1 DALIS: Teorinės žinios

1. 2.2.1. Įvadas į įtraukųjį ugdymą

Šalims stengiantis sustiprinti savo nacionalines švietimo sistemas, joms ir toliau kyla didelių sunkumų ieškant būdų, kaip įtraukti visus besimokančius į šį procesą ir užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų lygias galimybes tobulėti. Švietimas kaip pagrindinė žmogaus teisė buvo įtvirtinta 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Deklaracijoje minima, jog yra svarbu „kovoti su pasauliniu skurdu, gerinti sveikatą ir sudaryti sąlygas žmonėms atlikti aktyvų vaidmenį savo visuomenėje“. Įtraukusis ugdymas yra pagrindinė teisė, suteikianti kiekvienam asmeniui galimybę gauti išsilavinimą be diskriminacijos. (UNESCO, 1994; Stubbs, 2008; Haug, 2017).

Įtraukusis ugdymas – tai filosofija, suburianti mokinius, šeimas, pedagogus ir visuomenės narius tam, kad mokykla priimtų, priklausytų ir taptų visuomene. (Salend, 2011).

Pagrindinis įtraukiojo ugdymo praktikos tikslas – pašalinti atskirtį ir diskriminaciją, kuri gali kilti dėl išankstinių nusistatymų ir neigiamo požiūrio į skirtingas asmenų savybes ir aplinkybes ugdymo aplinkoje.  Kadangi ugdymas tiesiogiai veikia visus visuomenės narius, įtraukiojo ugdymo sistema yra labai svarbi kuriant visuomenę, pasižyminčią aukštos kvalifikacijos išsilavinimo patirtimi ir be diskriminacijos. Nors pastaruoju metu informuotumas apie įtraukųjį ugdymą išaugo, vaikų, kurie nelanko mokyklos dėl įvairių priežasčių arba kurie ir toliau patiria neigiamą mokymosi patirtį, buvimas rodo, kad šioje srityje reikia tobulėti.

Įtraukusis ugdymas – tai filosofija, pagrįsta įsitikinimu, kad švietimas yra būtinas kiekvienam žmogui, norint dalyvauti visuomenės gyvenime. Šis supratimas pripažįsta žmonių skirtumus ir teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę į išsilavinimą. Kai įgyvendinama įtraukiojo ugdymo programa, ji naudinga tiek socialiems, tiek akademiškai pajėgiems asmenims, kuriems reikalingas specialusis išsilavinimas, ir jų bendraamžiai. Priėmimas bendruomenėje pirmiausia išsivysto mokyklos aplinkoje, tada persikelia į namų ir darbo aplinkas.  Įtraukimas yra ugdymo filosofija, propaguojanti kiekvieno individo tikslą visomis prasmėmis dalyvauti socialiniame gyvenime.

2.2.2. Pagrindiniai įtraukiojo ugdymo principai

Pagal Sue Stubbs atliktą įtraukiojo ugdymo tyrimą:

● Visiems vaikams turėtų būti suteikta galimybė pakaitomis išreikšti ir naudoti jiems palankiausią aspektą. 

● Pritaikymai turi atitikti visų mokinių poreikius.

● Dabartinės technologijos turi būti naudojamos efektyviai. 

● Įtraukimą reikėtų vertinti ne tik fiziniame kontekste, bet ir kognityvinės, socialinės, emocinės, edukacinės praktikos požiūriu.

● Nustatyta tvarka mokiniui turėtų būti įgyvendinama jos neanalizuojant. 

2.2.3. Pagrindinis įtraukiojo ugdymo motyvas

Tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teigimu, pagrindinis įtraukiojo ugdymo motyvas yra „diskriminacija“.  

Diskriminacija tarp žmonių prasideda jauname amžiuje, priklausomai nuo lyties, pajamų, etninės kilmės, kalbų, religijos, negalios ar visai kitų priežasčių. Deja, šiandien šis skirtumas neleidžia kiekvienam vaikui įgyti vienodo išsilavinimo ir dalyvauti visuomeninėje bei kultūrinėje veikloje.

„Amnesty International“ apibūdina diskriminaciją kaip situaciją, kai asmuo negali vienodai naudotis žmogaus teisėmis ir kitomis teisėmis dėl nesąžiningo politikos, teisės ar elgesio skirtumo.

Diskriminacija yra procesas, susijęs su visomis neigiamomis nuostatomis ir elgesiu, kurį skatina išankstiniai nusistatymai prieš grupes ar grupės narius. Išankstiniai nusistatymai ir diskriminacija sukelia neigiamas mintis apie grupę ar grupės narius, taip pat požiūrį, apimantį neigiamas emocijas, pradedant nemėgimu, panieka, vengimu ir neapykanta. (Göregenli, 2008)

Tiesioginė diskriminacija: Tai aiškiai nurodo nevienodą požiūrį į asmenį, grupę ar visuomenę dėl tikėjimo, kalbos, religijos ar etninės kilmės skirtumų ir pan. Skirtingas elgesys apima platų diskriminacijos formų spektrą – nuo atviro tyčiojimosi, menkinimo iki neapykantos rodymo ir diskriminaciją kurstančios kalbos platinimo. Netinkamas elgesys su mokiniu klasėje dėl jo tautybės ir nuolatinė mokinio atskirtis dėl jo/jos išvaizdos yra diskriminacijos ugdymo aplinkoje pavyzdžiai. 

Netiesioginė diskriminacija: Ši diskriminacija apibūdina nuostatas, kurias sunku atpažinti ir kurios formuojamos užuominomis ar netiesioginėmis išraiškos formomis arba kartais diskriminuoja tam tikrus segmentus pagal savo pasekmes, nors nesukuria jokių iš pažiūros probleminių situacijų. „Ignoravimas“ yra viena ryškiausių tokios diskriminacijos formų. Klasėje mokytoja, ignoruojanti mokinį, kuris laikomas neklaužada, ir jo pasisakymus bei teikianti daugiau dėmesio į sėkmingo mokinio teiginius, yra tokio tipo diskriminacijos pavyzdys. 

 Be to, pagal „UNESCO“ įtraukusis ugdymas yra pateisinamas trimis skirtingais pagrindais:

A. Švietimo pagrindimu:

Įtraukiojo ugdymo mokyklos kuria mokymo metodus, įtraukiančius individualią įvairovę, kuri naudinga visiems mokiniams.

Labiau tikėtina, kad visi studentai dalyvaus mokymosi procesuose ir gaus naudos iš jų, kai taikomas diferencijuotas mokymas, pagrįstas studento ugdymosi rezultatais ir individualiais poreikiais, o ne standartiniu mokymu.

B. Socialinis pagrindimas:

– Įtraukiosios mokyklos sukurs teisingesnės ir įtraukančios visuomenės pagrindą, pakeisdamos nusistačiusį požiūrį.

C. Ekonominis pagrindimas:

– Mokyklos, kurios moko visus mokinius kartu, kainuoja pigiau nei sudėtingesnė švietimo sistema, kurioje skirtingoms mokinių grupėms steigiamos skirtingos mokyklos.

2.2.4. Įtraukiojo ugdymo nauda

• Visi mokiniai, nepaisant jų gebėjimų, turi lygias teises;
• Jie gali gauti individualią mokytojo pagalbą mokymosi procese;
• Specialiųjų poreikių vaikai gali įgyti socialinių įgūdžių ir bendravimo įgūdžių;
• Jie gali įgyti kokybišką išsilavinimą, o ateityje – studijuoti universitete, įgyti profesiją, tapti visateisiu ir nepriklausomu visuomenės nariu;
• Vaikai be specialiųjų poreikių gali išsiugdyti tokias žmogiškas savybes kaip empatija, kantrybė ir tolerancija.

2.2.5. Įtraukiosios mokyklos

• Įtraukioji mokykla – tai sąvoka, vartojama apibūdinti mokyklas, kurios tiki, kad visi mokiniai gali pasiekti savo tikslus, nepaisant skirtumų, išsiugdyti bendrą supratimą ir vertina asmenines teises bei lygybę.
• Įtraukiojoje mokykloje visų kultūrinių, etninių, socialinių ir ekonominių grupių mokiniai, ką tik įsilieję į esamą visuomenę mokiniai ir mokiniai, kurių gimtoji kalba kitokia, yra vertinami kaip svarbi mokyklos dalis.
•  Įtraukioji mokykla išreiškia švietimo kryptį, kuri apima ir vertina skirtumus, o ne strategiją ar praktiką.

2.2.6. Įtraukiojo ugdymo ypatumai

Įtraukiosiose mokyklose vadovaujančias pareigas užimantys administratoriai (pvz., vadovai) ir mokytojai (pvz., grupių vadovai) atlieka svarbų vaidmenį nustatant mokyklos viziją švietimo kontekste, ieškant paramos šiai vizijai ir dirbant su mokyklos personalu, kad mokykla taptų sėkminga. Daugelis tyrimų rodo, kad lyderystė gali būti svarbiausia parama arba didžiausia kliūtis kuriant įtraukiąją mokyklą. Vadovų ir mokytojų, užimančių vadovaujančias pareigas, pareigos iš esmės yra;

• padėti mokiniams, darbuotojams ir šeimoms suprasti, kad pagrindinė mokyklos filosofija yra noras įtraukti visus mokinius;
• vadovauti mokyklos personalui diegiant naujus požiūrius, įgyvendintus įtraukiojo ugdymo supratime.
• skatinti ir palaikyti diegiant naujus metodus ir strategijas, palaikančius mokyklos filosofiją;
• mokyti šeimų ir vietos bendruomenes apie mokyklos filosofiją.

2. Demokratinė mokymosi aplinka

Įtraukioji mokykla rūpinasi individualiais skirtumais, rūpinasi mokinių dalyvavimu ir padeda visiems mokyklos dalyviams (mokytojams, mokiniams, administracijos personalui ir šeimoms) prisiimti atsakomybę už mokymąsi ir mokymo veiklą.

Vienas iš svarbiausių įtraukiosios mokyklos bruožų – lygybė.  Įtraukiojoje mokykloje su visais mokiniais ir darbuotojais elgiamasi pagarbiai ir sąžiningai, o visos nuomonės ir indėlis yra vertinami.

Kitas svarbus bruožas yra bendradarbiavimas. Visos suinteresuotosios šalys mokykloje ir už jos ribų supranta, kaip dirbti kartu siekiant mokyklos ir jos mokinių sėkmės.

Vienas iš pagrindinių  įtraukiosios mokyklos reikalavimų yra demokratinė klasės aplinka. Šiose klasėse mokiniai gali dalytis savo idėjomis, kartu nustatyti klasės taisykles ir turėti teisę priimti sprendimus dėl savo mokymosi ir mokymosi aplinkos savybių.

Saugios, pozityvios ir stiprios mokyklos kultūros kūrimas yra vienas svarbiausių žingsnių, siekiant tapti įtraukiąja mokykla. Štai keletas žingsnių, kurių gali imtis mokyklų administratoriai ir mokytojai kurdami  įtraukiosios mokyklos kultūrą:

Įtraukiosiose klasėse mokytojai turėtų organizuoti turinį ir mokymo veiklą taip, kad būtų atsižvelgta į skirtingus mokymosi stilius ir įtrauktų skirtingų įgūdžių bei pomėgių mokinius, atsižvelgdami į asmeninius ir kultūrinius skirtumus.

Įtraukiosiose klasėse pateikiamas turinys turi patikti mokiniams, tyrimų temos turi būti įdomios, o turinys diferencijuojamas pagal mokinių mokymosi poreikius.

Mokomoji medžiaga turėtų būti praturtinta, kad ji apimtų mokinių skirtumus. Kursuose akcentuojamas individualių skirtumų egzistavimas gimininguose dalykuose ir jų išsaugojimo svarba.

Mokytojai, priėmę įtraukujį ugdymą, siekia parengti medžiagą, pamokų planus, mokymo strategijas, mokymosi aplinką, švietimo tikslus pagal įtraukimo supratimą ir tenkinti akademinius bei socialinius mokinių poreikius.

Kai kurios galimybės, kurias įtraukųjį mokymą pasirinkęs mokytojas gali pasiūlyti mokiniams, turintiems skirtingus mokymosi reikalavimus:

Tikslas yra kuo labiau sumažinti dėstytojų ir mokinių darbo kliūtis, išnaudoti tinkamą mokymo laiką ir užtikrinti mokinių dalyvavimą veikloje.

Žingsniai ir metodai, kuriais būtų naudinga skleisti įtraukujį ugdymą ir jo praktikas, turėtų būti vienas iš švietimo politikos prioritetų.

Pagrindiniai žingsniai, kurių reikia imtis skleidžiant įtraukujį ugdymą visose šalyse, gali būti nustatyti siekiant paspartinti informavimo ir informuotumo didinimo veiklą šiuo klausimu; atnaujinti mokymo programas ir mokomąją medžiagą, kad būtų remiama įtraukioji praktika, ir plėtoti mokytojų mokymą. Pasiūlyti žingsniai siūlo holistinę perspektyvą, kuri lems teigiamus pokyčius visoje švietimo sistemoje. 

Norint žengti šiuos žingsnius gyvenime, visi su švietimu susiję veikėjai turi dirbti kartu. Kiekvienas žingsnis šiuo keliu ir kiekvienas įgyvendinamas projektas yra vertingi ir gali būti svarbiu žingsniu sprendžiant ir integruojant įtraukujį ugdymą.