dalyvių. 

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI RESURSAI

Patogūs rūbai ir batai, pakankamai vietos, kėdės, šiek tiek dekoracijų, jei reikia, skarelės, ir truputis geros nuotaikos. 

VERTINIMAS

Ar mokinių išaugęs pasitikėjimas savimi bei sustiprėję komandinio darbo įgūdžiai sustiprina jų įtraukumą į grupę? 

Kas vyksta už grupės ribų? Ar tai sustiprina įtraukumą klasėje ir bendraujant su kitomis bendraamžių grupėmis?

Kaip teatras stiprina kūrybinį mąstymą ir empatiją? Ar šie du dalykai sukonfliktuoja tarpusavyje veiklų metu ar joms pasibaigus?

ŠALTINIS

https://www.theatrefolk.com/blog/improv-games-for-collaboration/

Improvizacijos taisykės | The Blog of a Drama Student (wordpress.com)

Spolin, V., (1986) Theatre Games for the Classroom: A Teacher's Handbook, Northwestern University Press

Geroji praktika iš InCrea+ projekto: Game for developing imagination by Kiril Georgiev Kirilov, e-mail: kirikirilovski@abv.bg, publichnarech1@gmail.com, 

nsu151@abv.bg

ANTRAŠTĖ

Šokimo ir sustingimo žaidimas

ĮTRAUKTIES IŠŠŪKIS

Fizinis

MENO SRITIS

Performansas

TRUKMĖ

30 min.

INSTRUKCIJA

1.     Mokytojas užtikrina, kad erdvėje nėra jokių pavojingų objektų.

2.     Mokytojas pasirūpina, kad mokiniai neatsitrenktų vienas į kitą.

3.     Mokytojas aiškiai išdėsto veiklos taisykles.

Paaiškinkite vaikams, kad skambant muzikai, jie turi judėti šokio aikštelėje, o kai muzika sustos, jie turi sustingti.

4.     Paskelbkite kokį nors judesį ir kryptį ar tempą, pvz., „Lėtai eikite pirmyn.“ Jei tokia užduotis vaikams per sudėtinga, paskelbkite tik vieną sugalvotą judesį ir jį pademonstruokite. Pavaizduokite savo kūrybos šokį ar judesį. Kai muzika sustoja, vaizduokite sustingimą.

5.     Paleiskite pasirinktą dainą.

6.     Tada sustabdykite muziką ir liepkite visiems sustingti.

7.     Įvardinkite kokią nors formą: apvalią, plačia ar žemą ir pan. Kiekvienam judesiui ar formai taip pat atsispausdinkite ženklus ir juos rodykite.

8.     Tęskite judėjimo ir sustingimo žaidimą kelis kartus, tada galite paįvairinti žaidimą kiekvienam mokiniui paskyrę po partnerį.

Kurtieji ar neprigirdintys vaikai gali stebėti kitus vaikus, o jūs galite naudoti atspausdintus stop ženklus, kai muzika sustabdoma.

Aklieji arba regos sutrikimų turintys vaikai gali klausytis muzikos ir judėti aikštelėje, o kiti vaikai gali stebėti, kad jie neatsitrenktų į kitus.

Šis šokių žaidimas taip pat tinka ir vaikams, kuriems reikalingi rankiniai ar elektriniai vežimėliai, vaikštynės ar ramentai. Formoms atkartoti jie gali naudoti visą kūną arba tik kitas jo dalis. Kiti pagalbiniai mokytojai ar padėjėjai gali padėti su nurodymais ir signalais.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

- nešiojamas kompiuteris, muzika, bet kokia šokiui tinkama daina

ANTRAŠTĖ

Įsivaizduojamo herojaus namas

TIKSLAS

Siekiama mokiniams parodyti, jog architektūrinis projektavimas – tai erdvės kūrimo procesas, kuris prasideda nuo poreikio turėti prieglobstį. Tuo siekiama atkreipti dėmesį į įvairias aplink esančias funkcines struktūras.

MENO SRITIS

Dizainas

TRUKMĖ

40 min. + 40 min.

INSTRUKCIJA

Eiga:

- Mokinių prašoma užmerktomis akimis įsivaizduoti ramią vietą herojui ar personažui iš tam tikro romano, pasakos, pjesės ar eilėraščio.

- Užduodami motyvuojantys klausimai; pavyzdžiui, kur ar kokioje vietoje norėtumėte, kad jūsų herojus gyventų. Tai padės mokiniams lavinti vaizduotę ir kūrybingumą, kartu ugdant bendravimo gimtąja kalba įgūdžius.

- Galima nurodyti mokiniams laikytis tam tikros darbo eigos. Temos, kuria skatinama nuspręsti mokiniams:

• veikėjo fizinės savybės

• pagrindiniai poreikiai

• vietos ar struktūros projektavimas pagal herojaus lūkesčius, remiantis kuriamu scenarijumi apie herojaus santykius, vietą, oro sąlygas, aplinką (miesto centras, užmiestis, miškas, kalnuota vietovė, dykuma, poliarinė sritis ir t. t.), spalvas, emocijas.

• išgalvoto herojaus namo architektūrinis dizainas, kuris suderintas su herojaus asmenybe

- Mokytojas paaiškina, kad darbai gali būti projektuojami dvimatėje arba trimatėje erdvėje, o nustačius pagrindinius personažo bruožus, galima pradėti eskizuoti.

-Mokiniai skatinami atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip tekstūra, spalvos, apšvietimas, medžiagos, proporcijos ir forma.

-Užbaigus darbą, mokinys gali paprašyti mokytojo jį peržiūrėti.

-Mokinių darbai eksponuojami klasėje

-Mokinių prašoma išsakyti savo mintis apie darbus. Pabrėžiama, kaip atsakomybė ir sąžiningumas daro įtaką jų darbui.

- Mokinių prašoma paaiškinti, kuris darbas jiems patiko ir kodėl.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Baltas popierius piešimui, žirklės, kartonas, klijai, flomasteriai, įvairios atliekos ir spalvotas kartonas

ŠALTINIS

Technologijų dizaino knyga

ANTRAŠTĖ

Poezijos knygos rašymas su fonine muzika

MENO SRITIS

Literatūra

TRUKMĖ

40 min.

INSTRUKCIJA

-Visa klasė sėdi tyloje.

-Kiekvienas mokinys paprašomas užmerkti akis ir pasinerti į svajonių pasaulį skambant foninei muzikai.

-Pasibaigus foninei muzikai, visų prašoma atmerkti akis.

- Visų mokinių iš eilės prašoma pasakyti vieną žodį apie tai, kaip jie jaučiasi.

-Žodžiai užrašomi lentoje.

-Vėl įjungiama foninė muzika.

- Mokinių paprašoma parašyti eilėraštį su pasirinktu žodžiu ar žodžiais.

-Rašymo metu toliau groja foninė muzika.

- Kiekvienas mokinys, užbaigęs savo eilėraštį, skambant foninei muzikai, perskaito savo eilėraštį bendraklasiams.

-Perskaičiusiųjų eilėraščiai surenkami ir įrišami į knygą.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Popieriaus lapas

Rašomoji lenta - pieštukas

Foninė muzika

ANTRAŠTĖ

Muzikos ateljė visiems

MENO SRITIS

Performansas

TRUKMĖ

Reguliari savaitinė popamokinė veikla, kurios trukmė nuo 40 iki 60 min., priklausomai nuo kiekvienai sesijai numatytų pratimų ir (arba) užduočių, laisvo laiko ir grupės profilio.

Į siūlomą trukmę neįskaičiuotas laikas, reikalingas pasiruošimui.

INSTRUKCIJA

Tikrosios muzikos dirbtuvės

1. Pradėkite užsiėmimus, išlaikydami reguliarumą dėl grupės dydžio ir sudėties (8 – 12 vaikų, nariai nepasikeitę), susitikimų trukmė, savaitės diena. Kiekvieną užsiėmimą pradėkite pasidalijimo ratu, kad suprastumėte, kaip visi jaučiasi, ar neįvyko tam tikrų trikdančių įvykių, kurie gali turėti įtakos kieno nors dėmesiui ar veiklai užsiėmimo metu.

2. Prieš prasidedant kiekvienam užsiėmimui susipažinkite su reikalingos medžiagos ir įrangos sąrašu, įsitikinkite, kad muzikos įranga paruošta ir veikia (ar veikia mikrofonas ir garso sistema, ar turite visas melodijas ir vaizdo įrašus užsiėmimui, jei naudosite muzikos instrumentus – klavišinius, mušamuosius ir pan. – ar jie yra ir veikia; jei jums ar mokiniams reikės pasipuošti ar pasidaryti makiažą – ar turite tai, ko reikia; jei piešite ar darysite koliažus, ar turite iškarpų, piešimo priemonių, popieriaus, reikiamų pjaustymo ir klijavimo priemonių ir pan.)

3. Atsižvelgdami į dienos temą ir (arba) iš anksto sudarytą dirbtuvių tvarkaraštį, atlikite suplanuotus pratimus / žaidimus / veiklą.

Idėjos žaidimams ar užsiėmimams:

„Muzikos piešimas“ – mokytojas parengia muzikinį kūrinį, kurio bus klausomasi. Vaikų paprašoma klausantis piešti. Jie turi popieriaus lapą, spalvotų pieštukų, kreidelių arba akvarelės dažų.

„Pasaulio muzika ir muzikos instrumentai“ – mokytojas pasiruošia pasirinktos pasaulio šalies ar regiono muzikos kūrinių ir tradicinių šokių, taip pat atsineša tam regionui vietinį instrumentą, kurį mokiniai galės išbandyti. Pavyzdžiui, jei tema yra Peru muzika ir muzikos instrumentai, mokytojas gali pasistengti rasti tikrą čarango, kurį galėtų parodyti mokiniams, taip pat įrašus, kuriuose užfiksuoti juo grojantys vietiniai gyventojai. Jei užsiėmimo metu yra mokinys iš Bulgarijos ir jis patiria kultūrinių sunkumų svetimoje šalyje, mokytojas gali parūpinti dūdmaišį arba smuiko tipo instrumentą, vadinamą gadulka.

„Veikla pagal sezoną ir renginius“ – mokytojas organizuoja dirbtuves, kurių temos pasirenkamos atsižvelgiant į sezono ypatumus, ugdymo programą ir svarbius regionui bei šaliai būdingus renginius (pavyzdžiui, prieš Kalėdas mokiniai iliustruoja, dainuoja ar atlieka kalėdines dainas ir melodijas, šoka specifinius šokius, rengia kalėdinius koncertus)..

„Kultūrinis kalendorius“ – kultūriškai įvairioje klasėje mokytojas gali sudaryti įvairiaspalvį kultūrinį kalendorių su visų gimtųjų regionų / gimtųjų šalių arba etninių grupių ar religijų, kurioms mokiniai priklauso, šventėmis ir šventinėmis progomis. Pagal šį kalendorių mokytojas gali skirti užduotį parengti nedidelę demonstraciją mokiniams, kurių diena "švenčiama" mokykloje. Tai gali tikti 4 ar 5 klasės ir vyresniems mokiniams. Tėvų pagalba mokiniams dar labiau padėtų integruotis, nes į mokyklos bendruomenės veiklą įsitrauktų dar viena karta.

„Žymių muzikantų, patiriančių įvairius iššūkius, istorijos ir šedevrai – mokytojas gali paruošti informacijos, įdomių faktų, istorijų iš įvairių žymių muzikantų, patiriančių tam tikrus iššūkius (elgesio, fizinius, kognityvinius), gyvenimo ir jų muzikinio genialumo pavyzdžių. Keletas pavyzdžių, kuriuos galima naudoti:

-       Įkvepiančios asmenybės su fizine negalia: Itzhak Perlman, smuikininkas; Thomas Quasthoff, bosas-baritonas; Ronan Tynan, tenoras; Leon Fleisher, pianistas.

-       Įkvepiančios asmenybės su sensorine negalia: Evelyn Glennie, Stevie Wonder, Ray Charles, Andrea Bocelli, Brian Wilson.

-       Įkvepiančios asmenybės su autizmo spektro sutrikimais: kompozitoriai Donna Williams, Hakkari Oe ir atlikėjai Tristan “Tum-Tum” Mendoza ir Glenn Gould.

-       Įkvepiančios asmenybės su emociniais elgesio sutrikimais: pianistas John Ogdon, pelnęs daugybę apdovanojimų, 1981 m. BBC sukurtas filmas "Virtuozas", paremtas jo biografija ir jo pralaimėta kova su psichikos liga ir maniakine depresija; Charles “Buddy” Bolden, Thelonious Monk ir Jaco Pistorius, miręs puikus pianistas ir pedagogas Vladimir Horowitz, patyręs psichosomatinę ligą.

-       Įkvepiančios asmenybės su mokymosi ir dėmesio sutrikimais: itin išskirtinis Albert Einstein, mokslininkas, pakeitęs pasaulį reliatyvumo teorija, taip pat buvo aistringas muzikantas ir puikus smuikininkas.

4. Kiekvieną užsiėmimą reikėtų užbaigti baigiamąja grįžtamojo ryšio užduotimi, kurios metu kiekvienas mokinys galėtų pasakyti, kaip jis jaučiasi šiuo metu, palyginti su tuo, kaip jautėsi užsiėmimo pradžioje. Mokytojas turėtų įrašyti arba užrašyti mokinių komentarus ir užduoti jiems papildomų klausimų apie tai, kas jiems labiausiai patiko, ką jie norėtų pakartoti ir ką galėtų praleisti.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Muzika – reikiama technika ir muzikos kūriniai (garso ir vaizdo failai), skirti klausymuisi, šokimui, dainavimui ir grojimui;

mikrofonai ir garso sistema; klavišiniai; mušamieji muzikos instrumentai vaikams;

popieriau lapai piešimui, spalvoti pieštukai, kreidelės arba akvarelės.

šokiams tinkami batai ir drabužiai;

kultūrinei veiklai skirta apranga ir muzikiniai instrumentai.

ANTRAŠTĖ

Teatro žaidimai įtraukčiai skatinti

MENO SRITIS

Performansas

TRUKMĖ

60 min. vienam užsiėmimui, vieną ar du kartus per savaitę, priklausomai nuo vedėjo laiko ir vietos, kur grupės galėtų po pamokų rinktis.

INSTRUKCIJA

Tikrosios teatro dirbtuvės

Visada pradėkite nuo trumpo diskusijų rato, kuria dalyviai gali pasidalyti savo savijauta ir pasirengimu vedėjo paruoštai veiklai.

Dirbtuves tęskite su tam tikrais apšilimo pratimais, per pirmuosius kelis užsiėmimus atlikite pasitikėjimo stiprinimo pratimus, ypač jei grupės dalyviai vieni kitų nepažįsta.

Atlikite pratimą „Vaikščiojimas tarsi“ (žmogus, nešantis sunkią naštą ant nugaros, senas vyras, Snieguolė, kuri ką tik pabudo po 100 metų miego ir viskas aplinka pasikeitė, nėščia moteris judrioje komercinėje gatvėje, ką tik gimęs žirafos kūdikis). Šis pratimas gali padėti grupei atsipalaiduoti ir lavinti įgūdžius prieš pradedant žaisti kitus žaidimus.

Kartu su „Vaikščiojimas tarsi“ pratimu galima atlikti ir V. Spolina „Atsitiktinis vaikščiojimas“ pratimą ir toliau plėtoti teatro užsiėmimus, kurių metu vedėjas gali gilintis į įtraukties ir atskirties, stereotipų, įvairovės ir kt. temas.

Pavyzdžiui, vedėjas gali liepti grupei vaikščioti po kambarį savo norimu tempu. Tada tam tikru momentu vertėjas gali pradėti sakyti nurodymus iš šalies. Pavyzdžiui: „Įsivaizduokite, kad einate gatve. Artėjate metro stoties link. Pamatote ant žemės monetą. Pasilenkite ir paimkite ją. Apžiūrėkite monetą iš visų pusių. Eikite toliau metro stoties link. Įeikite į ją ir susiraskite jums reikiamą peroną. Visą šį laiką žaiskite su moneta dešinėje rankoje. Metro stotyje vyksta rekonstrukcijos darbai. Stoties lubos yra žemos, ant žemės yra kliūčių. Atsargiai jas apeikite. Prieš pat peroną pamatote aklą vyrą su puodeliu kairėje rankoje ir baltąja lazdele dešinėje. Jūs sustojate vietoje. Rastą monetą įmetate į jo puodelį. Tekšt! Puodelyje yra kapučino kava. Aklasis atrodo nustebęs. Jis mėgavosi šiltu gėrimu ir laukė traukinio. O ką jūs pagalvojote?“ Vėliau galima apie tai padiskutuoti.

Kiti siūlomi žaidimai:

Vaizduotės lavinimo žaidimas

1. Padalykite 10–16 vaikų grupę į dvi komandas.

2. Pasirinkite vieną komandos kapitoną ir pastatykite jį 20 metrų atstumu nuo kitų vaikų. Jei žaidžiama uždaroje patalpoje, kapitoną pastatykite per tokį atstumą, kad kiti vaikai galėtų bėgti.

3. Kiekvienas komandos narys pasirenka žodį, kurį turi perduoti kapitonui. Žodžiai turi būti susiję su žaidimo vedėjo arba vaikų išrinkta tema.

4. Kiekvienas vaikas pradžioje pribėga prie kapitono ir sušnabžda jam į ausį pasirinktą žodį. Komandos kapitonas turi įsiminti visus žodžius ir galiausiai papasakoti išgalvotą istoriją, panaudodamas visus žodžius.

5. Laimi komanda, kurios istorija įdomiausia ir panaudoti visi žodžiai.

6. Po to pakeičiami kapitonai ir kuriama nauja istorija.

7. Žaidimas baigiasi visiems vaikams tapus kapitonais ir kiekvienam papasakojus istoriją.

Grupės aplinka

Suskirstykite grupę į komandas po 5 žmones. Suskirstykite grupę į komandas po 5 žmones. Kiekviena komanda sustoja į nedidelį ratą. Pirmasis komandos dalyvis įeina į ratą ir imituoja veiksmą, kuris atspindi tam tikrą pasirinktą ar patinkančią aplinką. Kiti komandos nariai bando įsivaizduoti, kokia tai aplinka. Kai tik kitas komandos narys nusprendžia, kad jis atspėjo, kokia tai gali būti aplinka, ir turi idėją, kaip prie to prisidėti, jis įeina į rato vidų ir atlieka papildomą veiksmą, kuris toliau kuria aplinkos įvaizdį. Taip tęsiasi tol, kol visa grupė atsiduria įsivaizduojamame rate ir kuria bendrą vaizdą. Priminkite mokiniams, kad svarbiausia yra sukurti pilną vaizdą. Jie visi turi dirbti kartu ir nebandyti pridėti ko nors, kas galėtų sugriauti kuriamą aplinką. Tai puikus žaidimas bendradarbiavimui skatinti.

Aktorių pasikeitimas

Žiūrovai trims aktoriams duoda situaciją ir personažą. Žaidimo vedėjas gali padėti išsirinkti situacijos pobūdį ir personažų, kuriuos reikės suvaidinti, tipus, siekdamas iškelti įtraukties ir atskirties bei įvairovės temas. Mokiniai pradeda vaidinimą. Tam tikru momentu žaidimo vedėjas sušunka „PASIKEISKITE“ ir trys aktoriai turi pasikeisti personažais. Tai reiškia, kad jie turi atidžiai klausytis vienas kito ir žinoti, kokie yra kiti personažai, kad bet kuriuo metu sugebėtų jį suvaidinti. Tai puikus pratimas, padedantis suprasti ir išbandyti įvairias gyvenimo situacijas. Mokiniams reikėtų priminti, kad tikslas – nuolat išlaikyti nuoseklų vaidinimą, nepriklausomai nuo situacijos.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Patogi apranga ir avalynė, pakankamai vietos, kėdės, prireikus butaforija ir šalikai, gera nuotaika.

ŠALTINIS

https://www.theatrefolk.com/blog/improv-games-for-collaboration/

Rules of Improvisation | The Blog of a Drama Student (wordpress.com)

Spolin, V., (1986) Theater Games for the Classroom: A Teacher's Handbook, Northwestern University Press

Good practice from the InCrea+ project: Game for developing imagination by Kiril Georgiev Kirilov, e-mail: kirikirilovski@abv.bg, publichnarech1@gmail.com,

nsu151@abv.bg

ANTRAŠTĖ

Talentai veikia! Kelionė į ateitį

MENO SRITIS

Vizualiniai menai

TRUKMĖ

keli užsiėmimai

3 užsiėmimai nuo 60 iki 90 min.

INSTRUKCIJA

Šiuolaikinė problema: Visi turime įvairių talentų ir gebėjimų, kuriuos galime panaudoti savo gyvenime. Visi taip pat kartais susiduriame su sunkumais dėl asmeninių apribojimų, socialinės ir ekonominės padėties ar konteksto kliūčių. Kiekvienas žmogus gali būti kliūtis arba paramos kitų žmonių talentų raiškoje.

Žingsniai

A dalis

1.     minčių lietus: instruktorius paprašo mokinių apibrėžti kliūčių ir paramos sąvokas.

2.     įvadas: instruktorius apibendrina visų idėjas ir pateikia kliūčių ir paramos sąvokų apibrėžtis. Instruktorius skatina dalyvius nagrinėti kliūčių ir paramos rūšis (fizinės, santykių, ...).

3.     su menais susiję nurodymai: instruktorius supažindina su vaizdinio pateikimo plakate tema. Suteikia informacijos, kaip jį sukurti ir padaryti prieinamą visiems.

4.     A užduotis: mokinių paprašoma mažose grupelėse nagrinėti garsaus dailininko, rašytojo ir mokslininko biografijas; pabrėžti, kaip jie atrado savo talentus, su kokiais sunkumais ir parama susidūrė. (Tai gali būti ir apsilankymas muziejuje, nuotraukų ar užrašų apie garsaus žmogaus istoriją rinkimas). Mokinių prašoma plakate ar žemėlapiuose pavaizduoti pagrindinius išryškėjusius aspektus.

5.     diskusija: mokiniai aptaria pagrindinius išryškėjusius dalykus.

B dalis

6.     B užduotis: mokiniams pateikiamas paauglio, turinčio ne tik savo gabumų, bet ir apribojimų, aprašas ir paprašoma nustatyti galimas kliūtis ir paramą siekiant su gabumais susijusių tikslų. Mokiniai idėjas pateikia lentoje arba plakate.

7.     diskusija: mokiniai aptaria dažniausiai pasitaikančias kliūtis jų kontekste, ir kiekvieno bendruomenės nario vaidmenį. Instruktorius pateikia paramos veiksmų pavyzdžių.

8.     apibendrinimas: instruktorius apibendrina pagrindinius diskusijoje išryškėjusius dalykus.

C dalis

9.     su menu susiję nurodymai: instruktorius supažindina su skaitmeninio pasakojimo tematika ir pateikia informacijos apie tai, kokius veiksmus reikia atlikti, kad pasakojimas būtų prieinamas visiems.

10.  C užduotis: mokiniai mažose grupėse pasirenka jau sukurtą personažą (žinomą arba ne) ir sukuria 5 minučių trukmės skaitmeninę istoriją, kurioje (a) išryškinama talento ugdymo ir jo raiškos eiga, (b) kliūtis, su kuriomis susiduriama, ir bendruomenės narių (bendraamžių ir suaugusiųjų) suteiktą arba (paauglio gyvenimo kontekste) potencialią paramą.

11.  dalijimasis: mokiniai dalijasi sukurtomis istorijomis ir komentuoja išryškėjusius elementus ir įvairias jų istorijoms būdingas raidos tendencijas.

12.  apibendrinimas: mokytojas apibendrina pagrindinius diskusijoje išryškėjusius dalykus, pabrėždamas ir skatindamas aktyvų asmeninį įsitraukimą..

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Portretai su užrašytais arba žodiniais personažų aprašymais

Meno, literatūros ir mokslo istorijos vadovėliai

Gairės, kaip kurti skaitmeninį pasakojimą

https://www.storyboardthat.com

https://www.uow.edu.au/student/learning-co-op/assessments/digital-storytelling

ANTRAŠTĖ

Reikšmingi AUTOPORTRETAI

ĮTRAUKTIES IŠŠŪKIS

Talento, socialiniai, kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai

MENO SRITIS

Vizualiniai menai

TRUKMĖ

50 min. per dieną

INSTRUKCIJA

Pirma diena: Portretų analizė

Mokiniai įeina į klasę ir ant priekinės sienos / ekrano / lentos pamato tris autoportretus. Pasirinkite mažai atstovaujamų mažumų, socialiai remtinų ir pan. asmenų portretus.

Paprašykite grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 3 mokiniai, parašyti tris portretuose esančius panašius ir tris skirtingus dalykus.

Likusią pamokos dalį mokiniai, dirbdami grupėse, nagrinėja nuotraukas ir užrašo savo pastebėjimus.

Antra diena: Aprašymas apie save

Kiekvienam mokiniui išdalinkite po lapą su klausimais, skatinančiais pagalvoti apie savo asmenybę: „Kokiu vienu žodžiu apibūdintumėte save?”

„Koks yra jūsų mėgstamiausias turimas drabužis?“

„Kokioje aplinkoje jūs jaučiate visišką pilnatvę, įkvėpimą ir gebėjimą pasiekti aukščiausių tikslų?“

Tada parodykite jiems daugiau portretų (per vaizdo projektorių) ir susipažinkite su paprastais fotografijos terminais, tokiais kaip kompozicija, išdėstymas, stambus planas, pusiausvyra, erdvė ir paprastumas.

Trečia diena: Saitažodžių (angl. hashtag) kūrimas

Trečią dieną mokiniai turi sukurti juos dominančios politinės problemos saitažodį. Keletas pavyzdžių: #StopDomesticViolence (liet. Stop smurtui šeimoje), #IAmNotAStatistic (liet. Aš nesu statistinis asmuo), #BlackLivesMatter (liet. Juodaodžių gyvybės svarbios), #BuildBridgesNotWalls (liet. Statykime tiltus, ne sienas).

Mokiniai turi sukurti savo originalų saitažodį.

Tada jie turi sudaryti savo atliekamų portretų planą, įskaitant drabužius, aplinką, foną, veido išraišką, pozą ir atstumą nuo fotoaparato.

Naudojami saitažodžiai.

Ketvirta diena: Mokiniai pakaitomis ir vienas kitam padėdami fotografuoja fotoaparatu arba telefonais.

Penkta diena: Nuotraukos pateikiamos skaitmeniniu formatu, diskutuojama apie pasirinktus saitažodžius ir pačias nuotraukas. Nuotraukos taip pat gali būti eksponuojamos mokyklos galerijoje.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

3 spausdinti portretai arba asmenukės

Balti popieriaus lapai

Fotoaparatas arba (ir) telefono kamera

Vaizdo projektorius

ŠALTINIS

https://www.davisart.com/sites/default/assets/File/high-school-art-students-break-stigmas-and-negative-stereotypes.pdf