1.1.4 Metodinė medžiaga: "Regioniniai įtraukties ir švietimo iššūkiai"

2.4. Gabumai

Kiekvieni mokslo metai prasideda planavimu ir organizavimu. Mokytojai, tėvai ir moksleiviai parengia mokymosi planą ir įvertina mokymosi metų pažangą, tačiau yra viena mokinių grupė, kuri tikriausiai pritrauks mažiau dėmesio nei įprastai, ir tai – gabūs mokiniai. Tie, kurie yra talentingi, kūrybingi ir novatoriški, o kartu ir nepaaiškinamai ignoruojami dėl poreikio mokytis tam tikru būdu. 

Gabūs mokiniai mokosi skirtingais būdais ir yra labiau pažengę nei įprasti mokiniai. Mokymasis – tai informacijos pavertimas žiniomis, kurios vėliau įvairiais būdais plėtojamos, skaidomos arba reorganizuojamos. Gabūs mokiniai per tam tikrą laikotarpį išmoksta daugiau nei kiti bendraamžiai. Jie sukaupia platesnes, išsamesnes ir diferencijuotas žinias apie tam tikrą temą. Be to, šie moksleiviai išvadas grindžia neaiškiais teiginiais, kaip įprasta, o įrodymais ir argumentais. Toks žinių derinimas iš daugiau nei vieno šaltinio veda link intuityvios teorijos, kuri nebūtinai yra teisinga, tačiau gabus vaikas tokiu būdu gali patvirtinti naujas žinias, atitinkamai jas pakeisti arba atmesti, jei jos yra klaidingos. 

Vertinant gabumą iš jo pasireiškimo klasėje požiūrio, galime atpažinti verbališkai gabius vaikus, kurie daro išvadas apie mokymo kryptį ir palieka mokytojui bei jų bendraamžiams įspūdį, kad supranta daugiau nei šiuo metu dėstomą temą, bei vizualiai gabūs vaikai, kurie formuluoja daugiau išsamių ar kūrybingų koncepcijų, kurios dažnai būna netikėtos ir kelia abejonių dėl mokymo proceso ar požiūrio. Vizualiai gabūs moksleiviai dažniausiai nėra sėkmingi akademiniu ar socialiniu požiūriu, t. y. jie dažniausiai patenka į dvigubo išskirtinumo kategoriją.