PAVADINIMAS

 Miesto rajonai. Rajonų įkvėptas menas

TIKSLAS

Ši menu paremta veikla yra skirta kurti ir stiprinti socialinę harmoniją bei įtraukumą, pasitelkiant kūrybingumą. Šios veiklos metodika pasitelkia interaktyvų dalyvavimą bei praktines veiklas siekiant, kad jaunimas įsitrauktų į įkvėpiančią erdvę, kuri supa juos jų gyvenamuosiuose rajonuose. Šio projekto tikslas yra įgalinti dalyvius jausti, kad jie yra savo rajono dalimi ir juo didžiuotis bei gauti daugiau įžvalgų į jų klasiokų gyvenimą. Ši veikla gali palengvinti įtraukumą mokinių iš bet kurios socialinės-ekonominės erdvės. Mokiniams suteikiama galimybė plėtoti tokius įgūdžius kaip iniciatyva, lankstumas, ir, be abejo, empatija.

MENO SRITIS

Vaizduojamasis

TRUKMĖ

2x45minutės

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

1. Surengiama pradinė diskusija apie vieną ar du meno kūrinius, laikantis Vaizdinio mąstymo strategijų principų. Geriausia būtų, kad šie meno kūriniai būtų susieti su gyvenamuoju rajonu (priemiestis, namai, kaimas, žmonės, bendruomenė ir t.t.). tuomet mokiniai ims suvokti savo gebėjimą tapti aktyvia savo bendruomenės dalimi, sukurti grupę, stebėti, klausytis bei aptarti įvairias su menais susijusias temas. Tai išnaikins visas išankstines nuostatas dėl jų gebėjimo analizuoti meną, ir tai taps kertiniu šios veiklos įrankiu. Pasitelkdami meną, mokiniai išmoks pastebėti kitokį savo bendraamžių požiūrio tašką ir jį gerbti, o grupėje atsiras suvokimas, kad gali būti kitokių minčių ir suvokimo perspektyvų.
2. Mokytoja(s) paaiškina mokiniams, kad jie kurs meno kūrinį, kurį turi įkvėpti jų gyvenamasis rajonas. Mokiniai, pasitelkę smegenų šturmą, gali generuoti minčių ir sugalvoti, kur glūdi įkvėpimas jų gyvenamojoje teritorijoje. Pasirinkimas labai platus – tai gali būti vieta, pastatas, žmogus ir t.t.
3. Mokiniai sukuria savo meno kūrinius. Jiems tinka patys įvairiausi formatai, priklausomai nuo mokinio pomėgių bei mokyklos resursų. 
4. Tuomet mokykloje galima surengti šių kūrinių parodą ir atskleisti, kokia įvairovė yra klasėje ir bendruomenėje. Galima pasikviesti ir vietinę bendruomenę, kad jie pamatytų, kaip joje gyvenantys mokiniai suvokia savo gyvenamąją erdvę.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI RESURSAI

Popierius, kreidelės, spalvinimo pieštukai, bloknotai, rašymo priemonės, menų ir rankdarbių medžiagos, klijai. 

VERTINIMAS

 Ar kiekvienas mokinys sukūrė meno kūrinį, kurį įkvėpė jo(s) gyvenamasis rajonas?

Kokiu lygiu mokiniai jaučia pasididžiavimą savo rajono bendruomene bei priklausymą jai?

Kiek naujo mokiniai sužinojo apie savo klasiokų gyvenimą?

ŠALTINIS

Pritaikyta iš https://www.caam.net/es/actividades_int.php?n=3897

PAVADINIMAS

Reikšmingojo savęs AUTOPORTRETAS

VEIKLOS TIKSLAS

Talento, Socialiniai, Kultūriniai ir Socioekonominiai iššūkiai 

Autoportretai ir selfiai yra puiki mokymo galimybė. Visi mokiniai yra stiprūs ir galingi, ir į jų portretus reikia žiūrėti iš jų pačių perspektyvos, o ne remiantis neigiamais stereotipais, persmelkusiais visuomenę.

SPRENDŽIAMA ĮTRAUKUMO PROBLEMA

Talento, Socialiniai, Kultūriniai ir Socioekonominiai iššūkiai 

MENO SRITIS

Vaizduojamieji menai

TRUKMĖ

50 minučių per dieną 

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

Diena 1: Portreto tyrimas

Mokiniai įeina į klasę ir pamato tris autoportretus ant sienos, lentos ar stendo. Pasirinkite kokių nors nepakankamai atstovaujamų mažumų portretus, socialiai nuskriaustųjų portretus ar kažką panašaus.

Ne didesnėse kaip 3 mokinių grupelėse paprašykite jų užrašyti tris dalykus, siejančius tuos portretus ir tris dalykus, kurie tuose portretuose yra skirtingi.

Likusią pamokos dalį mokiniai dirba grupėse, tyrinėja nuotraukas ir užsirašo savo pastabas

.

Diena 2: Savęs apibūdinimas

Įteikiame kiekvienam mokiniui lapelį su klausimais, paskatinančiais pagalvoti apie savo asmenybę: 

“Kokiu vienu žodžiu apibūdintum save?”

“koks tavo mylimiausias rūbas?” 

“Kaip jautiesi, kai esi savo stichijoje”?

Tuomet duokite jiems daugiau portretų, pavyzdžiui, parodykite vaizdo projektoriumi bei pasimokykite apie kertinius fotografijos dalykus – kompoziciją, išdėstymo tvarką, pritraukimą, harmoniją, erdvę ir paprastumą. 

Diena 3: Grotažymių kūrimas

Trečiąją dieną mokiniai turi sukurti grotažymę juos dominančia politine tema. Grotažymių pavyzdžiai gali būti: #StopDomesticViolence, #IAmNotAStatistic, #BlackLivesMatter, ar #BuildBridgesNotWalls. 

Jie turi sukurti naują grotažymę. 

Tuomet reikia sudaryti planą, kaip nusifotografuoti, įskaitant rūbus, aplinką, foną, veido išraišką, pozą, atstumą nuo fotoaparato bei grotažymes, kurias jie panaudos.

Diena 4: Vienas po kito mokiniai ima fotoaparatą ar telefonus ir, padedami draugų, padaro norimas nuotraukas.

Diena 5: Nuotraukos rodomos skaitmeniniu formatu; aptariamos pasirinktos grotažymės bei įvaizdis. Nuotraukas galima rodyti ir mokyklos parodų erdvėje.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI RESURSAI

3 spausdinti portretai ar selfiai

Balto popieriaus lapai

Fotoaparatas ar telefonas su šia funkcija

Video projektorius

VERTINIMAS

Ar kiekvienas mokinys sukūrė atvaizdą kažko, kas jam ar jai labai svarbu?

Ar kiekvienas mokinys trumpai papasakojo apie tai, kas svarbu jo(s) kūrinyje, kitiems?

Kokiu mastu veikloje dalyvavę mokiniai pasijuto labiau įtraukti į kolektyvą?

Kokiu lygiu mokiniai pozityviai įsitraukė į veiklą ir joje dalyvavo?

Kiek naujo mokiniai sužinojo apie savo klasiokų gyvenimus?

Ar visi mokiniai dalyvavo pasidalindami mintimis apie tai, kuo unikalūs jie yra?

ŠALTINIS

https://www.davisart.com/sites/default/assets/File/high-school-art-students-break-stigmas-and-negative-stereotypes.pdf

PAVADINIMAS

Didaktiniai žaidimai

VEIKLOS TIKSLAS

Mokinys turintis socialinių-emocinių sunkumų, nedrąsus, bijo pradėti darbą.

SPRENDŽIAMA ĮTRAUKUMO PROBLEMA

kultūriniai, socialiniai(bendravimo), fiziniai (fizinė negalia), kognityviniai, socioekonominiai, talentas,gabūs vaikai, elgesio.

MENO SRITIS

Tapyba

TRUKMĖ

45 minutės, 1 pamoka

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

Mene gyvenimišką turinį galima išreikšti

tik per emocijas, tik per jas galima suvokti meno kūrinyje slypinčias paslaptis.

Darbas porose.

Piešimas pagal kito pasakojimą. 

Pasakojantis mokinys galėjo naudotis mokytojo paruoštu planu.

Mokytojas aktyviai bendradarbiauja su mokiniais.

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Tapybos priemonės: Guašas, teptukai

VERTINIMAS

1. Kurie iš įgūdžių buvo ugdomi/palaikomi šia veikla?

Skatinamas klausymasis, suikaupimas, lavinama vaizduotė, kalbiniai įgūdžiai, mokomasi bendravimo kultūros, skatinama aktyviai veikti

2. Ar veiklos tikslai buvo pasiekti? Jei ne, paaiškinkite

Taip, mokinys buvo aktyvus, tapė tai, kas jam pasakojama

3. Ar dėmesys buvo sutelktas į gebėjimus ir pozityvumą?

Dėmesys sutelktas į pozityvumą, šio metodo svarbiausias uždavinys -  kad mokinys nebijotų pradėti kurti.

Šaltiniai

https://www.vilniausppt.lt/wp-content/uploads/2021/04/Tinkamiausi%C5%B3-metod%C5%B3-taikymas.pdf

PAVADINIMAS

Dangaus vaizdavimas menininkų kūryboje

VEIKLOS TIKSLAS

Mokiniai ugdymosi procese susiduria su daugybe iššūkių. Klasėje turi bendrauti su bendraklasiais, kurie neretai yra labai skirtingo charakterio, gali turėti skirtingą lygį kultūrine, socialine(bendravimo), kognityvine, socioekonomine elgesio prasme. Gali būti labai talentingi arba negabūs kurioje nors meno ar kitos veiklos srityje.

Skirtingų emocijų, charakterių bendraklasiai ir vaikai turintys spec. poreikių atlikdami ilgalaikį  pamokų ciklo  projektinį darbą, rengdami  pristatymą,  turi galimybę bendrauti, tartis, dalintis komandinio darbo funkcijomis pagal gebėjimus, turi galimybę teorinę ir kūrybinę užduoties dalį atlikti pasirinktoje dailės šakoje. Tai stiprina pozityvumą, plečia kultūrinį- meninį suvokimą. 

 Dažnai pagal charakterį, nuotaiką  perteikia, išlieja emocijas kurdami, lavina savo kognityvinius, elgesio, socialinius įgūdžius.

SPRENDŽIAMA ĮTRAUKUMO PROBLEMA

Kognityviniai, gabūs, socialiniai ir ekonominiai, elgesio, socialiniai ir kultūriniai iššūkiai.

MENO SRITIS

Dailė: piešimas, tapyba, grafika, skulptūra.

TRUKMĖ

8 pamokos

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

1. Dailėtyrinė užduotis: pagal PowerPoint pateiktį     išanalizavus dailininkų kūriniuose (pvz.: V. Van Gogas, Klodas Monė, M. K. Čiurlionis...) dangaus vaizdavimą , aptariama  dangaus reikšmė turinio, nuotaikos perteikimui, pasirinktuose vaizduojamosios dailės kūriniuose: tapyboje, grafikoje, skulptūroje. Aptariamos atlikimo technikos, braižas ir t.t.

2. Raiškos užduotis: Peržiūrėjus pavyzdžius ir išnagrinėjus dangaus vaizdavimo technikų įvairovę tapybos, grafikos, skulptūros įvairių laikų menininkų kūriniuose, surinkus savo pavyzdžius,- atlikti  tris kūrybinius darbus vaizduojančius dangų: nutapyti dangų, atlikti grafikos technika, sukurti erdvinį objektą- skulptūrą, laisvai pasirenkant priemones. Sukauptą informaciją, kūrybinio proceso ir baigtų kūrybinio darbų foto naudoti, aptarti kuriamame  pristatyme -PowerPoint ar Prezi pateiktyje.

3. Pateikiamos sąlygos: kuriamos komandos, pasiskirstoma, dalinamasi funkcijomis.

4. Vertinamas komandinio darbo rezultatas - pristatymas Power Point ar Prezi pateiktyje. Joje turi būti parinkti ir aptarti, pakomentuoti pavyzdžiai, sukurta ne mažiau kaip trys kūriniai vaizduojantys dangų skirtingose vaizduojamosios daiės šakose: tapyboje, grafikoje, skulptūroje, pakomentuota, trumpai apibūdinta technika, emocija, kokiais būdais perteikta, kurių meninkų kūryba interpretuota. Kūrybinių darbų autoriai apibūdina savo emociją, patirtį, kas patiko ir t.t.

5. Vertinamas balais užduoties dalių  informatyvumas, gali būti vertinamas pateikties apipvidalinimas, pristatymo sklandumas ir t.t. (Komandos nariai dalijasi patirtimis, įspūdžiais,)

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI

Kompiuteriai

Dailės reikmenys

VERTINIMAS

●  Atliekant šį projektą buvo siekiama, kad mokiniai  dirbdami komandoje atskleistų savo gebėjimus sau priimtiniausioje veikloje, pasitardami ir bendraudami pasidalintų atsakomybe. Socialiniai (bendravimo), socioekonominiai įgūdžiai.

 Renkat informaciją, atliekant kūrybines užduotis dalis mokinių, patys to nesuprasdami , pasirinko kūrinių pavyzdžius, pagal savo emocinę būseną.  Komentuodami, interpretuodami išliejo savo emocijas, atskleidė savo charakterį-tarsi prisistatė klasei, patobulino, papildė komunikavimą.

● Dalyvaudami komandoje  turėjo galimybę atskleisti savo įgūdžius ir kūrybingumą  patinkančiose veiklose kitiems komandos nariams. Sumažėjo 

atskirtis tarp mokinių.

● Atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, nevienodą jų psichofizinę brandą, įvairius žinių ir gebėjimų lygmenis, manau , užduotis tyrinėjant meno kūrinius visiems praplėtė akiratį, mokiniai jautėsi galintys save išreikšti vaizduojant skirtingą dangų, renkant, pristatant informaciją.

Ši meno forma padėjo jaustis įtrauktam. Nes dėmesys buvo sutelktas ne tik į gebėjimus, bet ir pozityvumą.

Šaltiniai

//

PAVADINIMAS

Teatro įtraukumo žaidimai

TIKSLAS

Įtraukumo stiprinimas kuriant pasitikėjimą asmenine saviraiška, stiprinant kūrybinį mąstymą, motorinius ir komandinio darbo įgūdžius bei ugdant empatiją. 

MENO SRITIS

Vaidybos menas

TRUKMĖ

60 minučių kiekvienai sesijai kartą ar du kartus per savaitėę priklausomai nuo vadovo/pagalbininko galimybių bei erdvės, kur galima susirinkti po pamokų, prieinamumo. 

VEIKLOS ETAPŲ PAAIŠKINIMAS

Fazė I: Pasiruošimas

1. Sudaromos grupės ir įvertinami jų narių poreikiai bei pageidavimai 

Seminaro vadovas turėtų išsiaiškinti, kokie yra grupelės narių poreikiai bei pageidavimai, kad galėtų suformuluoti užduotis, kurios bus paskirstytos mokiniams bei įvardinti galimus būdus, kaip šios užduotys galėtų būti įgyvendintos. 

Kiekviena InCrea+ kontekste pasiūlyta veikla gali pasitarnauti įtraukumo tikslams beveik bet kokiu atmetimo atveju, jei tik yra patenkintos įtraukumui būtinos sąlygos. 

Įrodyta, kad teatro žaidimai yra įtraukūs vaikams, patiriantiems bet kokio pobūdžio atmetimą. 

Socialiniai ir socioekonominiai įtraukumo aspektai įgalinami tuomet, kuomet visi kiti barjerai (pvz., finansiniai, fiziniai, požiūrio) žmogaus dalyvavimui norimoje veikloje ar netgi galimybių kažko siekti bei tobulėti ateityje barjerai jau yra pašalinti. Kuomet užsiėmimai ar užklasinė veikla laisvai prieinami visiems ir kuomet sukurtoje erdvėje neįmanomas joks smurtas ar tyčiojimasis, kuomet vaikai skatinami paremti, priimti ir įvertinti vienas kitą bei kuomet teatro žaidimų temos sukasi aplink įtraukumą ir yra su juo susijusios ir kuomet konkrečiai siekiama socialinio ir socioekonominio įtraukumo, tuomet galime pasakyti, kad siūloma veikla tikrai yra įtrauki.

Žinoma, kad teatru pasiekiama išskirtinai gerų rezultatų ir didžiulės pažangos besimokant naujos kalbos (kultūrinė atskirtis), todėl teatrą galima pasitelkti arba improvizacijoms arba, pavyzdžiui, per mokslo metus pastatyti kokio nors garsaus dramaturgo pjesę. Netgi jei įtraukumo skatinimu nėra siekiama pataisyti situaciją kieno nors, kas yra skirtingas ar ypatingas ir negali atitikti tam tikros bendruomenės, tačiau net ir tokiu atveju gebėjimų lavinimas bei įgūdžių lavinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas neabejotinai sustiprina įtraukumo galimybes. Tokia veikla saugioje ir remiančioje teatro grupės aplinkoje padės mokiniui atrasti savo vietą ir kitose grupėse.

Jei tik vieta, kurioje grupė renkasi, yra fiziškai prieinama (tiek tiems, kieno galimybės judėti ribotos, pavyzdžiui, dėl vežimėlio, tiek ir jutiminę negalią turintiems dalyviams), veiklos organizatoriai jau turi reikalingą pagalbą ir darbo su neįgaliais žmonėmis kontekstą. Teatras gali būti įtraukumo problemų sprendimas bet kam, turinčiamfizinę, jutiminę ar protinę negalią kadangi tai kasdien įrodo Kardifo (Jungtinė Karalystė) Hijinx teatras, pavyzdžiui: Home - Hijinx - Theatre - Film - Training - Community - Inclusive - Wales

Smalsesniesiems pateikiamas ir meninių grupių ar solinių artistų su negalia sąrašas: Artists - Disability Arts International

Jei teatro grupėje yra vaikų, pasižyminčių kognityvinėmis ar elgesio problemomis, jų dalyvavimui reikalinga papildoma parama, pavyzdžiui, pagalbininkas bei draugų pagalba jaunųjų dalyvių grupelėje. Pasinaudojant pasiūlymais, pateiktais įtraukių muzikos dirbtuvėlių apraše, rekomenduojama veikti. Tokių mokinių įtraukimas į grupę gali vykti pridedant veiklų, kurios jiems patinka (pavyzdžiui, spektakliams kurti dekoracijas ar rūbus) bei kuriant galimybes atlikti tam tikrus vaidmenis remiantis tuo, kas jiems priimtina ir patinka. 

Mokiniai, kurie yra atmesti dėl gabumo ar talento neturėtų būti išskiriami ar atmetami teatro aplinkoje; prieš juos nebus smurtaujama, iš jų nebus tyčiojamasi gerai veikiančioje teatro grupelėje, paremtoje improvizacijos principais „pasiūlyti, priimti pasiūlymus, juos skleisti; neblokuoti; susitelkti į čia-ir-dabar; būti konkrečiu, nurodyti konkrečiai; duoti ir imti. Bus atvirkščiai – tokie mokiniai išmoks, kaip dirbti su kitais, kaip prisidėti prie bendro gėrio, kaip nelaikyti savęs vienišu(-a), tačiau būti dalimi didesnio ir gerai veikiančio organizmo. Tai parems jų komunikacinius gebėjimus ir padės jiems rasti savo vaidmenį ir vietą kitose socialinėse bei profesinėse grupėse. Galimybė dalyvauti pjesės rengimo procese bei pristatyti pjesę mokyklos ar bendruomenės auditorijai padės jiems atskleisti savo talentus; tai bus nauda ne vien tik asmeniškai jiems, tačiau ir visai grupei. Jais bus žavimasi ne vien tik teatro, tačiau ir jį supančioje erdvėje.  

2. Užsiėmimų plano parengimas bei logistika

Priklausomai nuo grupės, vadovui reikia nuspręsti, koks bus žaidimų sąrašas bei sąrašas temų, aplink kurias turės suktis vaikų istorijos bei improvizacijos. Sąrašas iš esmės turėtų priklausyti nuo to, ar grupelės nariai pažįsta vienas kitą, nuo santykių grupelės viduje bei bet kokių konkrečių išskirtinių situacijų, kurios yra pasitaikiusios vienam ar keletui vaikų. Kadangi išoriniam žmogui atmetimas gali būti ne visuomet pastebimas, ypač jei vadovas su mokinių grupe dirba nereguliariai, tuomet teatro dirbtuvėlės laikas turėtų būti panaudojamas ne vien tik kurti vaikų raiškos, pasitikėjimo savimi bei kūrybinio mąstymo įgūdžius, tačiau ir puoselėti empatiją bei tarpusavio supratimą, įtraukiant tokias temas kaip įtraukumas ir atmetimas, stereotipai, įvairovė, gebėjimai, išankstinės nuostatos ir t.t. 

Vadovui reiktų pasiruošti įvairių žaidimų, atitinkančių įvairius skirtingų vaikų gebėjimų lygius. Tad vadovui reikia būti pasiruošus daugiau ne vieną paaiškinimą, kaip derėtų žaisti konkretų žaidimą ar atlikti veiklą, duoti minčių ir pavyzdžių bei suteikti dalyviams galimybių išreikšti save daugiau nei vienu būdu. 

Vadovas taip pat turėtų būti pasirengęs įvairių žaidimų tokiems atvejams, jei pastebėtų, kad yra pavojus, kad kažkokio žaidimo sužaisti nepavyks, jei kažkuris vaikas dėl tam tikros situacijos pasijustų nepatogiai. Jei įmanoma turėti pagalbininką(-ę), būtų gerai, kad ji(s) pasirūpintų bet kokiais iškylančiais poreikiais ar problemomis, su kuriais vaikams gali tekti susidurti tam, kad nebūtų trukdomas darbo su likusia grupės dalimi procesas.

Dirbtuvėlės(-ių) veiksmo procese vaikai įgis pasitikėjimo ir žaidimu, ir veikloje taikoma nuostata. Tokiu būdu vaikams bus lengviau priimti tarpusavio skirtumus.

Vadovui reikia pasiekti grupinį susitarimą, kuris kiltų ne iš dominuojančios daugumos ar valdingo lyderio, tačiau kurį bendrai būtų sukūrę visi dalyviai. Šiuo susitarimu neatmetamos raiškos alternatyvos ar teisė į asmeninę nuomonę, tačiau laikomasi principo, kad visi išgirsta ir išklauso visus, visi kantriai laukia savo eilės kalbėti, visi gerbia kitų nuomones bei suvokia, kad kiekvienas turi prisidėti prie grupės pasirodymo visumos. 

Fazė II: Dramos dirbtuvėlių įgyvendinimas

Visuomet pradėkite nuo greito „kur esam“ įvertinimo rato, kuriame dalyviai galėtų pasidalinti įspūdžiais kaip jie jaučiasi bei kiek jie yra pasiruošę užsiimti veikla, kurią vadovas jiems yra parengęs. 

Dirbtuvėlė gali tęstis po „apšilimo“ veiklų per keletą pirmųjų užsiėmimų, ypač jei vaikai vieni kitų gerai nepažįsta, reikia įtraukti buvimo kartu bei tarpusavio pasitikėjimo pratimų. 

Pažaiskite „eik tarytum“ (vaidinti tarytum žmogus, nešantis sunkų nešulį ant nugaros, senukas, Snieguolė, ką tik pabudusi po šimtamečio miego, kai viskas aplinkui pasikeitę, besilaukianti moteris judrioje prekybinėje gatvėje, naujagimis žirafiukas), kad įsitikintumėte, jog grupės lankstumas jau yra pralavintas ir kad galima pradėti kitus žaidimus. 

„Eik tarytum“ pratimą galima išplėsti į Spolin „atsitiktinio pasivaikščiojimo“ pratimą, o toliau galima pereiti į teatro veiklą, rodant pavyzdžius stovint greta besimokančiojo. Taip vadovas gali išmokyti daugybės dalykų apie įtraukumą ir atmetimą, stereotipus, įvairovę ir t.t. 

Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad grupė vaikščiotų kambaryje kiekvienas sau ir savo norimu tempu. Tuomet kažkuriuo momentu vadovas gali pradėti mokymą: „Įsivaizduokite, kad einate gatve. Artėjate prie geležinkelio stoties. Ant žemės matote monetą. Pasilenkiate ir pakeliate. Apžiūrite ją iš visų pusių. Einate toliau, ir randate, nuo kurio perono išvyks jūsų traukinys. Visą laiką žaidžiate su moneta rankoje. Stotyje vyksta remontas. Lubos pažemintos, o ant grindų yra kliūčių. Atidžiai apeikite jas. Prieš pat peroną pamatote akląjį su puodeliu kairėje rankoje bei balta lazdele dešinėje rankoje. Sustojate. Įmetate surastąją monetą į jo puodelį. Pasigirsta pliūkštelėjimas. Pasirodo, kad viduje buvo kapučino. Aklasis atrodo nustebęs. Jis, laukdamas traukinio, gurkšnojo kavą. Ką manote?“ tuomet galima pradėti diskusiją. 

Kiti žaidimai, iš kurių galima rinktis:

Žaidimas vaizduotės lavinimui:

1. Padalinkite 10-16 vaikų grupę į dvi komandas

2. Kiekviena komanda išsirenka kapitoną, kuris turi nueiti už 20 metrų, arba, jei veikla vyksta viduje, tuomet turi nutolti tiek, kad vaikai iki jo galėtų bėgti 

3. Kiekvienas komandos narys sugalvoja žodį, kurį norėtų nunešti kapitonui, o visi žodžiai turi būti susiję su tema, kurią vaikams parinko žaidimo organizatorius 

4. Pradžioje kiekvienas vaikas bėga prie kapitono ir sušnibžda žodį į ausį. Kapitonas turi įsiminti visus žodžius, o pabaigoje papasakoti istoriją, kurioje būtų visi sugalvotieji žodžiai 

5. Laimi ta komanda, kurios istorija įdomesnė su sąlyga, kad visi žodžiai buvo panaudoti 

6. Pakeičiamas kapitonas ir prasideda nauja istorija

7. Žaidimas pasibaigia, kuomet kiekvienas pabuvo kapitonu ir papasakojo savo istoriją

Grupinė aplinka

Padalinkite dalyvaujančius vaikus į 5 narių komandas. Kiekviena komanda sudaro mažą ratelį. Pirmasis komandos narys įžengia į ratelį ir mimika parodo veiksmą, kuris apibūdina tam tikrą jam/jai patinkančią aplinką. Kiti komandos nariai bando įsivaizduoti, kokia aplinka tai turėtų būti. Kai tik kitas komandos narys pajunta, kad atspėjo, kas tai per aplinka, ir sugalvoja būdą, kaip prisidėti prie vaizdavimo, jie įžengia į ratą ir atlieka papildantį veiksmą, kuris toliau plėtotų tos aplinkos įvaizdį. Taip vyksta tol, kol visa grupelė įsitraukia į ratą ir kuria bendrą vaizdą. Priminkite mokiniams, kad svarbiausia sukurti išbaigtą veiksmą. Jie turi dirbti kartu ir prisidėti, tačiau negalima pridėti kažko, kas sugriautų aplinką. Tai puikus bendradarbiavimo žaidimas. 

Aktorių pakeitimas

Trims aktoriams pateikiama situacija bei veikėjas iš auditorijos. Vadovas gali kruopščiai koreguoti situacijos pobūdį bei kokio tipo veikėjus vaidinti, kad būtų iškeliamos įtraukumo/atmetimo ir įvairovės temos. Trys mokiniai pradeda sceną. Kažkuriuo momentu vaidinant vadovas sušunka KEIČIAM ir trys aktoriai turi pasikeisti vaidmenimis. Tai reiškia, kad jie turi kruopščiai klausytis vienas kito bei atidžiai stebėti, kas yra kiti veikėjai, kad bet kuriuo momentu galėtų perimti kito veikėjo vaidmenį. Tai yra puikus pratimas suprasti įvairias gyvenimo situacijas ir išbandyti įvairius scenarijus. Mokiniams reikia priminti, kad, nesvarbu kokia situacija susidarytų, vaidinamos scenos rišlumą būtina išlaikyti.

Vadovas gali parinkti ir pritaikyti įvairius žaidimus iš pateiktųjų Violos Spolin knygose, atsižvelgdamas į dirbtuvėlėse taikomą įtraukumo aspektą ir atitinkamai koreguodamas žaidimus. 

Po visų improvizacijos teatro žaidimų vadovas gali pradėti ruošti, o galiausia ir pastatyti arba garsaus dramaturgo pjesę arba kūrinį, sugalvotą pačių dalyvių. 

MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI RESURSAI

Patogūs rūbai ir batai, pakankamai vietos, kėdės, šiek tiek dekoracijų, jei reikia, skarelės, ir truputis geros nuotaikos. 

VERTINIMAS

Ar mokinių išaugęs pasitikėjimas savimi bei sustiprėję komandinio darbo įgūdžiai sustiprina jų įtraukumą į grupę? 

Kas vyksta už grupės ribų? Ar tai sustiprina įtraukumą klasėje ir bendraujant su kitomis bendraamžių grupėmis?

Kaip teatras stiprina kūrybinį mąstymą ir empatiją? Ar šie du dalykai sukonfliktuoja tarpusavyje veiklų metu ar joms pasibaigus?

ŠALTINIS

https://www.theatrefolk.com/blog/improv-games-for-collaboration/

Improvizacijos taisykės | The Blog of a Drama Student (wordpress.com)

Spolin, V., (1986) Theatre Games for the Classroom: A Teacher's Handbook, Northwestern University Press

Geroji praktika iš InCrea+ projekto: Game for developing imagination by Kiril Georgiev Kirilov, e-mail: kirikirilovski@abv.bg, publichnarech1@gmail.com, 

nsu151@abv.bg