3.1.1 Metodinė medžiaga
Site: | Increa Moodle |
Course: | 3 DALIS: Bendruomenės įtraukimas |
Book: | 3.1.1 Metodinė medžiaga |
Printed by: | Guest user |
Date: | Sunday, 22 December 2024, 10:46 AM |
Table of contents
- 1. SANTRAUKA
- 2. ĮVADAS
- 3. GEROSIOS PRAKTIKOS IŠ KAUNO JUOZO GRUŠO MENO GIMNAZIJOS (KJGAG) BEI TRAKŲ RAJONO PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS (LIETUVA)
- 4. GEROSIOS PRAKTIKOS IŠ BESIME ÖZDERICI ORTAOKULU (TURKIJA)
- 5. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PASIŪLĖ KULTŪRINIO IR VERSLO POTENCIALO PILIETINĖJE VISUOMENĖJE FONDAS – CUBU FONDAS (BULGARIJA)
- 6. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PATEIKĖ ASSOCIACIÓ MERAKI PROJECTES DE VALÈNCIA (ISPANIJA)
- 7. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PATEIKĖ FUNDATIA EUROED (RUMUNIJA)
- 8. GEROSIOS PRAKTIKOS IŠ PADUJOS UNIVERSITETO (ITALIJA)
1. SANTRAUKA
Susidaro įspūdis, kad pagrindinis Europos bendruomenių meninio ugdymo tikslas yra pripažinti šios disciplinos svarbą ir padidinti jos dalį mokymo programoje.
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau įvertina kūrybinę pusę ir individo gebėjimą reikštis per vertybių modelį, kurį ši visuomenė propaguoja ir laiko veiksmingu, palaikant aktyvaus pilietiškumo ugdymą. Šis modelis apima ir asmeninio gėrio kiekvienam asmeniui, ir naudingumo visuomenei dimensiją, pripažįstant kūrybinių industrijų indėlį į ekonominę gerovę.
Menai ir kultūra yra reikšmingi kasdienio gyvenimo komponentai, suteikiantys galimybę įgyti žinių, formuoti įgūdžius ir nuostatas bei lavinti vaizduotę.
Pagrindinis XXI amžiaus raštingumo bruožas yra gebėjimas suprasti ir bendrauti tiek verbaliniu, tiek ir neverbaliniu būdu. Kultūrinis raštingumas leidžia suprasti save ir kitus kultūriniame kontekste.
Menas ir meninis išsilavinimas padeda visiems gyventojams įgyti reikiamų įgūdžių, kurių reikia XXI amžiuje. Visų sektorių darbdaviams reikalingi kūrybingi, analitiški, disciplinuoti ir savimi pasitikintys darbuotojai. Tai yra tokie asmenys, kurie gali spręsti problemas, perduoti idėjas ir yra jautrūs juos supančiam pasauliui.
Aukščiau paminėtos gerosios praktikos, įgyvendinamos bendruomenės lygiu, yra nukreiptos į daugybę įtraukties iššūkių, ypač į socialines, socioekonomines bei pažintines problemas, o ne į kultūrinius, fizinius, elgesio ir pažinimo aspektus. Štai kodėl kitame, šeštajame, skyriuje, rasite platesnę ir išsamesnę gerosios praktikos pavyzdžių grupę, apimančią daugumą įtraukiojo ugdymo iššūkių, sprendžiamų mokyklos lygmeniu – nuo kultūros iki gabumų ir talento iššūkių.
Bendruomenės meniniam ugdymui reikalingi kvalifikuoti profesionalūs meno mokytojai ir bendrojo lavinimo mokytojai, kurių veiklą papildo sėkminga švietimo ir kultūros sistemų bei veikėjų partnerystė.
Daugelis už mokyklos ribų veikiančių įstaigų teikia papildomą menų išsilavinimą. Tai ministerijų ar savivaldybių organizacijos, kultūros centrai ir įstaigos, nepriklausomos specializuotos mokyklos (muzikos, teatro ir kt.), asociacijos ir net menininkų ar kūrybinių profesionalų sąjungos. Meninis išsilavinimas įtraukia ir mokyklos nelankančius vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, imigrantus, suaugusius žmones, dar neturinčius pastovaus darbo ir daugelį kitų kategorijų.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Akın, Z. F., Ece, Ö. (2014). Arts Education Re(thinking) in Turkey, 2014, https://www.iksv .org/i/content/231_1_RethinkingArtsEducation.pdf
European Education and Culture Executive Agency (European Commission), Eurydice (European Education and Culture Executive Agency), 2009, Arts and Cultural Education at School in Europe https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/0e41e888-7d1b-4073-adea-502974017735
https://www.iksv.org/en/news/iksv-to-receive-unesco-s-international-fund-for-cultural-diversity
European Agenda for Culture, Report On The Role Of Public Arts And Cultural Institutions In The Promotion Of Cultural Diversity And Intercultural Dialogue
https://ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/reports/201405-omc-diversity-dialogue_en.pdf
Eurydice (European Education and Culture Executive Agency), 2009, Arts and Cultural Education at School in Europe, www.eurydice.org
Garmidolova, Mariana Mincheva, 2021, The Arts Education System In Bulgaria, http://casopisi.junis.ni.ac.rs/index.php/FUTeachLearnTeachEd/article/view/7155
Geoff Taggart, Karen Whitby, and Caroline Sharp, 2004, International Review of Curriculum and Assessment Frameworks Curriculum and Progression in the Arts: an International Study Final Report, https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/605395/0904_Taggart_et_al_CPQ01.pdf
Grossi, E., et al., 2010, The impact of culture on the individual subjective well-being of the Italian population: an exploratory study. Applied Research in Quality of Life, 6 (4), 387-410
Santovito, Fulvia, 2017, Italian Cultural and Creative Industries. Journal of Creative Industries and Cultural Studies - JOCIS, http://eprints.rclis.org/38750/
Sharp, C., Le Métais, J. (2000). The Arts, Creativity and Cultural Education: An International Perspective, https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/605402/1200_QCA_The-arts-creativity-and-cultural-education-finalreport.pdf
PAPILDOMI ŠALTINIAI:
ALECART, https://alecart.ro/despre/
Associació Riborquestra svetainė, https://comusitaria.wixsite.com/riborquestra/
Associació Riborquestra Facebook’o paskyra, https://www.facebook.com/associacioriborquestra
CENTRO ATLÁNTICO DE ARTE MODERNO, Proyecto BARRIOS, https://www.caam.net/es/actividades_int.php?n=3897
CENTRO ATLÁNTICO DE ARTE MODERNO, Barrios: comienza una nueva Aventura, https://caam.net/deaccion/barrios-comienza-una-nueva-aventura/
Clasic e fantastic svetainė, https://www.clasicefantastic.ro/ https://www.facebook.com/clasicefantastic/
Clasic e fantastic Youtube kanalas, https://www.youtube.com/channel/UCH7X-X4enyZtZKv_wheIqtw
FILIT Iasi Facebook’o paskyra, https://www.facebook.com/filit.iasi/
Žaliasis meno centras gac4friends@gmail.com
Hatice Egemen, Haticeegemen1981@gmail.com
Irina Apostolova, apostolovairina@gmail.com
KAYSERİ/KOCASİNAN, Kadir Has Ortaokulu, https://kadirhasortaokulu.meb.k12.tr
KAYSERİ/MELİKGAZİ, Besime Özderici vidurinė mokykla, https://besimeozdericiortaokulu.meb.k12.tr
Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, ignas.stansilavicius@gruso.lt, https://gruso.lt/
La Fundación DISA,
Plovdiv 2019, https://plovdiv2019.eu/en/about/817-plovdiv-2019-with-new-identity
Reggio Children atelier@reggiochildren.it
Wikipedia, https://en.wikipedia.org/wiki/Bulgaria
Shchuchinsky rajono vykdomasis komitetas, http://schuchin.grodno-region.by/ru/
Ispanijos oficiali turizmo svetainė, https://www.spain.info/en/art-culture/
Statista, https://www.statista.com/topics/6933/arts-and-cultural-sector-in-italy/
Sunrise projektas – Prancūzija, https://sunriseproject.eu/bulgarian-passport-to-culture/
Varėnos rajono savivaldybės administracija (biudžetinė įstaiga) , https://varena.lt/naujienos/varenos-j-ciurlionytes-menu-mokyklos-ir-moksleiviu-kurybos-centro-pastato-rekonstrukcijos-darbai-arteja-pabaiga/
2. ĮVADAS
Yra visuotinai pripažinta, kad menai yra nepamainomas visapusiško išsilavinimo komponentas. Menų mokomieji dalykai yra privalomi kai kurių bendruomenių ir švietimo sistemų ugdymo procese. Tačiau, deja, yra gerai žinoma, kad tenka reikšti susirūpinimą dėl to, koks statusas ir kokia vertė yra suteikiami menų dalykams visose bendruomenėse. Šiame skyriuje aprašysime šiek tiek gerųjų praktikų, taikomų tokiose Europos šalyse kaip Lietuva, Turkija, Bulgarija, Italija, Ispanija, Rumunija (tai tos šalys, kurias atstovauja projektą Increa+ sudarantys ir sutartį pasirašę partneriai), ieškodami būdų, kaip menus ir menų kūrimą įtraukti į bendruomenės aplinką.
Menų lavinimas neapsiriboja formaliąja ugdymo aplinka. Jis visų pirma pasireiškia per neformaliąsias veiklas, laisvalaikio veiklas ir rekreaciją. Šios veiklos integruoja įvairias socialines grupes (tai ir mokyklos ne(be)lankantis jaunimas, neįgalieji, senjorai, kaliniai, etninė populiacija (turima omeny, jei ji tapusi tautine mažuma), sergantieji, imigrantai) bei papildo mokyklinį ugdymą priklausomai nuo to, kiek laiko konkreti Europos šalis gali skirti tokioms veikloms.
Menų lavinimas bendruomenės aplinkoje apibūdinamas kaip tiesioginis žmonių kontaktas su meno kūriniais ir priemonėmis (tai gali būti surengti koncertai ar parodos, knygų išleidimas, bibliotekų veikla, filmų peržiūra, apsilankymas muziejuose ir meno galerijose). Taip žmonės įtraukiami į meno praktikas (o menų galima mokytis tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų).
Ekspertų grupės ir UNESCO sukurtas Road Map for Arts Education (Menų ugdymo orientyras) buvo pristatytas pirmojoje pasaulinėje menų konferencijoje (Lisabona, 2006). Šis dokumentas vėliau buvo peržiūrėtas ir atnaujintas. Jis skelbia, kad visuomenėje išskirtinį vaidmenį turi menų ugdymas. Taip sukuriamas visiems visuomenės nariams bendras suvokimo pagrindas. Yra keletas kliūčių, dėl kurių meno ugdymas gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų. Visų pirma tai finansavimo stoka. Menų ugdymo orientyras taip pat pamini tokias kliūtis kaip sunkumus diegiant menų ugdymą šiuolaikinėse švietimo sistemose, sistemos dalyvių žinių ir suvokimo stoką bei, galiausiai, nepakankamą proceso dalyvių bendradarbiavimą.
Taggart, Whitby ir Sharp (2004) savo tyrime atskleidė, kad „ES šalyse narėse skatinamas kultūrinis švietimas tuo metu apėmė meninių gebėjimų, žinių ir suvokimo ugdymą, įsitraukimą į įvairias meno formas, išaugusį kultūrinį suvokimą bei tai, kad žmonės, besidalindami meninėmis patirtimis, taip pat tampa meno vartotojais ir įneša indėlį į meną. Meno ugdymas sustiprina kitus rezultatus, pavyzdžiui, padidina pasitikėjimą savimi, gebėjimą išreikšti save ir dirbti komandoje bei akcentuoja daugiakultūriškumą ir dalyvavimą kultūriniame gyvenime“.
Sharp ir Le Métais (2000, p. 7) nustatė, kad daugeliui šalių būdingi tie patys įsitikinimai ir prioritetai menų, kūrybingumo ir kultūrinio lavinimo srityse. Laikomasi nuostatos, kad kūrybingumas yra svarbus ir kad turėtų būti skatinamas kūrybingumo augimas, nes kūrybingumas žmonėms padeda jaustis įtrauktiems į kolektyvą ir vertinamiems. Tuo pačiu žmonės jaučia, kad susiduria su tokiais pačiais iššūkiais. Todėl svarbu rasti būdą, kaip pakelti menų statusą ir prestižą ne tik visuomenėje, bet ir konkrečiai švietimo sistemoje. Visos bendruomenės turėtų rasti būdų, kaip padėti žmonėms suvokti menų vertę, kad meninės patirtys taptų svarbios, o žmonės galėtų rasti pakankamai laiko menams.
Aptardami strategijas, Sharp ir Le Métais (2000) pažymi, kad „reikia tyrinėti akivaizdžiai egzistuojančią prieštarą tarp paramos menams strategijų lygiu ir mokyklose menams priskiriamo žemo statuso, tyrinėti, kokie būtų įvairių meno ugdymo modelių rezultatai bei atrasti vertinimo metodus, kurie būtų praktiški, patikimi ir parankūs menams, kūrybingumui bei kultūriniam ugdymui“ (Sharp C., Le Métais J., 2000, p. 18).
Besikeičiantis visuomenės pobūdis reikalauja naujų prioritetų nustatymo. Daugelis Europos šalių akcentuoja pamatinių įgūdžių ugdymą ir stengiasi akcentuoti daugelį sričių, tarp kurių yra ir menai.
Reikia, kad kiekviena bendruomenė savo narius skatintų tapti aktyviais dalinimosi kultūra bei pokyčių proceso dalyviais. Todėl šalys turi išnagrinėti veiksmų sekas, kad įtrauktų menus į savo piliečių kasdienį gyvenimą:
● „Pakelti menų prestižą mokyklose, pasinaudoti teigiamu tėvų požiūriu į menines veiklas bei apibūdinti, kokia yra kūrybinių įgūdžių vertė ekonomikai bei asmenybės augimui“ (Sharp C., Le Métais J., 2000, p. 26).
● Sutelkti paramą mokytojų teoriniam ir praktiniam ugdymui kad sustiprinti jų pasitikėjimą ugdymo per menus strategija.
● Vykdant koordinuotas programas, įgalinti aukšto lygio partnerystę tarp menininkų, menų ugdymo įstaigų.
● Rengti valstybinio lygio šventes ir konkursus, siekiant atskleisti, kad menų ugdymo veikla naudinga visai visuomenei.
Menų ir kultūrinio ugdymo Europoje tyrimas Arts and Cultural Education at School in Europe, kurį atliko Eurydice (EACEA, 2009) pateikia naują išsamią ir palyginimui pritaikytą informaciją apie menų ugdymo strategijas 30-yje Europos šalių. Įsitraukimo į menų veiklą švietimo sistemoje nauda yra gana panaši visose šalyse: beveik visi respondentai minėjo „meninius gebėjimus, žinias ir suvokimą“, „kompetentingą vertinimą“, „asmeninę raišką ir tapatybę“, „kultūrinę įvairovę“ ir „kūrybingumą“. Didelėje daugumoje šalių meninis ugdymas taip pat yra orientuotas į asmeninę ir emocinę raidą, nes juo skatinami socialiniai gebėjimai ir pasitenkinimas savimi, patiriant malonumą ir pasitenkinimą.
Labai palanku tai, kad Europos šalyse iškyla daugybė iniciatyvų bei strategijų, kuriomis jų gyventojams sustiprinama prieiga prie kultūrinių renginių. Kultūros krepšelis ar kultūros pasas yra gana populiari priemonė mokinius įvesti į kultūros ir meno pasaulį. Šios priemonės diegimas atskirose Europos Sąjungos šalyse skiriasi.
Šiame skyriuje aprašysime keliolika menais paremtų gerųjų praktikų, kuriomis akcentuojamas įtraukusis ugdymas. Šias praktikas pateikė InCrea+ projekto partneriai iš Lietuvos, Ispanijos, Turkijos, Italijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Šios 12 gerųjų praktikų (po dvi nuo kiekvieno partnerio) buvo atrinktos po stambaus masto kokybinio tyrimo kiekvienoje bendruomenėje, kurias atliko visi partneriai siekdami nustatyti, kokios situacijos yra palankiausios įtraukiąjam ugdymui.
Šios gerosios praktikos pateikiamos lentelėje, kurią sudarė projekto Increa+ Europos šalių partneriai:
● Kauno Juozo Grušo meno gimnazija ir Trakų rajono pedagoginė psichologinė tarnyba (Trakų PPT (Lietuva),
● Besime Özderici Ortaokulu (Turkija),
● Kultūrinio ir verslo potencialo pilietinėje visuomenėje fondas – CuBU Fondas (Bulgarija),
● Associació Meraki Projectes de València (Ispanija),
● Fundatia EuroEd (Rumunija),
● Università degli studi di Padova (Padujos universitetas, Italija).
Mūsų naudojama forma paremta švietimo ekspertų komandos patirtimi. Į ją įtraukta daugelis elementų, siekiant ją padaryti išsamesne bei suteikti galimybę atkartoti šias gerąsias praktikas arba stambesniu, arba smulkesniu mastu – taigi, ši forma nėra „galutinė ir nepajudinama“. Lentelėje įtraukiama ši informacija:
● Gerosios praktikos pavadinimas;
● Tikslinė grupė;
● Praktikos teikiama nauda tikslinei grupei;
● Poveikis bendruomenei ir socialinis poveikis (tikslai);
● Naudojamos medžiagos;
● Meninės priemonės;
● Kaip skatinamas įtraukumas;
● Kokie XXI amžiaus įgūdžiai ugdomi ir kaip to siekiama;
● Kokios su įtraukumu susijusios problemos iškyla.
Šiame skyriuje aptariamos gerosios praktikos susiduria su daugeliu ribojančių faktorių – tokių, kaip kiekvienos šalies ir visuomenės kultūrinė įvairovė, kiekvieno konkrečią praktiką kūrusio eksperto skirtingas požiūrio taškas bei COVID-19 poveikis kiekvienai praktikai.
Penktasis skyrius suteikia skaitytojui galimybę susipažinti su įvairiomis praktikomis, kurios įgyvendinamos skirtingose Europos šalyse. Taip gerosios praktikos skatina kultūrinę įvairovę bei skleidžia žinias apie kultūrinį paveldą ir, kas svarbiausia, sutelkia dėmesį į tokias menines veiklas, kurios puoselėja įtraukumą šiuolaikinėje visuomenėje.
3. GEROSIOS PRAKTIKOS IŠ KAUNO JUOZO GRUŠO MENO GIMNAZIJOS (KJGAG) BEI TRAKŲ RAJONO PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS (LIETUVA)
Lietuvoje kultūrinis ir meninis ugdymas yra integruotas į įvairias edukacines programas bei instrumentus. Šalies atstovai teigia, kad menų ugdymas yra svarbus elementas ugdant pilnavertę asmenybę. Taip apibūdinamas žmogaus kūrybingumas, komunikaciniai gebėjimai, o įgytos žinios ir išgyventos patirtys yra pritaikomos naujose gyvenimo situacijose.
Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei iškylančius naujuosius iššūkius, kultūros ir meno sritis reikalauja daugiau dėmesio, remiantis šiandieninėmis kultūrinėmis ir politinėmis tendencijomis. Taip puoselėjamas kultūrinis ir meninis ugdymas, paremtas kitų šalių patirtimi, atkreipiant dėmesį į daugiakultūriškumo aspektus ir kūrybinę industriją bei akcentuojant praktinę kūrybinę veiklą meninės veiklos erdvėse, ofisuose, laboratorijose ir t.t. Diegiamos naujos technologijos, atsiranda šiam tikslui naudingų naujų instrumentų ir įrangos. Meniniai dalykai mokykloje pilnavertiškai integruojami į kitų dalykų mokymą bei į mokyklos kultūrinį gyvenimą, pavyzdžiui, į socialinius, teatrinius ir kultūrinio paveldo apsaugos projektus.
Strategija „Lietuva 2030“ taip pat atkreipia dėmesį į neformaliojo ugdymo svarbą kultūrinio ugdymo kontekste. Tikimasi įtraukti įvairių kultūros ir edukacijos sričių profesionalus.
Edukacinė strategija taip pat pažymi, kad muziejai, bibliotekos bei kultūros ir meno įstaigos yra menkai ar išvis nėra įsitraukę į neformalųjį ugdymą. Kultūros ministerijai pavaldžios organizacijos įvardina kultūrinį ugdymą prioritetu savo kasmetiniuose veiklos planuose. Daugelis institucijų kuria naujas edukacines programas, pavyzdžiui, Liaudies buities muziejus sukūrė specialią medžiagą „Įminsi mįslę – pažinsi eksponatą“, kad mokytojai galėtų savarankiškai dirbti, mokydami mokinius.
Turinio atžvilgiu kultūrinės edukacijos veiklos yra labai skirtingos ir įvairios – tai kūrybinės dirbtuvės, apžvalginės ekskursijos, muzikinio lavinimo programos, kuriomis suteikiama galimybė dalyvauti repeticijose, susipažinti su muzikiniais instrumentais ir atlikėjais bei dalyvauti įvairiose muziejinėse kūrybinėse bei kultūros istorijos veiklose, dalyvauti mokomuosiuose koncertuose, interaktyviose muzikinėse instaliacijose, viešose paskaitose ir t.t.
Lietuvoje labiau įprasta, kad įvairiuose festivaliuose yra specialiai jaunimui pritaikyta programa. Kai kuriuose renginiuose jaunimas įtraukiamas aktyviau, ir jiems suteikiama galimybė prisidėti prie programos ar veiklų planavimo patiems. Pavyzdžiu galėtų būti tarptautinio filmų edukacijos projekto „Moving Cinema“ iniciatyva, kurią Lietuvoje įgyvendina Meno avilys. Vyresniesiems mokiniams skiriamas renginys „Young Cinema Programmers“ („Jaunieji kino programuotojai“), kurio metu mokiniai parenka filmus, kurie, jų nuomone, labiausiai tinkami jų bendraamžiams. Taip sudaromos filmų programos lietuviams. Paminėtini filmų festivaliai (Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis). Dar viena iniciatyva yra KITOKS edukacinė programa „Jaunasis kritikas“ vaikų ir jaunimo festivalyje „Menų spaustuvė“, kurios metu ugdomas gilesnis teatro meno suvokimas bei gebėjimas apmąstyti ir įvertinti.
Nuo 2018 metų puoselėjama nemokamo muziejų lankymo iniciatyva, kuomet įvyko bandomoji šios strategijos programa. Vėliau ši priemonė buvo patobulinta ir pritaikyta visiems (tiek mokiniams, tiek ir suaugusiems). Tačiau kultūrinių institucijų lankymas išlieka problema ne didžiųjų miestų gyventojams.
2018 metais buvo patvirtinta Kultūros paso programa. Tai valstybės finansuojama iniciatyva, skirta mokiniams, siekiant palengvinti jų prieigą prie kultūrinių ir edukacinių projektų ir renginių. Tai leidžia Lietuvos moksleiviams pasinaudoti nemokamomis kultūros ir meno institucijų paslaugomis bei paskatina juos dalyvauti kultūriniame gyvenime. Manoma, kad mokinių kultūros produkcijos vartojimo įpročių ugdymas turėtų būti reguliariai ir sistemingai paremtas tam tikrame amžiuje išsivystančiais poreikiais, žiniomis ir gebėjimais suvokti informaciją.
Taip pat galima manyti, kad kultūrinio ugdymosi veikla, besitęsianti ilgiau ir įtraukianti menininkus turi daugiau galimybių padaryti poveikį ne tik mokiniams ir jų mokymuisi, tačiau ir mokytojams, tėvams, mokyklų vadovybei ir bendrajai mokyklų kultūrai.
Pasak europinio menų ir kultūros mokykloje ugdymo tyrimo, Lietuva užklasinę menų veiklą laiko galimybe mokiniams įgyti praktinės patirties profesinei veiklai bei kūrybiniam darbui. Tokia veikla taip pat padeda išvystyti tokius perduodamus gebėjimus kaip komunikaciniai gebėjimai. Ja siekiama pagerinti mokinių mokymosi kokybę bei motyvaciją.
3.1. 2.1. Parinktų veiklų pavyzdžiai
Socialinis vaikų iš pažeidžiamos aplinkos įtraukimas per meną Lietuvos-Baltarusijos pasienio regionuose (“Pažeidžiamų vaikų socialinė įtrauktis per meną Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionuose”) yra veikla, kurios organizatorius yra Varėnos rajono savivaldybė ši veikla rengiama kaip kūrybinis-estetinis ritualas. Ši veikla – tai ne tik susitikimai ir išsiskyrimai, bet ir apmąstymas bei savęs vertinimas. Vaikai apmąsto du lygius – savo emocinę būklę (kaip jie jaučiasi) bei tai, kaip jiems pavyksta atlikti ir užbaigti užduotis (ką jie išmoksta).
Šiuo atveju sprendžiamoji problema yra socialinis iššūkis. Siūloma praktika suteikia saugią erdvę bendram mokinių su skirtingais interesais ir statusais darbui. Tai puikus pavyzdys, kaip būtų galima organizuoti aplinką, kad tarp visų dalyvių atsirastų ir užsimegztų žmogiškieji ryšiai, ir kad visi dalyvaujantieji vaikai pasiektų patį geriausią įmanomą rezultatą. Vaikai gauna galimybę pasirinkti savo užduotis, dirbti po vieną arba bendradarbiaudami su kuo nors kitu. Vaikai patys nustato taisykles, kurių besilaikantieji bus priimti į kolektyvą. Veikla įgyvendinama trimis etapais:
1. Temos apie savęs pažinimą; veikla yra orientuota į mokinį
2. Temos apie bendravimą su kitais; veikla orientuota į tarpasmeninius santykius;
3. Grupių bendravimo/ bendradarbiavimo temos; kolektyvinės kūrybinės užduotys
QR kodų taikymo mokymo procese veikla yra siekiama į dalyvavimą įtraukti kiekvieną klasėje esantį mokinį. Šioje veikloje galima dalyvauti tiek asmeniškai, tiek ir grupėje. Ši veikla padeda kurti komandinį darbą. Mokymo procese pasinaudojama mokinių smalsumu, ir paprasčiausi bei lengvai kiekvienam mokiniui prieinami daiktai panaudojami naujais, neįprastais būdais.
QR kodų panaudojimas edukaciniais tikslais turi būti suplanuotas iš anksto dviem skirtingais aspektais. Visų pirma reikia apgalvoti, kokia informacija bus koduojama. Antra, reikia apmąstyti, kokioje aplinkoje sugeneruoti kodai bus išslapstyti.
Dalyvaudami šioje veikloje, mokiniai sustiprins savo kūrybingumo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Ši veikla visus mokinius skatina mąstyti nestandartiškai bei rasti temą, kurią būtų galima konvertuoti į QR kodą. Tokia veikla gali padėti išspręsti atmetimo dėl socialinių ir elgesio priežasčių problemas. Taip pat dalyviams padedama įsitraukti į dėstomą dalyką ir gerbti vieniems kitus, kad būtų atliktas ar sukurtas bendras galutinis darbas.
3.2. 2.2. Mokymo vertinimas ir/arba poveikis
Šių gerųjų praktikų, kurių tikslinės grupės yra mokiniai arba vaikai, nauda slypi tame, kad mokiniai gali geriau pažinti vienas kitą, dalyvaudami menų užsiėmimuose. Taip lavinami socioemociniai ir kūrybingumo įgūdžiai.
Menų mokyklos mokytojai bei socialinės tarnybos specialistai įgis naujų kompetencijų darbui su tiksline grupe bei padės jos mokiniams dalyvauti tame pačiame mokymosi procese kaip ir kiti vaikai.
Šiomis mokymo(si) veiklomis skatinamas aktyvesnis domėjimasis meno kūriniais, kad būtų suvoktos jų detalės, paaiškinti įvairių meno sričių turinio tipų santykiai, o šis suvokimas galiausiai leis kūrybingai interpretuoti įvairias menines mintis ir taikyti smalsumu paremtą mokymąsi.
Todėl mokinius skatiname ieškoti nestandartinių sprendimų kūrybinėse užduotyse ir taip praplėsti jų pažinimo, patirties, meninio suvokimo bei estetinio jautrumo lygio erdves.
3.3. 2.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
QR kodų taikymas mokymosi procese |
2 |
Šalis |
Lietuva |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Privati iniciatyva (konkretus asmuo) |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Tikslas yra įtraukti kiekvieną klasėje esantį mokinį, kad jis dalyvautų asmeniškai arba grupėje, prisidėtų prie komandinio darbo. Mokymosi procese naudojamasi mokinių smalsumu. Neįprastu būdu panaudojami paprasti ir kiekvienam mokiniui lengvai prieinami įrankiai. |
6 |
Aprašas |
. Apžvalga. QR kodų naudojimas mokymo(si) tikslais privalo būti suplanuotas iš anksto dėl dviejų konkrečių aspektų: pirma, dėl informacijos, kurią reikės užkoduoti ir antra, dėl tų aplinkų, kuriose sugeneruoti kodai bus išslapstyti. Svarbu naudoti informaciją, kuri aktuali pagal konkrečiu metu dėstomą dalykinę medžiagą. Įprastai eilės tvarka, kuria informacija yra randama, didelės svarbos neturi. a. Žingsniai. 1. Visų pirma tą informaciją kuri bus užkoduota reikia išreikšti trumpais sakiniais ir užrašyti. QR kodams taip pat galima naudoti nuotraukas, nuorodas ir netgi garsus. 2. Naudodami internetinį įrankį (QR kodų konverterį) informaciją galime nesunkiai perversti į QR kodus. Taip pat galima įkelti į atitinkamą svetainę ir toje svetainėje tiesiogiai generuoti kodus. 3. Kodus tuomet galima atsisiųsti ir atspausdinti ant popieriaus lapo. Svarbu naudoti tamsų spausdintuvo rašalą, kad įrenginio fotoaparatas galėtų lengvai nuskaityti kodą. 4. QR kodus galima iškirpti ir išslapstyti aplinkoje, kurią pasirenka ugdytojas. Svarbu turėti omenyje, kad naudinga tokią veiklą organizuoti aplinkoje, kuri padėtų geriau suvokti dėstomojo dalyko medžiagą. 5. Mokiniams reikės QR kodų nuskaitymo aplikacijos išmaniajame įrenginyje, kad jie galėtų nuskaityti kodus. Rekomenduojama mokiniams pateikti užduočių sąrašą, kuriame jie galėtų pasižymėti, ką jau pavyko surasti. b. Naudodamiesi surinkta informacija, mokiniai turėtų įsitraukti į veiklą, kurioje ši informacija bus naudojama kad galėtų susiformuoti gilesnį dėstomosios medžiagos suvokimą, pavyzdžiui, sudėliodami surinktą informaciją tinkama tvarka, naudodami ją meno kūrinių kūrimui ar kitaip naudodami ją kaip įkvėpimo šaltinį ir t.t. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: 1-12 klasių mokiniai; šis metodas yra itin lankstus dalyvių amžiaus bei mokomojo dalyko atžvilgiu. Iš esmės bet ką galima paversti į QR kodų medžioklės žaidimą. b. Trukmė: 45 – 90 minučių, priklausomai nuo užduoties sudėtingumo. c. Sesijų/veiklų kiekis: Viena sesija. d. Mokymo metodologija: Šis metodas labiausiai pasiteisina, kuomet mokiniai dirba komandose, kadangi komandos nariams yra lengva tarpusavyje pasidalinti atsakomybę, o į veiklos procesą įsitraukia visi mokiniai. e. Vertinimo tipas bei įrankiai, naudojami gaunamos naudos nustatymui: Vertinama kuomet mokiniai pristato savo atradimus (išmoktą medžiagą), kuriuos jie kartu apibendrina. |
8 |
Meninė priemonė |
C) Šis metodas gali būti panaudojamas meno (įskaitant muzikos) kūrinių tyrimui D) Jis taip pat gali būti panaudojamas parodyti svarbius sukuriamo meno sudėtinius elementus x Tapyba A x B x x Vaidyba A ☐ B x x Muzika A x B ☐ x Skulptūra A x B x x Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B x x Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: __________________ |
9 |
Medžiagos |
Interneto ryšys, popierius, spausdintuvas, žirklės, lipni juosta, išmanieji įrenginiai su filmavimo kameromis. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
x konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐ mokykla ☐neformali grupė ☐ nevyriausybinė organizacija ☐ kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Šios gerosios praktikos teikiama nauda tikslinėms grupėms Smalsumu paremtas mokymasis; Naudojantis šiuolaikiniais aktyviais mokymosi metodais įtraukti kiekvieną mokinį; Sėkmės ir pasiekimo jausmas. b. Poveikis bendruomenei/ socialinis poveikis Komandinio darbo kūrimas tarp mokinių grupių bei kitų dalyvių. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Elgesio iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Dalyvaudami šioje veikloje, dalyviai sustiprins bendradarbiavimo gebėjimus bei pakels savo kūrybingumo lygį. Ši veikla stimuliuoja dalyvių nestandartinį mąstymą bei skatina rasti tokią temą, kurią būtų galima perversti į QR kodą. Ši veikla gali padėti įveikti atmetimo problemas, susijusias su socialinėmis ir elgesio priežastimis. Taip pat dalyviams padedama įsitraukti į dėstomą dalyką ir gerbti vieniems kitus, kad būtų atliktas (sukurtas) bendras galutinis darbas. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
QR kodų skenavimas bei informacijos surinkimas iš fragmentų yra svarbūs mokymosi įgūdžiai, ypač uždavinių sprendimo, bendravimo bei bendradarbiavimo srityse kadangi pats metodas įprastai yra pateikiamas kaip loginis uždavinys, ir reikia nemažo įgūdžių rinkinio, kad suderintai atlikti visus veiksmus. |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Daugelio raiškos priemonių integracija
|
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
El. paštas: ignas.stanislavicius@gruso.lt |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kaip jautėtės QR kodo kūrimo procese? Ar jums iškilo kokių nors problemų dirbant su kitais vaikais? Kaip jūsų grupė dirbo kaip komanda? Ar manote, kad dalyvaudami šioje veikloje pagerinote savo sugebėjimus bendrauti su kitais? Ar patiko ši veikla? |
1 |
Pavadinimas |
Pažeidžiamų vaikų socialinė įtrauktis per meną Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionuose |
2 |
Šalis |
Lietuva ir Baltarusija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Varėnos rajono savivaldybės administracija |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
☐ didmiestis X smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
1. Padėti mažiau galimybių turintiems žmonėms įsitraukti į meninę veiklą bei bendradarbiauti su kitais mokiniais vystant emocinį pažinimą, saviraišką, savivoką, savikontrolę, pagarbą ir pasitikėjimą savimi. 2. Skatinti tarpasmeninius santykius, toleranciją, grupės narių tarpusavio empatiją; padėti susiformuoti teigiamą požiūrį į aplinką ir partnerį, su kuriuo bendraujama; gebėti kontroliuoti savo elgesį. 3. Vystyti grupės bendradarbiavimo įgūdžius ir toleranciją, skatinti atsakomybę už grupę bei dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime. 4. Skatinti mokinių kūrybingumą ir motyvaciją aktyviai ir kūrybingai įgyvendinti savo menines idėjas. |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendinamų meninių veiklų turinys Ši veikla yra organizuojama kaip kūrybingumas – estetinis ritualas. Taip yra palaikoma fiksuota struktūra – pradžia ir pabaiga, kuriomis yra įrėminama kiekviena veikla (ir tuo pačiu patenkinamas dalyvių saugumo jausmas), o vidurinėje veiklos dalyje turinys keičiasi, nors ir išlieka pastovi ir nuspėjama struktūra (tik svarbu patenkinti mokinių poreikį atrasti kažką naujo). Greta pasisveikinimo ir atsisveikinimo, dar viena svarbi šios veiklos dalis yra refleksija ir/arba įsivertinimas. Vaikai apsvarsto du lygius: 1. Savo emocinę būseną (kaip jie jaučiasi); 2. Kaip jiems sekėsi dalyvauti ir įvykdyti užduotis (taigi, ką jie išmoko) b. Pagrindiniai etapai Programos logika: „aš“, „aš ir tu, mes esame abu“. Temos įprastai išdėstomos pagal užduočių seką: „aš“ – į mokinį orientuotos užduotys; „tu ir aš“ – užduotys, plėtojančios tarpasmeninius santykius; „mes“ – kolektyvinės kūrybinės užduotys. Veikla įgyvendinama trimis etapais: 1. Savęs pažinimo, į mokinius orientuotos užduotys 2. Temos, paremtos tarpusavio bendravimu; temos, plėtojančios tarpasmeninius santykius 3. Grupinės komunikacijos ir bendradarbiavimo temos, kolektyvinės kūrybinės užduotys c. Teorijos, kuriomis paremta ši praktika: Programa yra paremta inkliuzinės edukacijos bei specifinių metodikų sąlygomis ir muzikos bei meno terapijos principais. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – mokyklinio amžiaus vaikai nuo 4 iki 18 metų amžiaus b. Trukmė – 60–120 minučių, priklausomai nuo vaikų amžiaus n c. Sesijų/veiklų skaičius – 1 veikla per savaitę visus metus d. Mokymo metodika – autorės sukurta metodologija e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla X Tapyba A X B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ X Muzika A ☐ B X ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) |
9 |
Medžiagos |
Rekomenduojama mokymosi aplinka bei mokymosi įrankiai šioje programoje yra: balta lenta, molbertai, mobilūs stalai ir kėdės, garso įranga, muzikiniai instrumentai, įvairūs įrankiai ir medžiagos. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐ mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X mokytojai, mokęsi specialiuose užsiėmimuose/kursuose |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos a. Dalyvaudami menų pamokose, vaikai gali geriau pažinti vienas kitą. Dalyviai plėtoja socioemocinius bei kūrybingumo gebėjimus. b. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis c. Siekiant užtikrinti socialinę integraciją, Lietuvos ir Baltarusijos meno mokyklų mokytojai bei socialinių paslaugų specialistai įgis naujų kompetencijų darbui su tiksline grupe ir padės jos vaikams dalyvauti tame pačiame mokymosi procese kaip ir kiti vaikai. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socialinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Ši praktika suteikia saugią erdvę mokiniams, kurių interesai ir statusas skiriasi. Tai puikus pavyzdys, kaip galima organizuoti aplinką, kad tarp visų dalyvių atsirastų žmogiškieji ryšiai ir kad tuo būdu kiekvienas dalyvaujantis vaikas pasiektų kuo geresnių rezultatų. Taip vaikai gautų galimybę pasirinkti savo užduotis, dirbti vieni arba bendradarbiaudami su kitais vaikais bei susikurtų dalyvavimo grupės darbe bei draugystės taisykles. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Šiose meno dirbtuvėlėse atliktos meno kūrimo veiklos skatina inovaciją ir kūrybingumą. Kadangi šios veiklos taip pat palengvina komunikacijos įgūdžių, savivokos, socialinių, kognityvinių ir kūrybinių įgūdžių plėtojimą (o tai ir yra svarbiausieji įgūdžiai), manome, kad tuo būdu ugdomi ir tie įgūdžiai, reikalingiausi profesinėje karjeroje ir apskritai gyvenime. |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Šios veiklos metu buvo naudojamos įvairios išraiškos bei įsitraukimo į veiklą priemonės. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
|
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kaip jautėtės šios veiklos metu? Ar patiko temos, kurios buvo pasirinktos šioje veikloje? Kodėl? Ar jautėtės, kad veiklos metu buvote girdimas ir įtrauktas į procesą? Ar manote, kad šią veiklą būtų galima patobulinti? Jei taip, tai kaip tai padaryti? |
4. GEROSIOS PRAKTIKOS IŠ BESIME ÖZDERICI ORTAOKULU (TURKIJA)
Menų ugdymas Turkijoje iš esmės patenka į Nacionalinės švietimo ministerijos kompetenciją. Kiti svarbūs šios srities veikėjai, turintys svarbių pareigų yra Aukštojo mokslo taryba, Tarpuniversitetinė taryba, kultūros ministerija ir Plėtros ministerija. Menų ugdymas Turkijoje apima ir formalią, ir neformaliąją ugdymo sferą.
Formalusis mokymas Turkijoje yra laikomas tokiu mokymo procesu, kai tęstinė veikla vyksta mokyklinėje aplinkoje, įgyvendinant ugdymo programas, parengtas pagal iškeltus uždavinius ir pritaikytas tam tikros amžiaus grupės asmenims, kur visi vienos grupės atstovai yra tame pačiame amžiaus lygmenyje. Formalusis išsilavinimas susideda iš ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Menų ugdymas formaliojoje švietimo sistemoje susideda iš
Švietimo programų, vykdomų ugdymo programos rėmuose ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio lavinimo institucijose
Aukštojo lygmens meno mokymo padalinių švietimo srities fakultetuose, menų fakultetuose bei konservatorijose aukštojo mokslo institucijose.
1993 metais Nacionalinė švietimo ministerija pradėjo gabių mokinių ugdymo projektą. Šios veiklos kontekste buvo sukurti Mokslo ir menų centrai (BİLSEM), pavaldūs Specialiojo ugdymo, karjeros ir konsultacijų bendrajai tarnybai. Tokiu būdu siekiama gabius mokinius ugdyti gamtos mokslų ir menų srityse. BİLSEM direktyva buvo patvirtinta 2007 metais.
Didelę neformaliojo ugdymo dalį sudaro veikla, kurią atlieka Nacionalinė švietimo ministerija ir įgyvendina bendruomenių švietimo centrai, pasižymintys plačia veiklos įvairove. Tokios sąvokos kaip mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, suaugusiųjų ugdymas bei tęstinis ugdymas įgijo didelę svarbą, ir joms yra teikiamas prioritetas. Tuo pačiu išaugo ir bendruomenės švietimo centrų svarba.
Straipsnyje „Menų ugdymo (per)mąstymas Turkijoje (2014) buvo paminėta, kad kultūrinių institucijų ir organizacijų teikiamos programos neformaliojoje ugdymo sistemoje leidžia menui pasiekti didesnę žiūrovų auditoriją. Šios programos suteikia galimybių tiems, kas niekuomet nebuvo mokęsis arba įgijo tik labai ribotą išsilavinimą formaliojoje švietimo sistemoje. Išplėtoti kultūrinio raštingumo įgūdžius bei įgyti platesnę prieigą prie kultūros.
Muziejų, galerijų bei kultūrinių centrų vykdomos neformaliojo ugdymo programos yra labai įvairios. Skiriasi ir jų mastas. Šias institucijas įprastai sukuria ir valdo savivaldybės ar kitos viešosios institucijos bei ne pelno organizacijos ir meno institucijos (SALT, Stambulo modernaus meno muziejus, Sakip Sabanci muziejus, Akbank meno centras, CerModern, Baksi muziejus ir t.t.). šios programos vaikams ir suaugusiems suteikia naują mokymosi erdvę už mokyklos ribų. Menų lavinimo programos yra sukurtos įvairioms amžiaus grupėms. Jos yra itin svarbios, kadangi vaikams suteikia erdvę plėtoti savo kūrybingumą bei atveria naujas galimybes laisvai išreikšti save.
Iš kitos pusės, nepaisant visų kultūros institucijų dedamų pozityviųjų pastangų, be visuomenės paramos ši edukacinių veiklų sistema įgalinanti vaikus derinti meną su kitomis disciplinomis ir kasdieniu gyvenimu galėtų pasiekti tik labai ribotą šalies moksleivių skaičių.
Savo svetainėje Stambulo kultūros ir menų fondas (IKSV) skelbia, kad jis yra vienas iš dotacijų gavėjų iš Tarptautinio kultūrinės įvairovės fondo (IFCD), kuris buco įsteigtas, remiantis UNESCO 2005 metų konvencijos, skelbiančios kultūrinės raiškos įvairovės apsaugą ir skatinimą 18 straipsniu. Ši finansinė parama IKSV padės įgyvendinti šalies mastu vykdomą projektą Kultūros gija: Turkijos vietinių (t.y., regioninių) kultūros profesionalų įgalinimas. Tai buvo vienas iš devynių projektų, išrinktų laimėtojais, konkurse, kuriame dalyvavo 480 projektų iš 60 šalių. Kultūros gija taip pat bus finansuojama ir Turkijos lėšomis.
4.1. Parinktų veiklų pavyzdžiai
Menas mano lėkštėje yra parengtas Kadir Has vidurinėje mokykloje. Šioje veikloje dalyviai visų pirma nusprendžia, kokį vaizdinį elementą jie norėtų sukurti ant savo lėkštės, o tuomet pasirenka džiovintas daržoves, makaronus, daržoves, vaisius ir panašius maisto produktus, kurių turi savo virtuvėse. Taip iš pasirinktų produktų jie sukuria meno kūrinį. Tai puiki galimybė plėtoti šeimos santykius, sustiprinti šeimos ryšius, pojūtį, kad esi šeimos narys bei sustiprinti savo kūrybingumą sunkiuoju pandemijos laikotarpiu. Tai puiki socialinė veikla ir galimybė plėtoti kūrybingumo įgūdžius, įgyti meninio mąstymo gebėjimų bei lavinti psichomotorinius ir rankdarbių įgūdžius.
Antrasis daiktų gyvenimas yra renginys, kurio dalyviai atsineša daug ir įvairių medžiagų (audeklo, metalo, plastmasės ir t.t.) ir atspindėdami savo originalumą ir vaizduotę gali estetiškai išreikšti save. Visiškai nesusiję daiktai sudedami kartu. Panaudojama interpretacija ir vaizduotė, ir, pertvarkius daiktus, jie sudaro harmoningą visumą. Tai kūrybinis menas, kuriuo atskleidžiama, kad vaizduotė neturi ribų ir kad naują daiktų įkūnijimo kompoziciją netgi galima nuspalvinti, jei kompozicijos autorius to nori. Dalyviai atlieka darbą, suformuodami originalius derinius ir tuomet jį aprašo. Dalyviai gauna galimybę lavinti savo kūrybingumą, ir jie gali laisvai išreikšti savo jausmus. Taip jie gali praeitį derinti su dabartimi, pagamindami naujus produktus iš senų daiktų arba objektų, jiems turinčių asmeninę prasmę. Ši praktika naudinga dėl socialinių, kultūrinių ir socioekonominių priežasčių.
4.2. Mokymo vertinimas ir/arba poveikis
Turkijos partnerio pasiūlytų veiklų tikslas yra plėtoti tikslinės grupės psichomotorinių įgūdžių tikslumą, kadangi atliekami tikslūs ir pasverti judesiai. Skatinamas komandinis darbas su šeima, per socialines medijas įtraukiama bendruomenė ir sustiprinamas bendruomenės renginių įvertinimas bei noras juose dalyvauti.
Meno kūrinys, kylantis iš vaizduotės, žengia į konkrečią realybę per įvairias medžiagas. Jis praplečia perspektyvas ir remia tiek meną, tiek ir kūrybingumą.
4.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
Menas mano lėkštėje |
2 |
Šalis |
Turkija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Kadir Has vidurinė mokykla |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Vystyti kūrybingumo gebėjimus; Padėti įgyti meninio mąstymo gebėjimų; Ugdyti rankdarbių bei psichomotorinius įgūdžius; Padėti šeimoms tiesiogiai dalyvauti veikloje; Pasilinksminti. |
6 |
Aprašas |
Turinys: ● Dalyviai pirmiausiai nusprendžia, kokį vaizdinį elementą kurs ant lėkštės. ● Dalyviai renkasi džiovintas daržoves, makaronus, daržoves, vaisius ir panašius produktus, kurių turi virtuvėje. ● Iš pasirinktų produktų jie kuria savo meno kūrinį.
Pagrindiniai etapai : ● Medžiagų pasirinkimas; ● Pasirinktos medžiagos sudedamos ant lėkštės; ● Sudaroma galutinė sukurto darbo versija; ● Galutinė versija nufotografuojama iš viršaus ir iš šono; ● Be to, nufotografuojamas ir mokinys su savo kūriniu; ● Padarytos nuotraukos nusiunčiamos mokyklos vaizduojamųjų menų mokytojui bei informatikos mokytojui, atsakingam už mokyklos socialines medijas; ● Nuotraukos pristatomos mokyklos socialinės medijos puslapiuose.
Teorijos: ● Vaizduojamojo meno renginiai ● Šeimos dalyvavimo renginiai ● Fotografijos renginiai ● Socialinių medijų raštingumo bei informacinių technologijų veikla |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: 5, 6 ir 7 klasių moksleiviai (11–13 metų amžiaus) b. Trukmė : 1 savaitė c. Sesijų/veiklų skaičius: 7 d. Mokymo metodika: nuotolinis darbas, kuriame taikoma pasirinkimo veikla. Kūrybinio mąstymo lavinimas, komandinio darbo ugdymas. e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą: Vertina mokyklos vaizduojamųjų menų mokytojas iš meninio požiūrio taško. Panaudotų medžiagų įvairovė. Socialinių medijų auditorija pateikia savo vertinimą. Veikla buvo įgyvendinta internetu, dalyvaujant šeimoms nuotolinio mokymosi procese. |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla X Tapyba A ☐ B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: __________________ |
9 |
Medžiagos |
Maisto medžiagos, esančios namuose Mobilusis telefonas su fotoaparatu Internetas |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
X tėvai ☐organizacija/institucija X mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐ kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos : Gerosios praktikos nauda tikslinėms grupėms: Meninio mąstymo kūrimas, atsižvelgiant į tikslinės grupės narių amžiaus įvairovę; Tikslinės grupės psichomotorinių judesių tikslumo didinimas naudojant subalansuotus judesius; Skatinamas komandinis darbas kartu su šeima. a. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis : b. Panaudojama mokinių ir jų šeimų komandinio darbo dvasia; c. Kreipiamasi į bendruomenę per socialines medijas; d. Sustiprinamas branginimo ir įvertinimo jausmas; Skatinamas dalyvavimas bendruomenės renginiuose. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socialinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
a. Tai yra puiki galimybė plėtoti šeimos santykius ir jausmą, kad esi šeimos narys sudėtingos pandeminės situacijos metu. Tai puiki socialinė veikla. b. Ši veikla sustiprins šeimos ryšius. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Mokytojas skatina skaitmeninį raštingumą, nes dalyvių prašoma dirbti internetu ir taip pat internetu suteikti grįžtamąjį ryšį ir atsiųsti prašomą medžiagą atgal mokytojui. Mokytojas skatina mokinius įsivertinti tarpasmeninio bendravimo gebėjimus. |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Veikla yra paremta mokinių vaizduotės pasitelkimu. Todėl joje yra daugybė būdų išreikšti save. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
https://www.instagram.com/p/CJlud5ZFUQgobx-ebXiTZGCNzt1rlXTWhVaUZI0/ |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Ar veikla patiko? Kaip jautėtės, vykdydama(s) veiklą? Kaip jautėtės, dirbdama(s) su savo šeima? |
1 |
Pavadinimas |
Antrasis daiktų gyvenimas |
2 |
Šalis |
Turkija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Besime Özderici vidurinė mokykla |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Pritaikant vaizduotę, padėti išmetamiems daiktams įgyti estetinę vertę ir originalumą. |
6 |
Aprašas |
Turinys: Šioje veikloje dalyviai suneša daug ir įvairių medžiagų (audeklo, metalo, plastmasės ir t.t.) – kiek aprėpia jų vaizduotė ir originalumas – ir bando šiems daiktams suteikti estetikos.
Pagrindiniai etapai: Šiuolaikinių menų mokymasis moderniojo meno kontekste prasideda nuo neaktyvių medžiagų arba tokių medžiagų, kurios jau prarado savo funkciją. Nesusiję daiktai sunešami į vieną vietą. Panaudojant interpretaciją ir vaizduotę, jie pertvarkomi taip, kad sudarytų harmoningą visumą. Naują formą daiktams suteikęs dalyvis turėdamas noro juos gali ir nuspalvinti. Tai yra kūrybinio pobūdžio menas, kuris atskleidžia, kad vaizduotė ribų neturi ir kad savo vaizduote galima pritraukti kitų dėmesį. Darbas baigiamas sudėliojant originalius daiktų derinius ir juos aprašant.
Teorijos: Ši veikla atliekama, naudojantis stebėjimo, integracijos ir interpretacijos technikomis. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: 5, 6, 7 ir 8 klasių mokiniai (11 – 14 metų amžiaus) b. Trukmė : 60 minučių kiekvienai veiklai c. Sesijų/veiklų skaičius: 4–5 savaitės d. Mokymo metodika: Vaizduotė panaudojama derinant ją su analizės technikomis, dalių jungimu ir interpretacija.
e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą: įprastai šiuolaikinio meno išraiškos sėkmę apsprendžia originalumas ir kūrybingumas – jie laikomi svarbiausiais vertinimo kriterijais. Veikla buvo įgyvendinta kontaktiniu būdu ir buvo sėkminga.
|
8 |
Meninė priemonė |
A. žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B. meno kūrimo veikla
☐ Tapyba A ☐ B ☐ ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ X Skulptūra A ☐ B X ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: __________________ |
9 |
Medžiagos |
Beprasmiai daiktai, praradę savo funkciją |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
X tėvai ☐organizacija/institucija X mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos: atsirandantis meno kūrinys yra vaizduotės rezultatas, kuomet iš įvairių medžiagų generuojama konkreti realybė. Tai praturtina mokinio perspektyvas bei sustiprina meną ir kūrybingumą. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis: Dalyvių gebėjimas įtraukti eilinius objektus arba tokius objektus, kurie gyvenime užėmė ypatingą prasmę, į meninį procesą yra svarbus, nes tokia veikla atskleidžia daiktų istorinį kontekstą ir prasmę. Daiktai, galintys suvienyti praeitį ir dabartį toje pačioje platformoje, bando sužadinti dalyvių bei žiūrovų emocijas ir prisiminimus per tokius konceptus kaip atmintis ir patirtis, iš kurių formuojami atvaizdai. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socioekonominis iššūkis. |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Mokiniai gaus galimybę sustiprinti savo kūrybingumą bei laisvai reikšti savo jausmus. Jie galės derinti praeitį ir dabartį, gamindami naujus produktus panaudodami senus daiktus arba tokius daiktus, kurie jiems turi prasmę Tai yra gera praktika dėl socialinių, kultūrinių ir socioekonominių priežasčių. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
|
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Šioje praktikoje dalyvauti galima įvairiai. Dalyviai turi galimybę išreikšti save visiškai neribodami savo vaizduotės. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Hatice Egemen https://besimeozdericiortaokulu.meb.k12.tr
|
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Ar veikla patiko? Kaip jauteisi, atlikdamas šią veiklą? Ką jautei, senus daiktus perversdamas į naujus? Ar tavo šiukšlės pradėjo antrąjį gyvenimą? Kokiais tikslais/ kokia paskirtimi naudoji buvusias šiukšles? |
5. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PASIŪLĖ KULTŪRINIO IR VERSLO POTENCIALO PILIETINĖJE VISUOMENĖJE FONDAS – CUBU FONDAS (BULGARIJA)
Minčeva Garmidolova (2021) mini, kad „menų“ dėstomasis dalykas Bulgarijos mokyklose atsirado XIX amžiaus pabaigoje, o pirmoji menų programa buvo sukurta 1885 metais. Nuo to laiko buvo sukurta daugelis menų programų, o jų turinys tobulinamas iki pat šiandienos. Bulgarijos meno tradicijos grąžina mus į viduramžius, kuomet atsirado originalios bulgariškojo meno savybės.
Menų ir kultūros lavinimas Bulgarijoje yra integruotas į mokyklinę veiklą specialiai tam skirtose mokyklose, kurias administruoja kultūros ministerija. Kai kuriose šalyse šiuo metu vyksta mokyklinės programos reformos. Apie reformas šiuo metu diskutuojama ir Bulgarijoje.
Pasak 2009 metų tyrimo Menų ir kultūros mokymas Europos mokyklose, vyksta diskusija, kaip pakoreguoti mokyklines programas ir dalykų planus menų ir kultūrinio lavinimo srityje. Šios diskusijos tikslas yra ištirti galimybes sustiprinti švietimo kultūrinę ir kūrybinę dimensiją ateityje ne tik meninių mokyklos disciplinų rėmuose, bet taip pat kiek įmanoma labiau ir visoje likusioje programos dalyje. Bulgarijoje vykdoma nacionalinė programa, kuri yra trijų įstatymo pagrindu veikiančių institucijų – Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos bei Vaikų gerovės vyriausybinės agentūros – bendra veikla. Pastaruosius penkerius metus buvo finansuojamos iniciatyvos, kuriomis buvo siekiama remti meninės pakraipos festivalius ir veiklas, pavyzdžiui, tokias, kuriomis siekiama puoselėti gabių vaikų kūrybingumą ir talentus. Ši programa taip pat gali skirti stipendijas vaikams, rodantiems išskirtinius rezultatus nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose.
Menų ugdymo raidą Bulgarijoje apsprendžia tokie faktoriai kaip istorinės aplinkybės, pramonės raida, profesinė patirtis bei kompetencija.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos bendruomenių kūrimo kontekste, Plovdivas buvo pirmasis Bulgarijos miestas, kuriam 2019 metais buvo suteikta garbė tapti Europos kultūros sostine. Šis miestas pasižymi senoviniu paveldu ir yra vienas seniausių Europos miestų. Plovdivo kaip Europos kultūros sostinės šūkis buvo „Kartu“, nes tai yra vieta, kurioje susitinka skirtingos kultūros, bendruomenės ir grupės. Šiame šūkyje buvo 4 teminės platformos: „Sulieti“ integravo tautines ir mažumų grupes ir siekė suvienyti skirtingas kartas bei socialines grupes, „Transformuoti“ skatino permąstyti ir atgaivinti užmirštas miesto erdves, „Atgaivinti“ siekė išsaugoti istorinį paveldą bei sustiprinti prieigą prie kultūros, o „Atsipalaiduoti“ rėmė tvarų gyvenimą, paremtą lėtu tempu bei kokybiško maisto gamyba.
Kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, svarbus renginys yra „Muziejų naktis“, kuri pirmą kartą buvo rengta 2005 metais būtent Plovdive. Dabar šis renginys vadinasi „Pasidalink naktimi“. Tai yra trys dienos meno pasirodymų galerijose, kavinėse ir viešosiose erdvėse visame mieste.
Bulgarijos komanda iš nevyriausybinės organizacijos „Pasikeitimas slypi tavyje“ kito projekto „Kultūros pasas“ erdvėje įgyvendino nuostabių veiklų, paremtų Bulgarijos liaudies kultūra ir siekė surinkti kuo daugiau istorijų apie Bulgariją.
Bulgarijoje regioninės valdžios institucijos įkūrė „Bendruosius centrus“ vaikams. Šiuose centruose vyksta nemokamos veiklos gabiesiems ir besidomintiems vaikams. Šiuose centruose intensyviai bendradarbiauja nacionalinė ir regioninė švietimo valdžia bei regioninės vadovaujančios institucijos. Ir tai yra tik keletas iš daugelio kultūrinių veiklų, vykdomų bendruomenės lygiu šioje nuostabioje šalyje.
5.1. 1. Parinktų veiklų pavyzdžiai
Meninės veiklos su paaugliais iš Šv. Vrucho centro vaikams su negalia, kurias organizuoja Irina Apostolova, apima specialistų taikomus meno terapijos metodus – čia dirba meno terapijos konsultantai. Šioje praktikoje naudojamos įvairios vaizduojamųjų menų užduotys, kurios derinamos su teatro elementais. Vaikai piešia, modeliuoja, lipdo ir galų gale gauna galimybę su specialisto pagalba pristatyti kūrinį, vaidina kaip pantomimoje ar tiesiog papasakoja, ką sukūrė. Vaikams, pasižymintiems negalia, raiškos ir bendravimo įgūdžių sustiprinimas yra įrankis, palengvinantis jų integraciją ir įtraukimą į veiklas, kadangi jų elgesys tampa socialiai priimtinesnis jų bendraamžiams.
Veikla Šeštadienio šeimos dirbtuvėlės (vaikams ir tėveliams) organizuojama kaip maloni veikla šeimos nariams, kuria siekiama, kad jie praleistų laiką kartu, užsiimdami menine veikla, puoselėtų konkrečių šeimos narių meninius ir kitus talentus, kurtų draugiškus ryšius su kitomis šeimomis, pasižyminčiomis bendrais interesais ir pomėgiais bei kurtų bendruomenės dvasią su šeimomis, pasižyminčiomis panašiais interesais.
Buvo vykdoma eilė šeštadienio dirbtuvėlių, kiekviena iš kurių buvo paremta vis kitokia meno technika (koliažu, instaliacijomis, puošyba, tapyba, aplikacijų konstravimu ir kitomis veiklomis). Skirtingos meno veiklos ir užduotys būdavo ekspromtu paskirstomos tarp šeimos narių priklausomai nuo to, kokia veikla jiems labiau patinka, kokie jų gebėjimai, sumanumas ir talentai. Tapybos užduotyse buvo skirtingų sudėtingumo lygių, ir tokioms veikloms reikėjo skirtingos atlikimo trukmės. Dirbtuvėlėse dalyvaudavo šeimos, kurių vaikai atstovavo skirtingas amžiaus grupes. Kartais prisijungdavo net ir močiutės bei seneliai. Ši praktika buvo saugi erdvė šeimų, turinčių įvairių interesų bei įgavusių skirtingą statusą, bendram darbui. Tai yra puikus pavyzdys, kaip organizuoti aplinką taip, kad visi dalyvaujantieji galėtų susikurti tarpusavio ryšius bei pateikti kuo geresnį rezultatą. Veikloje buvo akcentuojama vaikų raiška – jie galėdavo pirmieji rinktis atliekamas užduotis, dirbti vieni ar bendradarbiaudami su kitais, nustatyti priėmimo į grupę ir bendradarbiavimo bei draugystės taisykles. Tokia praktika galėtų būti naudingiausia, sprendžiant atskirtumo dėl socialinių, kultūrinių ir socioekonominių priežasčių problemas.
5.2. Mokymo vertinimas ir/arba poveikis
Vykdydami šias veiklas, vaikai puoselėdavo gebėjimus išsireikšti įvairiais būdais, o draugiškoje ir meninėje aplinkoje tai pavyksta daug lengviau. Šios konkrečios veiklos buvo naudingos vaikams, turintiems fizinę ir pažinimo negalią. Suaugusieji gavo galimybę artimiau pabendrauti su vaikais, turinčiais ar neturinčiais negalią. Tokiu būdu sėkmingiau perteikiamos emocijos bei išreiškiami poreikiai ir puoselėjamas įtraukumas bendruomenėje.
Tai buvo puikus būdas lavinti asmeninius talentus ir gebėjimus, tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą bei sukurti tvarius draugiškus santykius vykdant bendras menines veiklas.
5.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
Meninės veiklos su paaugliais iš Šv. Vrucho centro vaikams su negalia |
2 |
Šalis |
Bulgarija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Irina Apostolova – privati iniciatyva |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Vaikų su negalia komunikacinių įgūdžių vystymas per menines veiklas. |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendinamų meninių veiklų turinys. Meno veikla su neįgaliais vaikais. b. Pagrindiniai etapai Šioje praktikoje atliekamos įvairios vaizduojamųjų menų užduotys, kurios yra derinamos su teatriniais elementais. Vaikai piešia, modeliuoja, lipdo ir galiausiai gauna galimybę pristatyti (su specialisto pagalba) savo kūrinį, vaidinti kaip pantomimoje ar paprasčiausiai papasakoti, ką jie sukūrė. Žiūrovai paploja po kiekvienos prezentacijos, padrąsindami kiekvieną dalyvį už jo(s) išraišką.
c. Teorijos, kuriomis praktika paremta Meno terapijos metodai, kuriuos taiko specialistai – meno terapijos konsultantai. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – vaikai nuo 4 iki 8 klasės b. Trukmė – 60 minučių c. Sesijų/veiklų skaičius – 8 sesijos d. Mokymo metodika – meno terapijos metodika e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla X Tapyba A ☐ B X X Vaidyba A ☐ B X ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) X Įvardinkite kitas priemones: prezentacijos |
9 |
Medžiagos |
Priklausomai nuo meninės užduoties: tempera arba akvarelė, kartonas, spalvotas popierius ir iškirptos iš anksto paruoštos formos, klijai, žirklės, modelinas ir plastilinas, dekoratyviniai elementai aplikacijoms. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X kita – Irina Apostolova, sisteminio meno konsultantė |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos a. Vaikai vysto gebėjimus išreikšti save įvairiais būdais, kai kurie iš jų gali būti labai sudėtingi, tačiau tai vyksta labai draugiškoje aplinkoje, ir todėl veikla atliekama daug paprastesniu būdu. b. Ši konkreti praktika buvo naudinga vaikams su fizine ir kognityvine negalia c. d. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis e. Galimybė palaikyti artimesnį suaugusiojo ir neįgalaus vaiko ryšį siekiant sėkmingesnio emocijų perteikimo bei savo poreikių išreiškimo. Įtraukimas bendruomenės viduje. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Fizinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Kuomet neįgalių vaikų išraiškos ir bendravimo gebėjimai pagerėja, jų integracija ir įtraukimas į bendruomenę sustiprėja, nes jų elgesys tampa socialiai priimtinesnis bendraamžiams. Menas visuomet buvo ir bus instrumentas, galintis suartinti žmones, kadangi menu galima perteikti mintis be žodžių ir taip įveikti kalbinius bei pasitikėjimo barjerus. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
a. Menas yra remiantis mokymosi mokytis procesą. Šiuo tikslu jis gali būti itin naudingas. b. Veiklos šioje pasiūlytoje praktikoje remia vystymą: Savivokos Kūrybinio mąstymo, siekiant sukurti meninę išraišką Efektyvaus bendravimo – emocijos ir mintys perteikiamos per menus Sprendimų priėmimo, kadangi menas suteikia daugelį išraiškos pasirinkimo galimybių Problemų sprendimo |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Daugelis būdų išreikšti sąvokas: skaitymas ir klausymas b. Daugelis būdų išreikšti pasiūlytus sprendimus c. Daugelis būdų įsitraukti į veiklas: pasirinkimas iš keleto pasiūlytų įrankių. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Irina Apostolova El. paštas: apostolovairina@gmail.com |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kaip jautėtės, dalyvaudama(s) veikloje? Kuri veiklos dalis patiko labiausiai? Kodėl? Ar norėtumėte kitą kartą ką nors pakeisti/ patobulinti? Ką ir kodėl? |
1 |
Pavadinimas |
Šeštadienio šeimos dirbtuvėlės (vaikams ir tėveliams) |
2 |
Šalis |
Bulgarija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Privati iniciatyva |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
Kontekstas, kuriame geroji praktika buvo įgyvendinta X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Šeimos nariai gali kartu atlikti malonias veiklas; leidžiamas laikas kartu, užsiimant menine veikla; šeimos viduje plėtojami tarpusavio santykiai; plėtojami šeimos narių asmeniniai talentai; užsimezga draugystės ryšiai tarp skirtingų šeimų, kurias apjungia bendri interesai ir veiklos; suformuojama bendruomenės dvasia tarp šeimos narių, pasižyminčių panašiais interesais. |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendinamų meninių veiklų turinys Buvo įvykdyta eilė šeštadienio dirbtuvėlių, kiekviena iš kurių buvo paremta vis kitokia meno technika (koliažas, instaliacijos, puošyba, tapyba, aplikacijų konstravimas ir kitos veiklos). Skirtingos meno veiklos ir užduotys būdavo ekspromtu paskirstomos tarp šeimos narių priklausomai nuo to, kokia veikla jiems labiau patinka, kokie jų gebėjimai, sumanumas ir talentai. Tapybos užduotyse yra skirtingų sudėtingumo lygių, ir tokioms veikloms reikia skirtingos atlikimo trukmės. Dirbtuvėlėse dalyvauja šeimos, kurių vaikai atstovauja skirtingas amžiaus grupes. Kartais prisijungia net ir močiutės bei seneliai.
b. Pagrindiniai etapai 1. Dirbtuvėlių užsiėmimo pradžioje reikėdavo laiko, kad dalyviai tarpusavyje susipažintų. Tuomet palaipsniui užsimegzdavo malonesnė aplinka – su arbata, kava, muzika ir trumpais dalyvių tarpusavio pokalbiais. 2. Fasilitatorius paskirstydavo užduotis. Jis nurodydavo, kokia veiklos idėja ir koks tikslas, kokios meninės medžiagos bus naudojamos, koks jų naudojimo algoritmas, kokie techniniai objektų parametrai ir t.t. 3. Šeimos improvizuotai tarpusavyje pasidalindavo užduotis arba nuspręsdavo, kad visi darys viską savarankiškai. Dalyviai padėdavo vieni kitiems ir dalindavosi patarimais, sugalvodavo sprendimų iškilusioms meninėms problemoms ir bendradarbiaudavo su kitomis šeimomis. Visuomet būdavo galima kreiptis į fasilitatorių kad pasitikslinti informaciją ar pasikonsultuoti. 4. Užsiėmimo pabaiga būdavo paskiriama improvizuotai „kūrinių“ parodai. Fasilitatorius organizuodavo diskusiją, kurios metu dalyviai būdavo skatinami pasidalinti dirbtuvėlėje išgyventas patirtis bei pristatyti savo darbus.
d. Teorijos, kuriomis praktika paremta Meno mokymo metodika, meno terapija, šeimos terapija |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais iš to paties rajono b. Trukmė – 60–120 minučių kiekvienam užsiėmimui c. Sesijų/veiklų skaičius – 10 šeštadienio dirbtuvėlių d. Mokymo metodika – autoriaus sukurta metodologija, kuri yra Green Art Center nuosavybė e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla X Tapyba A X B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ X Skulptūra A ☐ B X ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) X Įvardinkite kitas priemones: konstravimas, taikomasis puošiamasis menas, koliažas, reljefo tapyba, monotipas |
9 |
Medžiagos |
Priklausomai nuo meninės užduoties: temperos dažai, aliejinė pastelė, rašalas, kartonas, verpalai, medvilnė, tualetinis popierius, gofruotas kartonas, mediniai maišikliai, medžių lapai, karoliukai, žirklės, klijai, purškiklis, raižikliai, putų polistirolo kamuoliukai, puošiamieji elementai, plastikiniai šiaudeliai ir t.t. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X kita – Green Art Center (Žaliojo meno centras) |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos Praturtinami santykiai šeimų viduje, puoselėjami asmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, tarp skirtingų kartų vystomas tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. a. b. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis c. Šeimos iš tos pačios bendruomenės tampa artimesnės viena kitai ir užsimezga tvarūs draugiški santykiai per bendrai vykdomas menines veiklas. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socioekonominis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Ši praktika buvo saugi erdvė šeimų, turinčių įvairių interesų bei įgavusių skirtingą statusą, bendram darbui. Tai yra puikus pavyzdys, kaip organizuoti aplinką taip, kad visi dalyvaujantieji galėtų susikurti tarpusavio ryšius bei pateikti kuo geresnį rezultatą. Veikloje buvo akcentuojama vaikų raiška – jie galėdavo pirmieji rinktis atliekamas užduotis, dirbti vieni ar bendradarbiaudami su kitais, nustatyti priėmimo į grupę ir bendradarbiavimo bei draugystės taisykles. Tokia praktika galėtų būti naudingiausia, sprendžiant atskirtumo dėl socialinių, kultūrinių ir socioekonominių priežasčių problemas. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Šioje praktikoje naudojamas toks meno kūrimas, kuris skatina inovacijas ir kūrybingumą. Dirbtuvėlės skatina sprendimų priėmimo įgūdžių bei kūrybinio mąstymo plėtojimą. Kadangi dirbtuvėlių veiklos pobūdis natūraliai yra grupinis, dirbtuvėlės palengvina bendravimo, komandinio darbo ir tarpasmeninių santykių raidą. |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Šioje praktikoje laikomasi universalaus dizaino principų. Tai apima ir įvairias dalyvių įsitraukimo formas, ir dalyviams suteikia raiškos laisvę, net jei ir yra kokių nors apribojimų, kylančių iš meno rūšies, naudojamos konkrečioje praktikoje. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Facebook paskyra: Green Art Center El. paštas: gac4friends@gmail.com |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kokiu būdu meninės dirbtuvės jus suartino (įskaitant ryšius tarp skirtingų kartų) su kitais šeimos nariais? Ar meninės dirbtuvės padėjo sukurti ryšius ir bendruomenę su kitomis šeimomis iš to paties rajono? Kokius meninius įgūdžius pagerinote šiose dirbtuvėse? Ar sutinkate, kad meninių santykių pagerinimas yra svarbiausia nauda, kurią gavote iš šios patirties? Jei ne, ką jūs laikote didžiausia šių dirbtuvių atnešta nauda? Ar kokius nors savo raiškos būdo, bendravimo ir/ar elgesio pokyčius galėtumėte susieti su dalyvavimu šiose dirbtuvėse? Kaip jautėtės dirbdama(s) kartu su kitomis nuo jūsiškės labai skirtingomis šeimomis (jei pajutote tokių skirtumų)? Ar galėtumėte paminėti dar ką nors, kas laikytina vertinga nauda, kurią pasisėmėte iš šios patirties? |
6. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PATEIKĖ ASSOCIACIÓ MERAKI PROJECTES DE VALÈNCIA (ISPANIJA)
„Meną turime paversti lavinimo pagrindu. Kol žmogus nepripranta prie grožio, jis negali pasiekti tokio dvasinės laisvės lygio, kurio reikia, kad suvoktų, kas yra gera ir kas gražu. Joks ugdymas nėra veiksmingesnis ar gilesnis už tą, kurį galime priimti iš ryšio su grožiu ir tobulybe“ (Jiménez Fraud, A. (1971): Historia de la Universidad Española. Alianza Editorial, Madrid).
Ispanija yra šalis, kurioje yra gausybė meno stebuklų ir begalinių resursų meno lavinimo veikloms bendruomenės aplinkoje. Tai reiškia kelionę laiku pirmyn ir atgal, kuomet mus stebina gausybė paminklų, kurių įvairovė siekia nuo senovės romėnų akvedukų iki viduramžių pilių ir avangardinės futuristinės architektūros. Šimtmečiai ir kultūrų susimaišymas Ispanijoje paliko nuostabią žymę ir vieną iš įspūdingiausių meninių paveldų pasaulyje – čia esančius šedevrus, kuriuos kūrė Velaskesas, Pikaso, Dalí ir Gaudí.
Ispanija yra šalis, kur kultūrinė ir kalbinė įvairovė yra pamatinis principas, įrašytas Konstitucijoje. Ispanija orientuojasi į meninį jautrumą (tai turbūt suponuoja estetinį įvertinimą ar mėgavimąsi), kurį laiko dalimi pasirengimo suaugusiojo gyvenimui, remiantis Europos menų ir kultūrinio ugdymo mokykloje studija (Eurydice, 2009). Ispanijoje pradinio išsilavinimo tikslas yra suteikti visuminį lavinimą, ir moksleiviai turi lavintis bei aktyviai dalyvauti meninės veiklos atlikime bei išmokti sugebėti vertinti menus. Vidurinės mokyklos mokslo tikslas yra suteikti integruotą išsilavinimą bei, per dalyvavimą meniniame lavinime, mokiniai ima vertinti menus ir socialinių mokslų kontekste. Kultūra 2015 metais buvo viena iš pagrindinių keliavimo priežasčių 29% Ispanijos gyventojų. Tarp šalių, ryškiai viršijančių Europos Sąjungos vidurkį (EU-28: 26%) pateko Nyderlandai (39%) ir Austrija (37%).
Menų disciplinas dėsto specialistai, o moksleivių kūrybingumo raida nuosekliai skatinama švietimo programoje. Mokiniai mokomi susikurti darbines hipotezes, ištyrinėti informaciją, surinktą iš įvairių šaltinių, pateikti rišlius argumentus bei nepriklausomai prieiti išvadų.
Eurydice Tyrimas (EACEA, 2009) taip pat mini, kad yra 9 šalys (Belgija, Čekija, Graikija, Airija, Latvija, Austrija, Slovėnija ir Suomija), kuriose skatinami tarpdalykiniai ryšiai tarp menų ir visų kitų mokyklinių disciplinų, ir tai yra dalis visos ugdymo programos tikslų. Pavyzdžiui, Ispanijos įstatymas, apibrėžiantis minimalią nacionalinę kertinę mokymosi programą teigia (tuo pačiu apibrėždamas tikslus kiekvienam etapui) ir pamatines kompetencijas, kurias mokiniai turi įgyti visose srityse ir visuose privalomojo ugdymo dalykuose. Tarp šių kompetencijų yra ir „Kultūrinė ir meninė kompetencija“.
Ispanijos Švietimo, socialinės politikos ir sporto ministerija, pasitelkdama Aukštojo mokslo internetinio mokymo bei resursų mokytojams institutą (ISFTIC) bei kai kuriuos Autonominius regionus siūlo edukacinei bendruomenei plačią įvairovę resursų mokyti menų, naudojant naująsias technologijas. Kai kurie iš šių resursų yra sukurti mokytojų naudojimui mokymo-mokymosi procese klasėje, o kiti resursai yra sukurti mokiniams, kad jie galėtų daryti namų darbus, naudodamiesi internetu.
Tiek Ispanija, tiek ir Lietuva pabrėžia užklasinių meno veiklų svarbą bendrajai jaunimo raidai. Ispanija užklasines meno veiklas laiko neformaliu būdu prisidėti prie mokinių raidos, o ne elementu, tiesiogiai prisidedančiu prie kito mokykline programa paremto mokymosi.
Su menu susijusios šventės, festivaliai ir varžybos nuolat rengiamos Ispanijos bendruomenėse. Švietimo vadovybė suteikia finansinę paramą iš mokyklų kylančioms iniciatyvoms, kuriomis konkrečiai siekiama plėtoti kultūrinę veiklą, susijusią su menų ugdymo programa. Taip pat teikiama finansinė ir praktinė parama, jei švenčiamos meninės sukaktys, pavyzdžiui, jei pagerbiami garsūs menininkai.
Ispanijos meno galerijos ir muziejai taip pat rengia šventes ir kiekvienais metais šventės atveria savo duris. Tai suteikia galimybę pamatyti įprastai nerodomus kūrinius, galėti patekti į patalpas, kurios įprastai yra uždarytos visuomenei, dalyvauti paskaitose ir pokalbiuose, koncertuose ir teatro spektakliuose, filmų peržiūrose, dirbtuvėse, varžybose, vaikų žaidimuose ir šokių pasirodymuose.
6.1. Parinktų veiklų pavyzdžiai
Riborquestra, įkurtas 2009 metais, siekia pagerinti konkretaus rajono žmonių gyvenimą, suteikiant resursų meniniam mokymuisi. Šis projektas paremtas inovatyviu ir įtraukiuoju metodiniu modeliu, kuriame meninė praktika demokratizuojama ir žmonėms dalyvavimas palengvėja. Taip tarp žmonių gali užsimegzti nauji santykiai. Riborquestra puoselėja jaunimo asmeninį augimą bei palengvina bendruomenės raidą, suteikdama galimybes išmokti groti instrumentu ir tapti orkestro dalimi. Veiklos tikslas yra skatinti solidarumą, įtraukumą, gyvenimą drauge ir tarpkultūriškumą gyvenamojo rajono erdvėje per kultūrą, grupės žmonių muzikinę praktiką bei kūrinio atlikimą. Mokymosi ir raidos procesai bei dalyvių tarpusavio santykiai yra palankūs pozityviems elgesio pokyčiams, kylantiems iš asmeninio ir kontekstinio suvokimo, sustiprinančio potencialą transformuotis tiek atskiram žmogui, tiek ir visai bendruomenei.
Projektas ‘Barrios: inclusión social a través del arte’/Rajonai: socialinis įtraukimas per meną siekia tvarios visuomenės raidos bei ieško tapatybės atskiruose sektoriuose, sudarančios tam tikros miesto aplinkos įvairovę. Susitelkiama į aplinkas, kuriose vaikai galėtų jaustis esą integruoti. Menas naudojamas kaip bendradarbiavimo ir asmenybės raidos katalizatorius. Pirmasis bendrasis tikslas yra skatinti ryšį ir darną bei socialinį įtraukumą vaikų ir jaunimo grupėse, kad jie save laikytų bendruomene ir per tarpusavio santykius su kitomis bendraamžių grupėmis. Projektas skatina gyvavimą kartu, kad būtų pripažįstama, jog rajonas bei įvairios jo dalys sudaro bendruomenę. Kaip atskaitos taškas naudojamos menų, kūrybingumo ir simbolinės raiškos patirtys. Programa susideda iš eilės veiklų bei dirbtuvėlių, pasižyminčių skirtingais tikslais. Panaudojamas socialinis meno pobūdis, ypač atsižvelgiant į meno potencialą kurti socialinį ryšį bei formuoti tapatybę, skatinti jauno žmogaus kaip asmenybės raidą tokių aspektų kaip kūrybingumas atžvilgiu, skatinama grupiniu darbu įgyti žinių ir įgūdžių. Menas panaudojamas kaip priemonė praktikoje taikyti įgūdžius, kurie leistų pagerinti visuomenę per solidarumo veiklas. Taip pat ketinama menų centrus priartinti prie visuomenės ir atsieti juos nuo klasikinio jų įvaizdžio kaip elitinės erdvės.
6.2. Mokymo vertinimas ir/arba poveikis
Šie ką tik aptarti projektai ir veiklos suteikia bendros egzistencijos ir dialogo erdvę įvairios kultūrinės kilmės žmonėms, gyvenantiems toje pačioje teritorijoje. Puoselėjamas vaikų ir jaunimo asmenybės augimas, jiems suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti pozityviojoje bendruomenės raidoje. Jie patiria mokymąsi per aktyvų ir kūrybingą dalyvavimą bei eksperimentavimą.
Jauniems žmonėms naudinga gauti prieigą prie muzikinių instrumentų ir dalyvauti muzikos pamokose, dalyvauti meniniuose ir kultūriniuose renginiuose bei veiklose. Ispanijos partnerio paminėtos veiklos sustiprina savigarbą ir sukuria atvirą įtraukiąją bendradarbiavimo aplinką tarp dalyvių.
Riborquestra tapo dalimi tapatybės tuose rajonuose, kur jis taikomas. Projekto rezultate atsiranda stipresnis pasididžiavimo, pasitikėjimo ir bendruomenės jausmas tiek ir organizacijos, tiek ir rajono viduje. Švietimo bei muzikinis lavinimas nutiesė kelią socialinei transformacijai bei suteikė ryškų kultūrinį aspektą ir aktualumo jausmą bendruomenei.
‘Barrios: inclusión social a través del arte’/ Rajonai: socialinis įtraukimas per meną projektas padėjo mokiniams (kurie yra pagrindinė tikslinė projekto grupė) ugdytis kaip asmenybėms, įvertinančioms, kad jų aplinka padeda jiems formuoti savo tapatybę.
6.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
Riborquestra |
2 |
Šalis |
Ispanija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
X Vietinė iniciatyva |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Riborquestra yra įvairių kartų ir bendruomenių organizacija Barselonos miesto rajone Ciutat Vella. Projektu siekiama pagerinti žmonių gyvenimą rajone, suteikiant resursų meniniam mokymuisi. Riborquestra skatina jaunų žmonių asmenybės augimą bei palengvina bendruomenės raidą, kadangi suteikiama galimybė išmokti groti instrumentu ir tapti orkestro dalimi. Riborquestra tikslas yra per kultūrinę ir grupinę muzikinę praktiką skatinti solidarumą, įtraukumą, sugyvenimą ir tarpkultūriškumą rajone. |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendintų meninių veiklų turinys Projekte dalyvaujantys vaikai ir jaunimas atskirai išmoksta groti konkrečiu instrumentu ir tuomet susijungia sudaryti orkestrą. Dalyviai turi po vieną valandos trukmės pamoką per savaitę bei valandos trukmės orkestro repeticiją, kuriose atsiranda galimybė susitikti su visais kitais žmonėmis, besimokančiais groti kitais instrumentais. Organizacija siekia kurti bendravimo ir pozityvaus gyvenimo kartu bendras erdves skirtingos kilmės žmonėms iš įvairių sociokultūrinių kontekstų.
b. Pagrindiniai etapai Visos muzikos pamokos yra nemokamos ir prieinamos visiems. Instrumentai organizacijai dovanojami, ir yra instrumentų bankas, iš kurio kiekvienas dalyvis gauna nuosavą instrumentą. Dalyvavimui galima prisiregistruoti internetu, ir, kuomet yra laisva vieta groti kokiu nors instrumentu, nauji nariai yra priimami ir įtraukiami į šį projektą. Muzikantai per savaitę dalyvauja dviejų valandų užsiėmimuose – vieną valandą mokomasi groti konkrečiu instrumentu, ir vieną valandą grojama kartu orkestro repeticijoje. Praktikuojantis ruošiamasi pasirodymui. Taip auga bendruomenės aktyvumas, kuomet nuo stebėjimo yra pereinama prie aktyvaus dalyvavimo bendruomenės kultūriniame gyvenime. Taipogi atsiranda ryšys tarp bendruomenės ir jos gyvenamosios teritorijos, kuris paverčia rajoną į viešų susitikimų erdvę.
c. Teorijos, kuriomis paremta praktika Projektas paremtas inovatyviu įtraukiuoju metodiniu modeliu, kuriame meninė praktika demokratizuojama ir palengvinamas dalyvavimas, taip įgalinant naujų santykių kūrimą tarp žmonių. Kūrybingumas pagrįstas įvairiais požiūrio taškais. Viena sritis yra asmeninis kūrybingumas bei gebėjimas kritiškai vertinti savo realybę ir kurti įrankius, galinčius atverti naujus kelius. Į kūrybingumą taip pat žvelgiama kaip į būdą analizuoti kasdienes situacijas ir konfliktus, kad būtų galima kurti alternatyvius sprendimus. Mokymosi ir raidos procesai bei dalyvių tarpusavio santykiai yra palankūs teigiamai elgesio kaitai, kuri kyla iš asmeninio bei kontekstinio suvokimo ir sustiprina potencialą asmenybės bei bendruomenės transformacijai. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: rajono jaunimas nuo 6 iki 20 metų amžiaus b. Trukmė: tęstinis c. Sesijų/veiklų skaičius: kassavaitinės pamokos konkretiems instrumentams mažose 8–15 mokinių grupėse bei kassavaitinė orkestro repeticija, kur visi dalyviai susirenka kartu. d. Mokymo metodika įvairios techninės ir muzikinės strategijos sukuriamos, naudojant dalyvavimo ir kūrybiškumo metodologiją. Šiame projekte taikomas įtraukusis metodinis modelis, o dalyvių, jų šeimų ir plačiosios bendruomenės santykių raidą skatina aktyvus dalyvavimas. Meninės praktikos demokratizacija kuria erdvę pozityviai sociokultūrinei sąveikai tarp įvairios kilmės žmonių. Šioje sudėtingoje aplinkoje Riborquestra pasižymi išskirtine svarba kuriant galimybes ir socialinę darną, vedant vaikus ir jaunimą meninių, bendravimo ir socialinių įgūdžių raidos keliu. e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą Riborquestra buvo įkurtas 2009 metais ir paskirtas panaudoti kultūrą kaip bendruomenės raidos priemonę. 2012 metais teko nutraukti veiklą dėl; finansavimo stokos. Daugelis mokytojų ir šeimų prisiėmė įsipareigojimą tęsti projektą, o kitais metais jį ėmėsi finansuoti savivaldybė. Nuo to laiko projektas gauna finansavimą iš rajono, iš kompanijų ir asmenų, remiančių sociokultūrinį indėlį, kurį šis projektas atneša bendruomenei. Projektas taip pat sulaukė pripažinimo iš svarbių institucijų kultūros ir švietimo srityse. Fundació Carulla įvardino projektą kaip sėkmės istoriją, ir jis laimėjo trečiąjį Mayor Zaragoza prizą socialinėje ir kultūrinėje kategorijoje konkurse, kurį rengia Associació Amigues i amics de la Unesco Tortosa. Projektas taip pat buvo atrinktas kaip CompArtte projektas. Ši organizacija remia menines idėjas su įsipareigojimu visuomenei, skleidžiančias Ispanijos meną. Riborquestra bendradarbiaudamas su Cervantes mokykla taip pat laimėjo Carles Capdevila 2020 stipendiją, kurią suteikė laikraštis ARA bei La Caixa fondas už projektą „Tandemas visuotinei teisei į muziką“, remiančiame įtraukumą, laikomą esminiu projekto aspektu. Nors projekto veiklos įprastai vyksta rajone esančiose patalpose, tačiau COVID-19 karantino laikotarpiu projektas sėkmingai persikėlė veikti į internetinę erdvę. |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla ☐ Tapyba A ☐ B ☐ ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ X Muzika A X B X ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐
Įvardinkite kitas priemones: __________________ |
9 |
Medžiagos |
Instrumentai, natos, stovai |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai X organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos a. Šis projektas suteikia erdvę bendram gyvenimui ir dialogui tarp įvairios kultūrinės kilmės žmonių, kartu gyvenančių tame pačiame rajone. Šiuo projektu puoselėjama dalyvaujančių vaikų bei jaunimo asmenybės raida. Tai įgalina juos aktyviai dalyvauti pozityviojoje jų bendruomenės raidoje. Jie patiria mokymąsi per aktyvų ir kūrybingą dalyvavimą ir eksperimentavimą. Projektu atskleidžiama nauda, gaunama iš skirtingų kartų atstovų bendravimo. Jauni žmonės gauna naudos, gaudami prieigą prie muzikinių instrumentų ir pamokų ir dalyvaudami meniniuose bei kultūriniuose renginiuose ir veiklose. Projektas sustiprino dalyvių savivertę bei sukūrė atvirą įtraukiąją aplinką tarp dalyvių ir jų gyvenamosios erdvės. b. c. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis d. Riborquestra tapo dalimi tapatybės rajono, kuriame jis veikia. Tai yra erdvė, kurioje kuriami ir puoselėjami socialiniai ryšiai. Projektas sustiprino pasididžiavimą, pasitikėjimą ir bendruomenės jausmą tiek pačioje organizacijoje, tiek ir rajone. Per bendruomeninę muzikos kalbą sustiprėja priklausomybės projektui jausmas. Edukacinis ir muzikinis mokymas atvėrė kelią socialinei transformacijai bendruomenėje bei pridėjo svarų kultūrinį aspektą ir aktualumą bendruomenei. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Kultūrinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Šiuo projektu suteikiama erdvė sugyvenimui ir dialogui tarp žmonių iš skirtingos kultūrinės bei socioekonominės kilmės ir aplinkos, gyvenančių tame pačiame rajone. Riborquestra, turintis virš 120 narių, yra labai svarbus puoselėjant pagarbą, įtraukumą toleranciją, tarpusavio priklausomybę, komandinį darbą bei įsipareigojimą Ciutat Vella rajone. Jis atliko esminį vaidmenį kurdamas tapatybės bei priklausymo jausmą tarp dalyvių, kuriuos apjungia gyvenamasis rajonas. Bendrasis įvaizdis bei sustiprinta savivertė buvo sukurti projekto dėka. Suteikiant nemokamas galimybes bei nemokamus instrumentus dalyviams, dalyvavimą projekte buvo galima demokratizuoti taip, kad bet kas, nepaisant žinių ir įgūdžių lygmens, gali groti orkestre. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
e. Šios praktikos rezultate dalyviai turi galimybę lavinti ir tobulinti esminius XXI amžiaus gebėjimus. Kūrybinis mąstymas vykdomas per asmenines ir grupines muzikos pamokas. Efektyvios komunikacijos įgūdžiai gerėja per grupinį darbą bei susirinkimą kartu, siekiant kurti orkestrą. Be to, išugdoma empatija, kadangi dalyviai iš skirtingų socialinių aplinkų bendradarbiauja ir įgyja geresnį tarpusavio suvokimą bei formuoja darnią bendruomenę. |
14 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Daugelis būdų įsitraukti: keleto skirtingų įrankių rinkinys b. Šiose veiklose naudojami įvairūs būdai išreikšti ir paremti mokinių suvokimą |
15 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Riborquestra (2021) https://comusitaria.wixsite.com/riborquestra/ |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kiek, jūsų nuomone, ši veikla yra svarbi? Ką žinojote apie šį dalyką prieš pradėdami veiklą? Ką išmokote iš dalyvavimo? Kokiais būdais bendradarbiavote su kitais dalyviais? Kaip padėjote vieni kitiems? |
1 |
Pavadinimas |
‘Barrios: inclusión social a través del arte’/Rajonai: socialinis įtraukimas per meną |
2 |
Šalis |
Ispanija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Miesto projektas |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Tai yra tvarios visuomenės raidos projektas, kuriame ieškoma tapatybės tose srityse, iš kurių ir susiformuoja tam tikros miesto erdvės įvairovė. Susitelkiama į aplinką, kurioje visi dalyviai gali jaustis įtraukti į procesą, o menas naudojamas kaip tarpininkas bendradarbiavimui bei asmenybės vystymuisi. Pirmasis bendrasis tikslas yra skatinti darną bei socialinį įsitraukimą grupėse vaikų bei paauglių, kuomet juos pripažįsta kaip bendruomenę ir per jų santykį su kitomis bendraamžių grupėmis. Projektas palengvina gyvenimą kartu, kadangi suvokiama, kad rajonas bei atskiri jį sudarantys sektoriai suformuoja bendruomenę, kurioje atskaitos tašku gali būti meno išgyvenimas, kūrybingumas bei simbolinė išraiška. |
6 |
Aprašas |
a. Turinys Ši programa susideda iš veiklų ir dirbtuvėlių sekos, turinčių atskirus tikslus, tokius kaip socialinis meno pobūdis, ypač santykyje su jo teikiamomis galimybėmis kurti socialinį ryšį bei formuoti tapatybę, skatinant jaunimo asmenybės raidą atžvilgiu tokių elementų kaip kūrybingumas, žinių įgijimą bei gebėjimus, įgytus per grupinį darbą. Menas naudojamas kaip priemonė ugdyti įgūdžius, kurie padėtų tobulinti visuomenę per solidarumo veiklą. Taip pat ketinama meno centrą pritraukti arčiau prie visuomenės ir atskirti meno centrus nuo jų kaip elito erdvės įvaizdžio.
b. Pagrindiniai etapai Projektas apima žinias ir praktikas, nukreiptas į darnos ir socialinio įtraukimo ugdymą. Šis projektas veikė įvairiose meninėse disciplinose, tokiose kaip tiesioginis eksperimentavimas, manipuliavimas, prisilietimas, žvilgsnis, piešinys ir nuotrauka iš savo aplinkos siekiant pamatyti, kad menas yra kūrybinė minčių, patirčių ir emocijų raiška. Projektas taip pat siūlo eksperimentuoti su transformacija ir iš naujo panaudoto daiktus, dekontekstualizuojant iš anksčiau esantį daiktą ir perkeliant jį į meninį pasaulį. Į pagrindines projekto veiklas įeina: - Pradinė mažos grupės diskusija apie vieną ar du meno darbus, laikantis Vaizdinio mąstymo strategijų metodikos. Tokiu būdu mokiniai atpažįsta savo gebėjimą būti aktyviais projekto dalyviais, sudaryti grupę, stebėti, klausytis ir aptarinėti temas, susijusias su meno kūriniu. Tokiu būdu bus pašalintos išankstinės nuostatos apie savo sugebėjimą analizuoti meną, o tai yra svarbus elementas plėtojant šį projektą. - Vyks dirbtuvėlių seka, kurių metu jie panaudos savo gyvenamąjį rajoną kaip įkvėpimo šaltinį įvairiems meno kūriniams bei kūrybingumo raiškai. - Bus imami interviu su žmonėmis iš savo rajono. - Bus surengta kūrinių paroda, kurioje dalyvauti bus pakviesti ir kaimynai. Kaimynams taip pat bus pasiūlyta pateikti savo meno kūrinių, paremtų gyvenamojo rajono erdve. Tokiu būdu instaliacija išaugs ir laiko, ir dydžio bei stilių erdvėje ir apims įvairius rajono elementus. Šis visuomenės dalyvavimas atspindint meną ir savąją aplinką yra vienas svarbiausių projekto tikslų.
c. Teorijos, kuriomis ši praktika paremta Šis projektas panaudoja Vaizdinio mąstymo strategijas, per kurias mokiniai perteikia savo norą ir gebėjimą pristatyti savo mintis, patirti, kaip reikia klausti ir aktyviai klausyti bei pateikti pagrįstus argumentus. Naudodami meninius kūrinius, moksleiviai sužinos apie kitokias perspektyvas, kuriomis pasižymi jų bendraamžiai ir išmoks jas gerbti. Tokiu būdu grupėje išsivystys suvokimas, kad egzistuoja įvairios nuomonės ir įvairus suvokimas. Veiklomis buvo siekiama panaudoti šį metodą, kad suintensyvinti estetinę raidą, stimuliuoti kūrybingumą bei puoselėti gebėjimą išnaikinti išankstines nuostatas, o vietoj to pripažinti savo klaidas ir kritiškai mąstyti. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: 8–14 metų amžiaus mokiniai iš 4 skirtingų mokyklų, esančių dviejuose skirtinguose Gran Kanarijos salos sostinės rajonuose. b. Trukmė: 3 mėnesiai, iš kurių: 6 savaitės dirbtuvėlių, 3 savaitės meninių instaliacijų dviejuose rajonuose ir 3 savaitės parodų rengimo San Martín šiuolaikinės kultūros centre. c. Sesijų/veiklų skaičius: 8 dirbtuvėlių sesijos ir po jų vykstančios parodos. d. Mokymo metodika: Tai yra menais paremtas projektas, kuriuo siekiama kurti ir stiprinti socialinę darną bei įtraukimą per kūrybingumą. Projekto metodika apima interaktyvų dalyvavimą bei praktines veiklas, kuriomis jauni žmonės bus įtraukiami atskleisti įkvėpimą, kuris sieja juos su klasiokais, kaimynais ir jų gyvenamuoju rajonu. Mokiniams bus vadovaujama kūrybinių procesų, vyksiančių dirbtuvėlėse, metu, kur bus akcentuojamas mokymasis iš bendraamžių partnerių, siekiant įgyti įvairių perspektyvų ir atskleisti įvairovės grožį. Analogiškai bus naudojamos skirtingų kartų metodikos, kurios taikomos imant interviu iš vietinių rajono gyventojų. Tai leistų apsikeisti kompetencijomis ir suformuoti autentiškas mokymosi patirtis. Galiausiai eksponatai ir parodos bus panaudoti kaip metodas, įgalinantis mokinius tapti savo mokymosi proceso savininkais. Tuo būdu jie gali dirbti kartu ir skatinti kitus bendruomenės narius įsitraukti ir pasidalinti savo kūryba su savo bendruomene. e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą Šis projektas prasidėjo 2017 metais ir vyko trejus metus iš eilės. Jo sėkmė leido jį toliau tęsti kasmet, kiekvienais metais persikeliant vis į kitą mokyklą ir rajoną. Augantis mokyklų ir bendruomenių susidomėjimas ir noras dalyvauti šiame projekte atspindi teigiamą jo poveikį. Be to, projekto eigoje buvo sukurti interviu ir parodos. Iš bendruomenės įsitraukimo tapo akivaizdu, kad projektas įtraukė skirtingų kartų bendruomenės atstovus ir sustiprino jų socialinį ryšį bei socialinę integraciją per meninių praktikų veiklą. COVID-19 pandemija nutraukė pradinius praėjusių metų planus, tačiau projektas sėkmingai prisitaikė ir, laimei, galėjo būti tęsiamas virtualiai. Tikėtina, kad projektą galima modifikuoti ir panaudoti pagrindinės ar vidurinės mokyklos kontekste, įvedant tik minimalius pokyčius (galbūt, pavyzdžiui, pakeičiant meno turinį, kad padaryti projektą aktualesniu vyresnėms amžiaus grupėms). |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla
X Tapyba A X B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ X Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: fotografija |
9 |
Medžiagos |
Kūrybai tinkamos medžiagos, įskaitant popierių, kreideles, spalvotus pieštukus, kartoną, adatą ir siūlą, filmavimo kameras, bloknotus ir parkerius |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X ☐kita: fondas bei menų muziejus |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
Šio projekto naudingume galima išskirti tris ryškius aspektus: a. 1. Projektas įgalino mokinius (pagrindinę tikslinę grupę) vystytis kaip asmenybes suvokiant, kad aplinka padeda jiems formuoti savo tapatybę. Jie taip pat gavo naudos įgydami žinių iš grupinio darbo bei mokydamiesi iš savo bendraamžių. Mokiniai dirbo veikdami kartu, suvokdami, kad yra nuomonių įvairovė ir priimdami tarpusavio skirtumus. b. 2. Projektas mokinius skatino dalyvauti platesnės savo rajono bendruomenės erdvėje. Tai jiems suteikė galimybę labiau įvertinti savąją bendruomenę bei pajusti ryšį su gyvenamąja vieta. Susikurdami pasididžiavimo jausmą savo gyvenamąja erdve, dalyviai buvo skatinami išgyventi solidarumą bendruomenės kaip visumos viduje, kuomet žmonės apjungiami kartu per kūrybines praktikas ir savo gyvenamosios vietos įvertinimą. Be to, dialogas tarp skirtingų kartų buvo pradėtas pokalbių procesu, ir mokinių kvietimas, kad kaimynai dalyvautų projekte, dar labiau prisidėjo prie projekto socialinio poveikio. 3. Meninė patirtis bei kūrybinis mąstymas, kurį pasitelkė šio projekto dalyviai, leido jiems įgyti gebėjimų bei eksperimentuoti su skirtingomis disciplinomis ir priemonėmis. Ši meninė raiška palengvino bendruomeninį gyvenimą pripažįstant bendruomenės įvairovę, visų bendrą erdvę bei galimybę iš tikrųjų tyrinėti ir apmąstyti savo rajono grožį ir suvokti, kaip jis formuoja tapatybės jausmą. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socioekonominis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Atsižvelgiant į šių jaunų žmonių socialinę, ekonominę ir kultūrinę įvairovę, projektu dalyviai buvo mokomi, kad įvairovė turėtų būti laikoma ne kliūtimi, o veikiau galimybe. Šis projektas pasiūlė inovatyviai žvelgti į tai, kad visi vaikai ir paaugliai patys gali aktyviai dalyvauti kūrybiniame projekte, kuriuo kuriamas įtraukesnis ir socialiai tvirčiau apjungtas rajonas. Dalyviai išmoksta, kaip dirbti kartu, kaip žvelgti į pasaulį iš naujų ir įvairių perspektyvų, o taip pat gauna naudos iš to, kad savo rajone kuria bendruomenės dvasią. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Dalyvaudami jauni žmonės sustiprina savo tarpasmeninių santykių gebėjimus. Jie turi galimybę kurti santykius ne tik su bendraamžiais, bet ir su platesnio bendruomenės rato nariais, gyvenančiais tame pačiame rajone. Iš šių ryšių išmokstama efektyvios komunikacijos įgūdžių. Įtraukiami įvairios socioekonominės ir kultūrinės kilmės žmonės, gyvenantys toje pačioje teritorijoje. |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Visų dalyvių teisių lygybė; jokios diskriminacijos; b. gėdos primetimo vengimas; c. dalyvavimas; d. kūrybinės raiškos laisvė; e. Įtraukumas. Būtų galima manyti, kad ši praktika laikytina atitinkančia UDL ta prasme, kad ji dalyviams teikia daug įsitraukimo galimybių. Yra įvairių kūrybingumo formų – galima rinktis tarp menų ir rankdarbių, fotografijos ir tapybos bei garsių meno darbų analizės ir aptarimo. Be to, reikia, kad dalyviai pasikviestų kaimynus iš savo gyvenamosios teritorijos ir apklausinėtų juos ir galbūt dar kieno nors, kas tą pokalbį įrašytų arba nufotografuotų. Visi šie elementai įgalina jaunus žmones dalyvauti jiems tinkamiausiu būdu. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
CAAM. (2017).Proyecto Barrios. https://www.caam.net/es/actividades_int.php?n=3897 CAAM. (2019).Barrios comienza una nueva aventura. https://caam.net/deaccion/barrios-comienza-una-nueva-aventura/ Fundación Disa. (2020). El proyecto ‘Barrios’ desarrolla actividades en Internet |
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kaip jautėtės, atlikdama(s) veiklą? Ką turėjo daryti grupė? Su kokiais iššūkiais susidūrėte šioje veikloje? Ar veikla padėjo daugiau sužinoti apie klasiokus ir bendruomenę? Kaip? Kaip išmoktus dalykus galima pritaikyti gyvenime? |
7. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PATEIKĖ FUNDATIA EUROED (RUMUNIJA)
Jau anksčiau minėtas Eurydice tyrimas (EACEA, 2009) atskleidžia, kad Rumunija ne itin sėkmingai integruoja menus į mokyklos veiklą, tačiau sėkmingai organizuoja bendruomenės lygmens renginius. Jei žvelgsime iš atvirumo bendravimui bei partnerystės su bendruomene perspektyvos, pastaraisiais metais Rumunijos mokyklos žengė svarbių žingsnių, pateikdamos pasiūlymus menininkams ir kultūros darbuotojams, užtikrinsiančius, kad edukaciniai mokinių poreikiai būtų geriau suderinti su jų meniniais poreikiais. Pažymėtina, kad yra galimybė registruotis į duomenų bazę, prieinamą mokykloms, norinčioms siūlyti veiklą pagal programą „Mokykla kitaip“. Suinteresuotosios šalys iš šio pasiūlymo gali pasirinkti tai, kas, jų nuomone, būtų tinkama jų kontekstui. Šiuo metu Rumunijoje vykdoma mokymo programų reforma, atsižvelgianti į bendrųjų gebėjimų integravimo perspektyvą, todėl kompetencija tampa „kultūriniu sąmoningumu ir raiška“. Rumunijoje tik du meno dalykai (vaizdiniai menai ir muzika) yra privalomosios mokymo programos dalis, o jokie kiti meno dalykai nėra įtraukti į pasirenkamąsias studijas. Sprendimus, susijusius su tarpdalykiniais ryšiais, priima mokyklos.
2009 metų tyrime Menų ir kultūros mokymas Europos mokyklose minima, kad mokyklos pasiūlė tokių tarpdalykinių temų, kaip: Rumunų kalba ir literatūra bei muzikinis išsilavinimas, susijęs su literatūrinių tekstų integravimu į muzikos kūrinius; praktiniai gebėjimai ir vaizduojamojo meno ugdymas, susijęs su pradinio ugdymo vaikų dalyvavimu savo mokyklos puošime; konkretaus miesto meno paminklai ir istorinės svarbos vietos; fotografija tarp mokslo ir meno.
2009 metų tyrime Menų ir kultūros mokymas Europos mokyklose nacionaliniu lygiu buvo priimta tam tikrų kultūros sričių decentralizavimo strategija, apimanti ir mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo plėtrą. Iš tikrųjų, vienas iš veiklos rodiklių, pagal kurį stebimas ir vertinamas šios strategijos įgyvendinimas, yra būtent organizuotų mokyklų grupių apsilankymų muziejuose skaičius. Vietos ir regionų valdžios institucijos reguliariai praneša apie šio rodiklio rezultatus, siekdamos pabrėžti muziejų edukacinę vertę. Rumunijos Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo ministerija parengė „Popamokinės ir mokykloje vykdomos švietimo veiklos plėtros strategiją“, kuri remiasi idėja, kad popamokinė veikla yra naudinga visam ugdymo procesui, o ypač asmeniniam tobulėjimui.
Dar viena nacionalinio lygmens iniciatyva Rumunijoje yra skirta popamokinei veiklai skatinti; bendradarbiavimo protokolą, apimantį šį klausimą, artimiausiu metu pasirašys Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo bei Kultūros ir religijų reikalų ministerijos. Šis protokolas sustiprins mokyklų ir muziejų bendradarbiavimą bei palengvins kultūros ir švietimo sričių specialistų keitimąsi patirtimi. Jis sukurs sąsajas tarp mokyklų programų turinio ir muziejų edukacinių paslaugų ir paskatins mokinius dalyvauti muziejuose dirbančių specialistų siūlomose programose.
Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo ministerija kartu su Kultūros ir bendruomenių ministerija bei kitomis švietimo ir kultūros srityse veikiančiomis institucijomis reguliariai organizuoja šventes ir festivalius, kurių metu vyksta kūrybinės dirbtuvėlės ir meniniai renginiai, susiję su architektūros ir dizaino sritimis. Į jų spektrą patenka tokios sritys kaip vaizduojamieji menai, scenos menai, laisvoji kūryba, piešimas ir tapyba, portretai, fotografija, žurnalistika, ikonų menas ir populiarusis menas, žaidimai, sportas, multimedija, modeliavimas, teatras, kinas ir kt. Vienas iš tokio tipo festivalių pavyzdžių yra „CreativFEST“, skirtas vaikų ir jaunimo pasiekimams kūrybos srityje atpažinti ir viešinti. Muziejų naktis ir projektas „Kultūros pasas“ suteikia dalyviams kitų galimybių pažinti meną ir kūrybinę veiklą Rumunijoje.
7.1. Parinktų veiklų pavyzdžiai
Klasika yra fantastika! Pagrindiniai šio renginio tikslai – įdiegti jaunimui meilę muzikai, padaryti klasikinę muziką prieinamą ir ugdyti jaunimą harmonijos ir žmonių tarpusavio supratimo dvasia. Programa orientuota į koncertus ir skatina interaktyvų žiūrovų dalyvavimą. Gyvieji šios programos pasirodymai, kuriuos organizavo George Enescu Filarmonica institutas, buvo skirti jaunimui Bukarešte, kai ji prasidėjo 2012 metais. Programa orientuota į gyvo garso koncertus, kuriuose žiūrovams naudingi konkretūs paaiškinimai. Žiūrovai skatinami dalyvauti (užduodant klausimus ar atsakant į moderatoriaus klausimus, demonstruojant savo sugebėjimus, išreiškiant jausmus per piešinius, mėgdžiojimą ar šokį klausantis muzikos). Pagrindinė šio projekto idėja yra tai, kad muzika stiprina koncentraciją, atmintį, gyvenimo džiaugsmą, toleranciją, gerovę ir motyvaciją būti geresniu žmogumi. Ji stimuliuoja kalbinį, muzikinį, loginį vaizdinį ir tarpasmeninį intelektą.
Alecart segmentas FILIT renginyje (Tarptautinis Jasų literatūros ir vertimų festivalis). Žurnalas „Alecart“ nuo 2008 metų publikuoja jaunimo nuomones įvairiomis temomis (įtraukumas, įvairovė, gyvenimas, bendruomenės jausmas, pasiekimai, laimingumas ir nelaimingumas, gerovė) ir jaunimo literatūros kūrinius. Renginio FILIT tikslas – populiarinti jaunuosius talentus ir jų literatūrinę kūrybą, ugdyti jaunų žmonių kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius, ugdyti jauniesiems dalyviams meilę knygai ir skaitymui. Renginys ugdo ir padeda jaunimui atrasti savo balsą visuomenėje ir visapusiškai prisidėti prie jos tobulėjimo.
Be to, mokytojai projekte suvokiami kaip partneriai (ir pagalbininkai), o tai įgalina mokinius aktyviai inicijuoti ir sėkmingai įgyvendinti visus planus. Alecart tapo ugdymo modeliu, kuriame atsižvelgiama ne tik į mokinių akademinius rezultatus, bet ir į jų emocinį, socialinį, kultūrinį ir dvasinį tobulėjimą. Tai padeda mokiniams stiprinti savo savigarbą, pasitikėjimą savimi ir gerovę bei ugdyti gilią meilę mokymuisi visą gyvenimą įvairiuose socialiniuose, kultūriniuose ir švietimo kontekstuose. Alecart skatina mokinius tyrinėti ne tik literatūrinius tekstus, bet ir šiuolaikines socialines problemas (įtraukumą, įvairovę, daugiakultūriškumą). Alercart sesijos suteikė mokiniams pamokų apie įtraukumą, įvairovę ir daugiakultūriškumą.
7.2. Mokymo vertinimas ir/arba poveikis
Šios veiklos gali būti naudojamos pamokose siekiant skatinti
mokinių gerovę kuriant meną. Medžiaga skatina meno specialistų (muzikų) ir
mokytojų bendradarbiavimą. Šia veikla siekiama stiprinti koncentraciją,
atmintį, gyvenimo džiaugsmą, toleranciją, gerovę ir motyvaciją būti geresniu
žmogumi. Ji stimuliuoja kalbinį, muzikinį, loginį vaizdinį ir tarpasmeninį
intelektą.
Suteikdamas mokiniams galimybę inicijuoti, įgyvendinti ir diskutuoti apie visas savo veiklas, projektas taip pat gerina ir mokinių bendravimo įgūdžius.
7.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
Klasika yra fantastika! (Clasic e fantastic) |
2 |
Šalis |
Rumunija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Nacionaliniai projektai |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Pagrindiniai šio renginio tikslai – įskiepyti jaunimui meilę muzikai, padaryti klasikinę muziką prieinamą ir ugdyti jaunimą harmonijos ir žmonių tarpusavio supratimo dvasia. |
6 |
Aprašas |
Turinys Ši programa orientuota į koncertus ir skatina interaktyvų publikos dalyvavimą juose. Programą planuojama transliuoti nacionaliniu mastu, kad ji taptų prieinama didesniam skaičiui moksleivių. Pandemija tai paspartino, ir renginys buvo perkeltas į internetą. Nuo programos pradžios buvo rengiami gyvi renginio pasirodymai, kuriuos organizavo George Enescu Filarmonica institutas. Jie buvo skirti jaunimui ir vyko Bukarešte. Programa orientuota į gyvus koncertus, kuriuose publika gauna naudos iš konkrečių paaiškinimų ir yra skatinama dalyvauti (užduodant klausimus ar atsakant į moderatoriaus klausimus, demonstruojant savo jausmus piešiniais, mimifikuojant ar šokant klausantis muzikos). Pagrindiniai renginio tikslai – įdiegti jaunimui meilę Muzikai, padaryti klasikinę muziką prieinamesnę ir ugdyti jaunimą harmonijos ir žmonių tarpusavio supratimo dvasia. Pandemija paspartino planus sukurtą medžiagą padaryti prieinama kuo didesniam skaičiui mokinių visoje šalyje, o renginys transliuojamas internetu. Teorijos – Muzika – tai priemonė ugdyti ir lavinti jaunimą. Pagrindinė šio projekto idėja yra tai, kad muzika stiprina koncentraciją, atmintį, gyvenimo džiaugsmą, toleranciją, gerovę ir motyvaciją būti geresniu žmogumi. Muzika stimuliuoja kalbinį, muzikinį, loginį vaizdinį ir tarpasmeninį intelektą. |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – jaunimas, paaugliai ir mokytojai (210 dalyvių) b. Trukmė - 7 dienos c. Sesijų/veiklų skaičius - 7 sesijos d. Mokymo metodika – interaktyvus dalyvavimas, muzika ir teatras e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą - Renginys turi savo svetainę, kurioje talpinami interviu apie muziką ir gyvenimo patirtį, skelbiami įrašai su žinomais muzikantais ir rašytojais, yra virtuali biblioteka, pristatanti garsių muzikų ir kompozitorių gyvenimus, pateikiami dalyvių atsiliepimai ir mokinių piešiniai bei paveikslai pagal koncertus, kuriuose jie dalyvavo. Gyvi pasirodymai, kuriuos organizuoja George Enescu Filarmonica institutas, yra skirti jaunimui ir vyksta Bukarešte. Pandemija paspartino planus, kad sukurta medžiaga būtų prieinama didesniam skaičiui studentų visoje šalyje, o renginys rodomas ir internetu. |
|
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla
☐ Tapyba A ☐ B ☐ ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ X Muzika A X B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: __________________ |
9 |
Medžiagos |
Virtuali biblioteka (nuorodos į koncertų įrašus, muzikantų gyvenimo istorijas, interviu apie muziką su žinomais muzikantais ir rašytojais įrašai, operų scenarijai, vaizdo klipų nuorodos YouTube). |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai X organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
Koncertai pasižymi aukštu lygiu, o kiekvieną muzikos kūrinį lydintys paaiškinimai yra naudingi ir suteikia mokiniams įžvalgų apie muzikinį pasaulį ir prie jų priartina klasikinę muziką. Mokytojai gali naudotis svetaine, joje esančiais įrašais ir straipsniais savo pamokose, kad sukurtų malonią nuotaiką ir sustiprintų mokinių gerbūvį, paskatintų mokinius klausytis aukšto lygio koncertų, analizuoti garsių menininkų pasirodymus ir suprastų kontekstą, kada jie buvo sukurti. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socialinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Medžiaga gali būti naudojama pamokose siekiant skatinti mokinių gerovę kuriant ir pritaikant meną. Medžiaga skatina meno specialistų (muzikų) ir mokytojų bendradarbiavimą. Muzikos vaidmuo mūsų gyvenime: muzika stiprina koncentraciją, atmintį, gyvenimo džiaugsmą, toleranciją, gerą savijautą ir motyvaciją būti geresniu žmogumi. Ji stimuliuoja kalbinį, muzikinį, loginį vaizdinį ir tarpasmeninį intelektą. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Kūrybiškumas ir inovatyvumas Bendradarbiavimas ir komunikacija Komandinis darbas Pasaulinis ir kultūrinis sąmoningumas Tarpasmeninių santykių įgūdžiai |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Šioje veikloje naudojama daugybė būdų išreikšti ir paremti mokinių suvokimą |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Filarmonica George Enescu (gegužės 5). Clasic e fantastic. https://www.clasicefantastic.ro/ https://www.facebook.com/clasicefantastic/ Filarmonica George Enescu (gegužės 5). Clasic e fantastic. ttps://www.youtube.com/channel/UCH7X-X4enyZtZKv_wheIqtw |
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Ką Muzika reiškia mokiniams? Ar kalbėjote apie tai su savo mokiniais? (Kaip muzika paskatina juos jaustis? Koks muzikos kūrinys jiems padarė įtaką? Kaip?) Ar jiems patinka klausytis klasikos koncertų? Ar jie yra susidūrę su klasikine muzika? Ar naudojate muziką pamokose su mokiniais? Kaip? Ar muzika padeda studentams? Kaip? Ar pastebėjote, kad pasikeitė jūsų mokinių elgesys, motyvacija ir supratimas? |
1 |
Pavadinimas |
Alecart segmentas FILIT renginyje (vaikų sekcija) |
2 |
Šalis |
Rumunija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Nacionaliniai projektai |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Žurnalas FILIT ugdo ir padeda jaunimui atrasti savo balsą visuomenėje ir visapusiškai prisidėti prie asmenybės tobulėjimo. Renginio FILIT tikslas – skatinti jaunuosius talentus ir populiarinti jų literatūrinius kūrinius, ugdyti jaunų žmonių kūrybinius ir kritinio mąstymo įgūdžius, ugdyti jauniesiems dalyviams meilę knygai ir skaitymui. |
6 |
Aprašas |
Alecart yra projektas ir veiklos kryptis, kurią inicijavo grupė jaunuolių ir jų literatūros mokytojų iš keleto Jasų (miestas Rumunijoje) vidurinių mokyklų, pasižymintis dideliu veiklos įdirbiu. Dalyvavimas grupės veikloje nemokamas. Ši veikla ugdo jaunimą ir padeda atrasti savo balsą visuomenėje ir visapusiškai prisidėti prie jos tobulėjimo. Alecart žurnalas nuo 2008 metų publikuoja jaunų žmonių nuomones įvairiausiomis temomis (įtraukumas, įvairovė, gyvenimas, bendruomenės jausmas, pasiekimai, laimingumas ir nelaimingumas, gerovė) ir jaunimo literatūros kūrinius. Žurnalas laikui bėgant tapo nacionalinis ir yra skirtas visiems mokiniams. Grupė yra FILIT kultūros renginio partnerė, kuri nuo 2019 metų kuria specialią vaikams/mokiniams skirtą skiltį, kurioje Alecart kasmet svariai prisideda. Renginio FILIT tikslas – garsinti jaunuosius talentus ir jų skleisti jų literatūrinius kūrinius, ugdyti jaunų žmonių kūrybinius ir kritinio mąstymo įgūdžius, ugdyti jauniesiems dalyviams meilę knygai ir skaitymui. Mokiniams suteikiama galimybė susitikti su rašytojais ir poetais, taip pat paskaityti ir savo pačių kūrinius. Alecart yra projektas ir veiklos kryptis, kurią inicijavo jaunuolių ir jų literatūros mokytojų grupė iš skeleto Jasų (miestas Rumunijoje) vidurinių mokyklų, didžiuotis dideliu veiklos įdirbiu. Dalyvavimas grupės veikloje nemokamas. Ši veikla ugdo jaunimą ir padeda rasti savo balsą visuomenėje ir visapusiškai padeda prie jos tobulėjimo. Alecart žurnalas nuo 2008 metų publikuoja jaunų žmonių nuomones, siūlantis temomis (įtraukimas, įvairovė, gyvenimas, bendruomenės jausmas, pasiekimai, laimingumas ir nelaimingumas, gerovė) ir jaunimo literatūros kūrinius. Žurnalas laikui seniai tapo nacionalinis ir yra skirtas visiems mokiniams. Grupė yra FILIT kultūros renginio partnerė, kuri nuo 2019 metų kuria specialią vaikams/mokiniams skirtą skiltį, kurioje Alecart kasmet svariai patikrina. Renginio FILIT tikslas – garsinti jaunuosius talentus ir jų skleisti jų literatūrinius kūrinius, ugdyti jaunų žmonių kūrybinius ir kritinio mąstymo įgūdžius, ugdyti jauniesiems dalyviams meilę knygai ir skaitymui. Mokiniams suteikiama galimybė susitikti su rašytojais ir poetais, pat paskaityti ir taip savo kūrinius. Projektas ypač patrauklus jauniems žmonėms, nes skatina juos atrasti savo balsą visuomenėje ir visapusiškai prisidėti prie jos plėtros. Antra, mokytojai projekte suvokiami kaip partneriai (ir pagalbininkai), o tai mokiniams leidžia aktyviai inicijuoti ir sėkmingai įgyvendinti visus planus. Alecart tapo ugdymo modeliu, kuriame atsižvelgiama ne tik į mokinių akademinius rezultatus, bet ir į jų emocinį, socialinį, kultūrinį ir dvasinį tobulėjimą. Juo siekiama išnaudoti mokinių potencialą dalyvauti, siekti tikslų ir mėgautis tuo, ką jie daro. Tai tapo vieta, kur mokiniai randa saviraiškos būdą (eilėraščiai, dienoraščiai, apžvalgos, apsakymai, piešiniai ir t.t.) ir kur vertinamas kiekvieno mokinio indėlis. Tai padeda mokiniams sustiprinti savigarbą, pasitikėjimą ir gerovę bei ugdyti gilią meilę mokymuisi visą gyvenimą įvairiuose socialiniuose, kultūriniuose ir švietimo kontekstuose. Alecart skatina mokinius tyrinėti ne tik literatūrinius tekstus, bet ir šiuolaikines socialines problemas (įtraukumą, įvairovę, daugiakultūriškumą). Alecart sesijos suteikė mokiniams pamokų apie įtrauktį, įvairovę, daugiakultūriškumą. Alecart darbotvarkė apima daugybę veiklų, kurių sėkmė grindžiama bendrai sutartais veiksmų planais: šiuolaikinių meno laimėjimų analize, kūrybiniu rašymu (apsakymais ir eilėraščiais), bendruomenine ir labdaringa veikla (į tai įeina ir pasakojimo ar skaitymo garsiai seansai mažesniems vaikams ir vaikams su specialiaisiais poreikiais), tinklaraščiai apie svarbius renginius (susitikimai su rašytojais ir poetais ir t.t.), knygos, literatūrinės knygų ir filmų apžvalgos arba susitikimai su šalies ir užsienio rašytojais. Mokiniai pradeda veiklas, jas įgyvendina ir diskutuoja apie savo veiklų sėkmes.
|
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – jaunimas b. Trukmė - 5 dienos c. Sesijų/veiklų skaičius -7 d. Mokymo metodika - šiuolaikinių meno laimėjimų analizė, kūrybinis rašymas (apsakymai ir eilėraščiai), bendruomeniniai ir labdaros darbai (pvz., pasakojimas ir skaitymo balsu seansai mažesniems ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams), tinklaraščiai apie svarbiausius įvykius (susitikimai su rašytojais ir poetais ir t.t.), knygų skaitymas, literatūrinės knygų ir filmų apžvalgos. e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą: -
Pandemijos laikotarpiu festivalis nebuvo rengiamas. |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla
X Tapyba A ☐ B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ X Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A X B X ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) X Įvardinkite kitas priemones: susitikimai su rašytojais ir poetais |
9 |
Medžiagos |
Renginių aprašymas, blogai, eilėraščiai, novelės, piešiniai. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai X organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
Žurnalo straipsniai ir novelės bei eilėraščiai yra aukštos kokybės; jie rodo sektiną pavyzdį mokiniams. Svetainėje skelbiama medžiaga skatina mokinių gerbūvį, skatina jaunų žmonių iniciatyvas ir ugdo pasitikėjimą švietimu bei jo vertybėmis. Suteikdamas studentams galimybę inicijuoti renginius, juos įgyvendinti ir diskutuoti apie visas savo veiklas, projektas taip pat pagerina mokinių bendravimo įgūdžius. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socialinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Projekto medžiaga skatina mokinių gerovę kuriant meną; mokinių apsakymai ir eilėraščiai publikuojami internetiniame žurnale, turinčiame daug skaitytojų. Projekto metu sukurta medžiaga puoselėja mokinių gebūvį. Alecart veikla skatina kūrybiškumą, kultūrą ir tarpkultūrinį dialogą; taip pat lavinamas kalbinis, vaizdinis ir tarpasmeninis intelektas. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Komandinis darbas Kūrybiškas mąstymas Problemų ir uždavinių sprendimas Pasaulinis ir kultūrinis sąmoningumas Empatija Tarpasmeninių santykių įgūdžiai |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Veikloje naudojama daug įvairių būdų perteikti koncepcijas ir naujas mintis. |
17 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Alecart. (gegužės 5). Alecart. https://alecart.ro/despre/ |
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Buvo pateikti šie klausimai skatinant tikslinės grupės grįžtamąjį ryšį ir refleksiją
Kaip manote, kodėl Alecart modelis tapo sėkmingu? Kaip manote, ar šie mokiniai atrado savo balsą visuomenėje? Kaip pritaikytumėte šį modelį savo klasėje? |
8. GEROSIOS PRAKTIKOS IŠ PADUJOS UNIVERSITETO (ITALIJA)
Italijoje pagal įstatymus mokyklos privalo parengti ugdymo planą (Piano dell’offerta Formativa), kuriame turi būti pasirenkamos papildomos meninės veiklos, kuriose tos mokyklos mokiniai galėtų dalyvauti popamokiniu metu. Vykdant projektą „Scuole aperte“ (Atviros mokyklos), kiekviena mokykla ar mokyklų tinklas gali pretenduoti į Švietimo ministerijos finansavimą meninei veiklai. Daugumoje Europos šalių menų mokytojai specialistai, net jei jie ir buvo rengiami kaip profesionalūs menininkai pagal nuoseklų mokytojų rengimo modelį, tam tikru metu taip pat būtina dalyvauti profesionalaus mokytojo apmokymuose. Tai reiškia, kad tam, kad būtų galima dėstyti bendrojo lavinimo valstybinėse mokyklose (ir ne tik popamokinėse klasėse, kuriose profesionalūs menininkai turi teisę dalyvauti kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, Italijoje, Suomijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje), profesionalūs menininkai taip pat būtinai turi baigti profesionalių mokytojų rengimo kursus.
Kai kurios šalys (Čekija, Prancūzija, Italija, Portugalija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė) turi įstatymų nustatytas rekomendacijas mokykloms ir kitoms organizacijoms, susijusias su popamokinės meninės veiklos teikimu. Italijoje menų mokytojams skirtoje tęstinės profesinės raidos veikloje daugiausia dėmesio skiriama teatrui ir ypač muzikai.
Italijos menas per šimtmečius paveikė keletą pagrindinių krypčių ir išugdė daugybę puikių menininkų – dailininkų, architektų ir skulptorių, todėl Italija užima svarbią vietą tarptautinėje meno scenoje. Visuomenei skirtos meno galerijos, muziejai ir parodos. Italijoje yra daugiausia UNESCO pasaulio paveldo objektų (58), o tai yra daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Visus šiuos objektus galima aplankyti per Muziejų naktį, kuri Italijoje vyksta nuo 2005 metų. Italijoje yra 4 Europos Kultūros sostinės: Florencija, Bolonija, Genuja ir Matera.
Italijos kultūros institutai (kurių Italijoje yra apie 100) yra įsipareigoję ne tik saugoti ir puoselėti istorinius dokumentus, bet ir saugoti ir skleisti tų dokumentų turinį, kitaip tariant, išsaugoti ir skleisti italų kultūrinę atmintį. Jie taip pat yra labai įsitraukę į naujoviškų mokymosi modelių supratimą ir plėtojimą, o ypač į tas galimybes, kurios atnaujina istorijos mokymą (tai turima omeny daugeliu prasmių: socialiniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu).
Pasak statista.com, kultūros plėtros skatinimas yra dalis 12 pagrindinių Italijos Respublikos Konstitucijos principų. 1985 metais, siekdama paremti meno ir kultūros pramonę, Italijos vyriausybė įsteigė scenos menų fondą „Fondo Unico per lo Spettacolo“ (FUS). Kultūros ir kūrybinės produkcijos sistema suskirstyta į septynis sektorius: architektūra ir dizainas, komunikacija, muzika ir audiovizualinis sektorius, knygų, spaudos ir leidybos, vaizdo žaidimų ir programinės įrangos, muziejų ir panašių kultūros įstaigų bei scenos meno skyriai.
Santovito (2017) mini, kad kultūros ir kūrybinės industrijos Italijoje užima trečią vietą profesinės veiklos požiūriu po statybų sektoriaus ir maitinimo bei viešbučių pramonės. Dėl svarbaus intelektualinio indėlio kūrybinė industrija pasižymi didele žmogiškojo kapitalo koncentracija.
Per pastaruosius kelerius metus kai kurie projektai buvo puoselėjami įvairiuose Italijos regionuose, siekiant paremti augančias kūrybines industrijas. Tarp pavyzdžių paminėtini Incredibol!, Rome Provincia Creativa, Agenzia Campania Innovazione.
Remiantis Europos kultūros darbotvarke, vienas iš pagrindinių sėkmės elementų atrodo gebėjimas identifikuoti kai kuriuos bendruomenės atstovus, kurie gali nutiesti tiltą tarp bendruomenės ir institucijos, taip pat pagrindinę konkrečios institucijos auditoriją, dirbančią. kaip tarpininkai ir ambasadoriai.
Neseniai atliktame tyrime, kuriame buvo tiriami Italijos kultūros ir gerovės projekto duomenys, nustatyta, kad prieiga prie kultūros yra antras pagal svarbą psichologinės subjektyvios gerovės veiksnys po sveikatos problemų ir netgi pranoksta tokius veiksnius kaip profesija, amžius, pajamos ir išsilavinimas (Grossi ir kt., 2010 ir 2012 m. ).
8.1. Parinktų veiklų pavyzdžiai
Molio forma – tai yra veikla, remianti molio – medžiagos, bylojančios apie žmonijos istoriją – tyrinėjimą. Molis siūlomas įvairiais „gyvenimo etapais“ – nuo drėgno iki sauso. Jis susmulkinamas ir sumalamas į miltelius, suliejamas su vandeniu, vėl atgyja ir grįžta į savo plastiškumą. Tai pavyzdys, kaip sujungti tarpdisciplininius tyrinėjimus ir žinias, kuriant mokymosi strategijas ir naujas žinių formas. Šis užsiėmimas apima įvairias išraiškos priemones, ypatingą dėmesį skiriant neverbalinei ir tarpininkavimo veiklai, kad ji būtų prieinama visiems, o ypač mokiniams, kuriems gali iškilti kalbos raidos ir veikimo apribojimais ar kurie yra pažeidžiami dėl kitų priežasčių.
The Ray of Light – tai programa, skelbianti, kad šviesa ir šviesos reiškiniai yra durys, vedančios į pasaulio atradimą ir pažinimą. Juos galima tyrinėti naudojant „klasikinį“ matomos šviesos diapazoną, kuris gali būti suskirstytas į spalvas, bet taip pat ir per nematomą spektrą, pavyzdžiui, per infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius. Ši veikla skatina požiūrį į tikrovę ir žinių plėtojimą bei įprasmina žmonėms įgimtą mokslinį mąstymą. Tai padeda generuoti naujas idėjas, keisti perspektyvą, sugalvoti ką nors naujo ir remtis kitomis idėjomis. Šių priemonių svarba yra remti mokymąsi, susijusį su sudėtingu mokslinio pobūdžio turiniu, kuris vėliau, paauglystėje, mokinio bus pripažįstamas kaip svarbi gyvenimo dalis.
8.2. Mokymo vertinimas ir/arba poveikis
Užsiėmimo „Molio forma“ dalyviai atranda sąlyčio su Terra – žeme – galią, molį įvairiai formuodami, suteikdami jam plastiškumo, dėliodami sluoksniais ir struktūromis, kuriose gausu kietųjų dalelių ir tuštumų, kurdami sudėtingas įvairių spalvų kompozicijas ir formas.
Šviesos spindulys siūlo kūrybišką vaikų įsitraukimą, reikšmingumo jausmą ir pasitenkinimą asmeniniais pasiekimais, lavina vaizduotę, ugdo meilę kalbai ir kalbėjimui žodžiu.
8.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
Šviesos spindulys |
2 |
Šalis |
Italija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Nacionaliniai projektai |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
x didmiestis x smulkus miestas x kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
● Teikiama pirmenybė realistiško požiūrio ir žinių plėtrai ● Prasmės suteikimas ir didesnė laisvė moksliniam mąstymui, kuris yra įgimtas žmoguje |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendintų meninių veiklų turinys: Šviesa ir šviesos reiškiniai yra durys, vedančios į pasaulio atradimą ir pažinimą. Jos galima tyrinėti „klasikiniame“ regimosios šviesos diapazone, kurį galima išskaidyti į spalvas, tačiau taip pat galima stebėti ir nematomąjį spektrą, pavyzdžiui, infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius. b. Pagrindiniai etapai Apšviestieji: kontekstai sutelkiami aplink žinių konceptą arba problemą. Siūlomi įvairūs įrankiai, medžiagos, klausimai, susitikimai ir prieigos taškai. Jie tyrinėtojus veda ne prie vieno sprendimo, tačiau daugelį skirtingų kelionių padaro įmanomomis bei yra itin palankios bendravimui bei grupinio mokymosi organizavimui. c. Užduotis: Naudojant skirtingų „kalbų“ priemones – žodžius, piešinius, garsus, konstrukcijas bei vaizdines kompozicijas – sukurti ir patikrinti hipotezes ir teorijas. d. Teorijos, kuriomis praktika paremta: Tyrimas, rezultatų sklaida ir ugdančioji patirtis, kur vaizduotė, fantastinis elementas bei pasakojimo forma perteikti paaiškinimai bei interpretacijos harmoningai siejasi su labiau moksliniais ir logika paremtais procesais. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: pagrindinės mokyklos mokiniai b. Trukmė: 60 minučių c. Sesijų/veiklų skaičius: popamokinė veikla bendruomenės centruose d. Mokymo metodika: multimedijos mokymasis e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą: XXI amžiaus kompetencijų anketa (Mancinelli, 2020)
|
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla
x Tapyba A ☐ B ☐ ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ X Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B x X Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: |
9 |
Medžiagos |
Piešinių, garsų ir vaizdo darinių rinkinys |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai x organizacija/institucija X mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐kita |
11 |
Nauda ir rezultatai |
Kūrybinis vaikų įtraukimas Reikšmingumo ir pasitenkinimo jausmas dėl asmeninių pasiekimų Vaizduotės plėtra ir meilės kalbai ir kalbėjimui ugdymas |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Kognityvinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Atvirumas skirtumams bendravimo procese naudojant skirtingas kalbas ir išryškinant galimybę, kad kiekvienas dalyvis rastų savąjį būdą, kaip imtis užduoties. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Kūrybinis mąstymas: generuojamos naujos idėjos, keičiama perspektyva, sugalvojama kažkas naujo, remiamasi kitomis mintimis. Be to: Problemų ir uždavinių sprendimas: žvelgiant į uždavinį, atskleidžiamos įvairios galimybės, kaip tą uždavinį spręsti. Pateikiami skirtingų variantų pliusai ir minusai. Tarpasmeninių santykių gebėjimai: bendradarbiavimo įgūdžių lavinimas ieškant geriausio sprendimo |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Pasiūlyta daug būtų atvaizduoti sąvokas b. Yra daug būdų išreikšti sprendimą: dalyviai gali naudoti žodines, piešinių ir vaizdines priemones c. Yra daug būdų, kaip įtraukti mokinius: suteikiami keli skirtingi įrankiai, ir dalyviai turi pasirinkti tuos, kurie juos labiau motyvuotų |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Paremta programomis, kurias įgyvendino Reggio Children Reggio Children yra sertifikuotas edukacinis pagalbininkas pagal tarptautinius standartus UNI ISO 9001:2015 profesinės raidos edukacinės veiklos kūrimui ir teikimui. |
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kiek buvo pasiūlyta skirtingų būdų įgyvendinti veiklą? Išvardinkite, ką pasirinkote jūs ir kiti dalyviai. Ar supratote savo užduotį? Ar radote būdą atlikti užduotį? Kaip paaiškintumėte, kas nutiko? Kiek skirtingų pasiūlymų buvo pateikta veiklos eigoje? Ką būtent pasiūlėte jūs? Ko išmokote? |
1 |
Pavadinimas |
Molio forma |
2 |
Šalis |
Italija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Nacionaliniai projektai |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
x didmiestis x smulkus miestas x kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
● Mąstymo lanksčiu būdu lavinimas, kaitaliojimas tarp skaitmeninio ir analoginio formatų, tarp abstraktybės ir konkretybės, virtualiojo darbo ir amatininko darbo ● Integruojamos kalbos |
6 |
Aprašas |
1. Įgyvendintų meninių veiklų turinys: skatinamas molio tyrinėjimas. Molis yra medžiaga, pasakojanti žmonijos istoriją. Molis pateikiamas „skirtingomis gyvenimo fazėmis“: nuo drėgno iki sauso. Jis traiškomas ir paverčiamas į miltelius, susitinka su vandeniu, vėl atgyja ir atgauna gebėjimą būti plastišku. 2. Pagrindiniai etapai: Rankos klauso, stebi ir atlieka veiksmus. Į rankas patekęs molis subtiliais gestais padalinamas, į jį maloniai įsispaudžiant pirštams. Tuomet molis apdorojamas kumščiu delnu ir pirštų galiukais. Eksperimentuojama su vertikalumu ir bandoma subalansuoti įvairius tūrius. a. Molis siūlomas kartu su įvairiomis atramos priemonėmis – medinėmis įvairių formų ir dydžių lentomis, atspindinčiais paviršiais, metalu ir plastmase. Įvairių paviršių pagrindais. Skirtingų paviršių pagrindai leidžia skirtingai pakreipti veiklą ir gali tapti junginiu naujai pradžiai, kurie gali tapti įdomia formele gaminti naujiems elementams. b. Dideli darbo stalai suteikia galimybę naudoti tradicinius įrankius įpjovimams, tuštumų sudarymui ar paviršiaus lyginimui bei kitiems neįprastiems įrankiams – tokiems kaip makaronų pjaustyklei, bulvių malimo mašinai ar ledų maišeliui. Be to, naudojami prožektoriai, lęšiai ir mikroskopai sujungti su kompiuteriu. Taip galima patekti į medžiagos slapčiausias ir mažiausiai įtikėtinas struktūras visiškai naujoviškais būdais. Įmanoma vienu metu dirbti iš karto keliais reprezentacijos lygmenimis 3. Teorijos, kuriomis praktika paremta: Tarpdisciplininiai tyrimai derinami su praktiniais gebėjimais, kuriamos mokymosi strategijos ir naujos žinių formos. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: pagrindinės mokyklos mokiniai b. Trukmė: 60 minučių c. Sesijų/veiklų skaičius: popamokinė veikla bendruomenės centruose d. Mokymo metodika: multimedijos mokymasis e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą: XXI amžiaus kompetencijų anketa (Mancinelli, 2020) |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla
☐ Tapyba A ☐ B ☐ ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ X Skulptūra A ☐ B X ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B X X Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: |
9 |
Medžiagos |
Įvairių formų ir dydžių medinės lentos, atspindintys paviršiai, metalai ir plastmasė; Makaronų pjaustyklė, bulvių malimo įranga, ledo maišeliai, žibintuvėliai, lęšiai, mikroskopai, susieti su kompiuteriais.
|
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai X organizacija/institucija X mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐kita |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos Dalyviai atranda kontakto su žeme jėgą. Jie žemę formuoja įvairiais būdais ir sukuria tarytum tam tikrą plastiškumo abėcėlę, kurioje yra sluoksniai ir vertikalūs skyriai, o struktūrose gausu kietosios medžiagos ir tuštumų. Kuriamos sudėtingos kompozicijos bei įvairių spalvų formos. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Kognityvinis iššūkis
|
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Suteikiama įvairių būdų išreikšti savo įgūdžius. Taip remiamas pozityvus savęs suvokimo jausmas bei sustiprinamos asmeninės stiprybės. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
a. Lankstumas ir prisitaikomumas b. Produktyvumas ir atsakomybė c. Informacinės ir komunikacinės technologijos (ICT) |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Naudojama daug reprezentacijos priemonių vienu metu. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Paremta programomis, kurias įgyvendino Reggio Children Reggio Children yra sertifikuotas edukacinis pagalbininkas pagal tarptautinius standartus UNI ISO 9001:2015 profesinės raidos edukacinės veiklos kūrimui ir teikimui. |
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Ką supratote? Kokius meninius gebėjimus aptikote savyje? Kaip juos patobulinote nuo veiklos pradžios? Ką sužinojote apie save? Ką galite padaryti ateityje, kad labiau treniruoti šiuos gebėjimus ir juos patobulinti? |