2.3.1 InCrea+ veiklų sąrašas
5. FIZINIAI IŠŠŪKIAI
„Šokimo ir sustingimo žaidimo“ tikslas – mokyti lokomotorinių judesių ir nejudančių formų žaidžiant šokimo ir sustingimo žaidimą. Ši veikla pritaikoma prie bet kokio iššūkio, ypač šiuo atveju prie mokinių, turinčių fizinių sunkumų.
Šiame šokyje naudojami lokomotoriniai judesiai, judėjimas vežimėlyje ir nejudamos formos. Jį galima naudoti įtraukiosiose ir savarankiškose klasėse. Skambant muzikai vaikai juda erdvėje pagal įvairias kryptis ir tempus. Muzikai nutilus, jie sustingsta į nejudančias formas. Mokytojas arba patys mokiniai gali nuspręsti, kokiais judesiais jie judės erdvėje ir į kokias formas jie sustings.Taip mokiniai išmoks kūrybingų judesių ir galės apmąstyti įvairias kognityvines ir emocines šių pratimų reikšmes bei tai, ką jie išmoko iš to.
ANTRAŠTĖ |
Šokimo ir sustingimo žaidimas |
ĮTRAUKTIES IŠŠŪKIS |
Fizinis |
MENO SRITIS |
Performansas |
TRUKMĖ |
30 min. |
INSTRUKCIJA |
1. Mokytojas užtikrina, kad erdvėje nėra jokių pavojingų objektų. 2. Mokytojas pasirūpina, kad mokiniai neatsitrenktų vienas į kitą. 3. Mokytojas aiškiai išdėsto veiklos taisykles. Paaiškinkite vaikams, kad skambant muzikai, jie turi judėti šokio aikštelėje, o kai muzika sustos, jie turi sustingti. 4. Paskelbkite kokį nors judesį ir kryptį ar tempą, pvz., „Lėtai eikite pirmyn.“ Jei tokia užduotis vaikams per sudėtinga, paskelbkite tik vieną sugalvotą judesį ir jį pademonstruokite. Pavaizduokite savo kūrybos šokį ar judesį. Kai muzika sustoja, vaizduokite sustingimą. 5. Paleiskite pasirinktą dainą. 6. Tada sustabdykite muziką ir liepkite visiems sustingti. 7. Įvardinkite kokią nors formą: apvalią, plačia ar žemą ir pan. Kiekvienam judesiui ar formai taip pat atsispausdinkite ženklus ir juos rodykite. 8. Tęskite judėjimo ir sustingimo žaidimą kelis kartus, tada galite paįvairinti žaidimą kiekvienam mokiniui paskyrę po partnerį. Kurtieji ar neprigirdintys vaikai gali stebėti kitus vaikus, o jūs galite naudoti atspausdintus stop ženklus, kai muzika sustabdoma. Aklieji arba regos sutrikimų turintys vaikai gali klausytis muzikos ir judėti aikštelėje, o kiti vaikai gali stebėti, kad jie neatsitrenktų į kitus. Šis šokių žaidimas taip pat tinka ir vaikams, kuriems reikalingi rankiniai ar elektriniai vežimėliai, vaikštynės ar ramentai. Formoms atkartoti jie gali naudoti visą kūną arba tik kitas jo dalis. Kiti pagalbiniai mokytojai ar padėjėjai gali padėti su nurodymais ir signalais. |
MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI |
- nešiojamas kompiuteris, muzika, bet kokia šokiui tinkama daina |
„Įsivaizduojamo herojaus namas“ veikla mokinius moko, jog architektūrinis projektavimas – tai erdvės kūrimo procesas, kuris prasideda nuo poreikio turėti prieglobstį. Tuo siekiama atkreipti dėmesį į įvairias aplink esančias funkcines struktūras.
ANTRAŠTĖ |
Įsivaizduojamo herojaus namas |
TIKSLAS |
Siekiama mokiniams parodyti, jog architektūrinis projektavimas – tai erdvės kūrimo procesas, kuris prasideda nuo poreikio turėti prieglobstį. Tuo siekiama atkreipti dėmesį į įvairias aplink esančias funkcines struktūras. |
MENO SRITIS |
Dizainas |
TRUKMĖ |
40 min. + 40 min. |
INSTRUKCIJA |
Eiga: - Mokinių prašoma užmerktomis akimis įsivaizduoti ramią vietą herojui ar personažui iš tam tikro romano, pasakos, pjesės ar eilėraščio. - Užduodami motyvuojantys klausimai; pavyzdžiui, kur ar kokioje vietoje norėtumėte, kad jūsų herojus gyventų. Tai padės mokiniams lavinti vaizduotę ir kūrybingumą, kartu ugdant bendravimo gimtąja kalba įgūdžius. - Galima nurodyti mokiniams laikytis tam tikros darbo eigos. Temos, kuria skatinama nuspręsti mokiniams: • veikėjo fizinės savybės • pagrindiniai poreikiai • vietos ar struktūros projektavimas pagal herojaus lūkesčius, remiantis kuriamu scenarijumi apie herojaus santykius, vietą, oro sąlygas, aplinką (miesto centras, užmiestis, miškas, kalnuota vietovė, dykuma, poliarinė sritis ir t. t.), spalvas, emocijas. • išgalvoto herojaus namo architektūrinis dizainas, kuris suderintas su herojaus asmenybe - Mokytojas paaiškina, kad darbai gali būti projektuojami dvimatėje arba trimatėje erdvėje, o nustačius pagrindinius personažo bruožus, galima pradėti eskizuoti. -Mokiniai skatinami atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip tekstūra, spalvos, apšvietimas, medžiagos, proporcijos ir forma. -Užbaigus darbą, mokinys gali paprašyti mokytojo jį peržiūrėti. -Mokinių darbai eksponuojami klasėje -Mokinių prašoma išsakyti savo mintis apie darbus. Pabrėžiama, kaip atsakomybė ir sąžiningumas daro įtaką jų darbui. - Mokinių prašoma paaiškinti, kuris darbas jiems patiko ir kodėl. |
MEDŽIAGOS IR PAPILDOMI IŠTEKLIAI |
Baltas popierius piešimui, žirklės, kartonas, klijai, flomasteriai, įvairios atliekos ir spalvotas kartonas |
ŠALTINIS |
Technologijų dizaino knyga |