1 DALIS: Teorinės žinios

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent vienas iš dešimties žmonių pasaulyje turi negalią. Negalia nebūtinai yra ta, su kuria gimstama. Neįgalumą galima įgyti.

Negalios apibrėžtys labai skiriasi ne tik įvairiose šalyse, bet ir skirtingose grupėse, tačiau jei mums reikia pasirinkti ir pateikti vieną paprastą ir lengvai suprantamą apibrėžimą, tai būtų, kad negalia – fizinė, psichinė ar psichologinė būklė, ribojanti asmens veiklą.

Negaliai nėra ribų. Ji daro poveikį vaikams ir suaugusiesiems, neatsižvelgiant į jų socialinę, etninę, ekonominę ar geografinę padėtį. Būtina pabrėžti, kad žmonės dėl skurdo tampa ypač pažeidžiami. Skurdesnėse šalyse dažniau vyrauja netinkamos gyvenimo sąlygos, pvz., netinkama mityba, sveikatos priežiūros trūkumas arba prasta sveikatos priežiūra, didesnė nelaimingų atsitikimų rizikingoje darbo aplinkoje tikimybė arba ankstyvas ligų ir anomalijų nustatymas, o tai yra vienos iš pagrindinių priežasčių, lemiančių negalią.

Negalia gali sukelti daugybę iššūkių produktyviam ir visaverčiam gyvenimo būdui. Žmonėms su negalia yra sudėtinga naudotis įvairiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įsidarbinti ir mokytis dėl aplinkos kliūčių bei kitų žmonių požiūrio.

Socialinis negalios modelis sukurtas siekiant pagerinti neįgaliųjų padėtį ir pakeisti tiek visuomenės, tiek neįgaliųjų grupių požiūrį į negalią. Pagal socialinį modelį neįgalūs asmenys laikomi neįgaliais ne dėl sutrikimų, pvz., kurtumo ar psichinės ligos, bet dėl to, kad visuomenė neatsižvelgia į jų poreikius (Afrikos neįgaliųjų įtraukiojo švietimo priemonių rinkinys). Svarbu suvokti, kad neįgalumas yra įprasto žmogaus gyvenimo spektro dalis, o visuomenė turi žinoti, kad neįgalūs žmonės gyvena visur ir stengtis juos įtraukti. Prie šio supratimo prisijungia InCrea+ bei bando įtraukti meninius metodus į mokyklinio ugdymo sritį. Medicininis modelis nesuteikia neįgaliesiems galimybių mokytis, įsidarbinti, naudotis socialinėmis ir kitomis galimybėmis bei lygiomis gyvenimo sąlygomis. 

Atsižvelgdami į tai, kad tinkamas švietimas yra pirmasis žingsnis, kurį reikia užtikrinti, kad būtų pagerintos sąlygos lygiomis teisėmis visaverčiai gyventi, tačiau ypatingą dėmesį skirsime ir įtraukimo į kokybišką mokyklinį ugdymą užtikrinimui. Pirmoji žmogaus teisių sutartis, kurioje raginama vykdyti tokį švietimą, yra Neįgaliųjų teisių konvencija, kurios 24 straipsnyje „Švietimas“ yra nustatyti reikalavimai.