1.2.4 Metodinė medžiaga: Įtraukusis ugdymas ir XXI amžiaus įgūdžiai
2. XXI AMŽIAUS ĮGŪDŽIAI
2.1. Kokie yra "XXI amžiaus įgūdžiai" ir kodėl jie svarbūs?
2.1.1. Situacija, kurios metu buvo ugdomi XXI amžiaus įgūdžiai
Sunku nuspėti, kokius darbus ateityje dirbs dabartiniai pirmokai. Tačiau jau dabar aišku, kad jiems reikės pasitelkti kritinį mąstymą, objektyviai vertinti gautą informaciją, generuoti originalias idėjas, mokėti dirbti komandoje, nuolat mokytis, keistis ir analizuoti save.
Mums atrodo, kad šiuolaikinis pasaulis yra neramus, dinamiškas ir reiklus. Gyvenimo tempas didėja, kasdienybė verčia mus būti aktyvius, atvirus ir pasiruošusius pokyčiams. Mes susiduriame su iššūkiu, kaip efektyviai patekti į sudėtingų santykių, ryšių ir sprendimų pasaulį. Nieko nėra paprasta, nieko nėra akivaizdu ir nedviprasmiška. Žinomi metodai ne visada pasiteisina, o iš kartos į kartą perduodami sprendimai visiškai neveikia.
Vis dažniau jaučiamės sutrikę ir bijome, kaip pasiseks šioje atšiaurioje realybėje. Kaip mūsų vaikams tai seksis? Ar galite mums padėti? Dėmesį, žinoma, nukreipiame į mokyklą (plačiai suprantama – nuo darželio iki universiteto) ir joje dirbančius mokytojus. Juk mokykloje yra ekspertų, kurie pasiruošę paremi tobulėjimą, praplėsti mąstymo akiratį ir padėti įgyti naujų, naudingų įgūdžių. Tačiau kyla klausimas, ar pats mokytojas pasiruošęs įveikti šį iššūkį? Ar jis turi kompetencijų ugdyti vaikus ir paauglius šiuo metu norimomis kryptimis? Deja, atsakymas į tokį klausimą nėra akivaizdus ir nedviprasmiškas. Tačiau prieš priimant arba atmetant tokį požiūrį, reikia atsakyti į šiuos klausimus:
Kokios yra pagrindinės kompetencijos ir pagal kokius reglamentus jos pateikiamos diskusijai apie žmogaus ugdymą ir raidą?
Kokie yra mokyklos gebėjimai veiksmingai reaguoti į vaikų ir jaunuolių kompetencijų ugdymo poreikį?
Kokios kliūtys trukdo ar net daro tai neįmanoma?
Kokį vaidmenį šiuo atžvilgiu turi atlikti pats mokytojas? Kaip jis tam pasiruošęs?
Dabartinė edukacinė veikla, susijusi su pagrindinėmis kompetencijomis, grindžiama 2018 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos rekomendacija (2018 m.) dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijų.
Šių kompetencijų problemą Europos Sąjunga iškėlė gerokai anksčiau, 2006 m., kai Europos Sąjungos šalys priėmė rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijų. Taryba (2018 m.) paaiškino, kad „bendrosios kompetencijos yra tos, kurių ugdymas reikalingas visiems: visavertis asmeninis tobulėjimas, užimtumas, socialinis įsitraukimas, darnus gyvenimo būdas, sėkmingas gyvenimas taikioje visuomenėje, sveikas gyvenimo būdas ir aktyvus pilietiškumas.“ Jie rengiami atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą: nuo ankstyvos vaikystės iki mokymosi visą gyvenimą per formalų, neformalų ir savarankišką mokymąsi visuose kontekstuose, įskaitant šeimą, mokyklą, darbo vietą, kaimynystę ir kitas bendruomenes. Pabrėžtina, kad visos aštuonios Tarybos nustatytos kompetencijos yra vienodai svarbios ir kiekviena iš jų reikšminga sėkmingam gyvenimui visuomenėje.
2.1.2. XXI amžiaus ugdymo įgūdžiai pagal Europos Vadovų Tarybą
arp jų nėra pranašumų, nė vienas nėra svarbesnis už kitus. Mums reikia, kad visos šios kompetencijos būtų veiksmingos XXI amžiaus iššūkių metu. Europos Vadovų Taryba (2018 m.) savo sistemoje nustatė aštuonias pagrindines kompetencijas:
Raštingumo kompetencija;
Daugiakalbė kompetencija;
Matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija;
Skaitmeninis raštingumas;
Asmeninė, socialinė ir išmokti mokytis kompetencija;
Pilietiškumo kompetencija;
Verslumo kompetencija;
Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.
1 pav. Žemėlapis, kaip/kur įgyti įgūdžių
„XXI amžiuje, kai situacija keičiasi radikaliai, mes, žmonija, patiriame krizę, kuri tiek socialiniam, tiek asmeniniam gyvenimui reiškia vieną paprastą dalyką – situaciją, kuriai spręsti neturime iš anksto paruoštų sprendimų. Kuriant naujus, netradicinius, neparengtus sprendimus naujam iššūkiui įveikti, reikia kūrybiškumo, kurį reikia skatinti.
Esminiai XXI amžiaus įgūdžiai, kurie yra minimi įvairiuose šaltiniuose: kūrybiškumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Kūrybiškumas dažnai apibūdinamas kaip gebėjimas veikti situacijose be žinomo sprendimo. Kūrybinį procesą sudaro klausinėjimas, tyrinėjimas ir intuityvios vaizduotės panaudojimas, taip pat derinant nesuderinamus dalykus. Kartu su žaismingumu ir eksperimentavimu svarbų vaidmenį atlieka techniniai įgūdžiai, atkaklumas, nesėkmės ir neapibrėžtumo toleravimas. Kūrybiškumą sudaro ir gebėjimas dirbti komandoje su skirtingai mąstančiais žmonėmis.
Praėjusiame šimtmetyje kompetenciją rodė vienas diplomas, kurio užteko visam gyvenimui turėti darbą. XXI amžiuje, aišku, žinias reikės nuolat atnaujinti, stiprinti turimus įgūdžius, mokytis naujų, kad būtų galima atvirai ir kritiškai žvelgti į vykstančius pokyčius ir sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančio darbo."
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės M. Laužikaitės (2010) teigimu, kritinis mąstymas dabar aktualus kaip niekad: kasdien susiduriame su situacijomis, kai turime pasirinkti, kurią informaciją vadinsime teisinga ir kaip netapti melagingų naujienų auka. „Negalėdami kritiškai mąstyti ir kvestionuoti gaunamos informacijos, tampame labiau pažeidžiami ir lengviau ja manipuliuojami“, – sako kūrybingo mokymosi ekspertė.
Kiti ne mažiau svarbūs įgūdžiai yra lyderystė ir asmeninis tobulėjimas. Tai dalykai, kurie padeda suprasti ir permąstyti, kas tu esi, ko trokšti. Tai įpročiai, padedantys nuolat mokytis, augti, siekti tikslų ir prisiimti atsakomybę. Kūrybinio mokymosi ekspertai rekomenduoja pasikalbėti su vaikais apie tai, kas yra sėkmė, laimė, ar jie patys jaučiasi laimingi, kas juos džiugina ir kodėl? Pokalbį galima pradėti daug anksčiau, nei atrodo, kad to reikia.
EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) (2005 m.) teigia, kad mokytojų rengimo kokybės gerinimas yra sistemingas pokytis, kuris greičiausiai lems geresnius mokyklos rezultatus.
Turime kalbėti apie atsakingas ir lanksčias švietimo sistemas, kurios kokybiškai atsiliepia į vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymosi poreikius. Vienas reikšmingiausių kriterijų – gebėjimo mokytis ugdymas, neatsiejamas nuo mokymosi visą gyvenimą idėjos.
Dar daugiau dėmesio turėtume skirti mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtrai, glaudesniam regioniniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei partnerystei, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – įtraukus, teisingas ir kokybiškas švietimas bei mokymasis visą gyvenimą.
Svarbu nutiesti tiltą tarp žmogiškųjų įgūdžių ir išminties. Įgūdžiai lavinami ir labai greitai tobulinami. O išmintis kyla iš patirties.
2.1.3. XXI amžiaus įgūdžiai mokymosi visą gyvenimą kontekste
XXI amžiaus įgūdžiai leidžia žmonėms prisitaikyti prie šimtmečio, kuriame jie gyvena, poreikių, išgyventi ir būti produktyviems, o tai daugiausia gali būti įgyta mokantis. Šiame kontekste, nors pradinė mokykla su įvairiu pamokų asortimentu yra esminis ir svarbus švietimo žingsnis siekiant įgyti XXI amžiaus įgūdžius, mokymo programos taip pat yra svarbios šiam žingsniui.
Beers (2011) teigimu, XXI amžius laikomas skaitmeninio amžiaus pradžia su precedento neturinčiu technologijų augimu, o vėliau ir informacijos bumu. Naujos technologijos ir įrankiai atsinaujina ir nuolat tobulėja beveik nepaliesdami mūsų kasdienybės.
Lygiagrečiai su šiais pokyčiais XXI amžiuje skiriasi įgūdžiai, kuriuos žmonės turėtų turėti versle kaip piliečiai, ir savirealizacijos kontekste labai skiriasi nuo XX amžiaus, taip pat keičiasi ir žmonių lūkesčiai (Dede, 2009). Wagner, 2008a). Iš mūsų amžiaus žmonių dabar tikimasi, kad jie gebės prisitaikyti prie greitų pokyčių, panaudoti savo gyvenime gautą informaciją ir atitinkamai užimti vietą visuomenėje, priimti teisingus sprendimus, būti produktyvūs ir turėti įgūdžių, reikalingų gyventi šioje visuomenėje.
XXI amžiaus įgūdžiai parodo aukšto lygio įgūdžius ir mokymosi tendencijas, kurias reikia ugdyti, kad būtum sėkmingas informacijos amžiuje. Yra įgūdžiai, apimantys ir žinias, ir įgūdžius, kurie atsiranda sujungus šias dvi sąvokas (Dede, 2009).
Daugelis institucijų ar organizacijų XXI amžiaus įgūdžius klasifikavo skirtingai (kaip minėta aukščiau). Belet Boyacı ir Atalay (2016) pažymi, jog Partnerystės P21 programoje XXI amžiaus įgūdžiai yra skirstomi į mokymosi ir atsinaujinimo, gyvenimo ir profesinius bei informacijos ir ryšių technologijų įgūdžius (Partnership for 21st Century Skills, 2009); kūrybiškas mąstymas, efektyvus bendravimas, aukštas produktyvumas, skaitmeninio amžiaus raštingumas NCREL laboratorijoje (North Central Regional Education Laboratory, 2003); kūrybiškumas ir inovacijų diegimas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas, komunikacija ir bendradarbiavimas, skaitmeninis pilietiškumas, technologinės programos ir koncepcijos, moksliniai tyrimai ir žinių sklandumas Tarptautinėje švietimo technologijų draugijoje (NETS/ISTEX, 2007); sąveika su įvairialytėmis grupėmis ir technologijų priemonių naudojimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (2005). Pastebima, jog visose minėtose XXI amžiaus įgūdžių klasifikacijose akcentuojamas kūrybiškumas, kritinis mąstymas, bendradarbiavimas ir problemų sprendimas.
P21 Partnerystė (2009) išskiria XXI amžiaus įgūdžius į 3 kategorijas: mokymosi ir atsinaujinimo įgūdžius, gyvenimo ir karjeros įgūdžius bei informacijos, žiniasklaidos ir technologijų įgūdžius. Mokymosi ir atsinaujinimo įgūdžiai susideda iš problemų sprendimo ir kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir komunikacijos, kūrybiškumo ir atsinaujinimo įgūdžių.
Pagal šią klasifikaciją gyvenimo ir karjeros įgūdžiai susideda iš lankstumo ir prisitaikymo, iniciatyvumo ir savęs valdymo, socialinių ir tarpkultūrinių įgūdžių, lyderystės ir atsakomybės įgūdžių. Informacinius, žiniasklaidos ir technologijų įgūdžius sudaro informacinio raštingumo, medijų raštingumo ir informacijos, komunikacijos ir technologijų kvalifikacijos (technologinio raštingumo) įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, kad įgūdžiai, kuriuos individai turi išsiugdyti, kad išgyventų ir prisitaikytų visuomenėje, gali būti įgyti tik per išsilavinimą, galima teigti, kad būtina ugdyti asmenis, galinčius patenkinti XXI amžiaus žmonių poreikius ir susidoroti su visuomenės problemomis (Tutkun, 2010).
Nors asmenys gali įgyti XXI amžiaus įgūdžių mokydamiesi visose švietimo lygmenyse nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo, ypač svarbu, kad šių įgūdžių būtų mokomi mokiniai nuo pradinės mokyklos lygio. Kadangi pradinė mokykla yra labai svarbus žingsnis klojant gyvenimui naudingų įgūdžių pagrindus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, savarankiškas mąstymas, problemų sprendimas ir kritiškas mąstymas (Silva, 2009).
XXI amžiuje labai svarbu ugdyti asmenis, galinčius ne tik gauti informaciją, bet ir gebančius kurti žinias, bendradarbiauti bei dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę, turinčius žodinio ir rašytinio bendravimo įgūdžių, mąstančius, kūrybiškus, lanksčius, tyrinėjančius ir turinčius problemų sprendimo kompetenciją. Mokiniai gali socialiai ir emociškai tobulėti per pažinimą tik tuo atveju, jei sugeba efektyviai bendrauti, lavina kalbos įgūdžius, taisyklingai ir subtiliai vartoja gimtąją kalbą. Šios kompetencijos atitinka XXI amžiaus įgūdžius.
2 pav. Pagrindiniai moduliai ir XXI amžiaus tematikos Parengė 21-ojo amžiaus įgūdžių partnerystė ://www.21stcenturyskills.org/
Pagal šią P21 Partnerystės platformos parengtą lentelę, remiantis dėstytojų, akademikų ir verslo pasaulio lyderių indėliu, pristatomi įgūdžiai, kuriuos turėtų įgyti XXI amžiaus mokiniai, ir naudingos temos, kurių reikia mokytis, taip pat sistemos, kurios gali būti naudojamos šiems įgūdžiams palaikyti. Įgūdžių pakategorės lentelėje išvardytos taip:
1. Mokymosi ir atsinaujinimo įgūdžiai:
- kūrybiškumas ir atsinaujinimas;
- kritinis mąstymas ir problemų sprendimas;
- komunikacija ir bendradarbiavimas.
2. Informacijos, ryšių technologijų įgūdžiai:
- informacinis raštingumas;
- gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis;
- informacinių ir ryšių technologijų (IRT) raštingumas.
3. Gyvenimo ir profesiniai įgūdžiai:
- lankstumas ir prisitaikymas;
- verslumas ir orientacija į save;
- socialiniai ir tarpkultūriniai įgūdžiai;
- produktyvumas ir atsakingumas;
- lyderystė ir atsakingumas.
Šiame sąraše minėti „bendravimo, prisitaikymo ir naujovių diegimo“ įgūdžiai sudaro pagrindinių įgūdžių, kurių prireiks XXI amžiaus žmonėms, struktūrą. Priežastis ta, kad formuojasi naujas pasaulis, kuriame technologijos sparčiai vystosi ir užima vis daugiau vietos mūsų gyvenime. Technologijų pažanga sutrumpina atstumus ir padidina visų rūšių komunikacijos ir gamybos greitį. Tarp šių besikeičiančių balansų laimės tas, kuris greičiausiai prisitaikys prie naujovių.
Kalbant apie prisitaikymą, jis įgalinamas bendraujant. Be to, daugėja išteklių, kurių pagalba prieinama prie informacijos. Internetas tampa išteklių telkiniu. Gauti reikiamą informaciją, nepaskęstant šiame telkinyje, leidžia technologinis ir informacinis raštingumas. Be to, šis naujas, nuolat besikeičiantis pasaulis tikisi iš jūsų nuolatinio kūrimo, dar svarbiau, naujų dalykų kūrimo ir prisiderinimo prie pokyčių. Todėl naujovių diegimo įgūdžiai bus būti turėti ateityje.
Visi šie įgūdžiai, kuriuos tikimasi įgyti XXI amžiuje, yra glaudžiai susiję su mokymosi visą gyvenimą samprata. Tęstinė mokymosi visą gyvenimą veikla, skirta mokiniams ugdyti savo žinias ir kompetencijas, susijusias su asmeniniais, pilietiniais, socialiniais ir (arba) profesiniais įgūdžiais, taps amžiaus reikalavimus atitinkančiu metodu.