2 DALIS: Veiklos skatinančios įtraukųjį ugdymą

Literatūros studijose pateikiami keli įtraukimo apibrėžimai. Tarp jų verta paminėti ir svarbiausią „įtraukties indeksas“ (Booth ir Ainscow, 2002).

Įtrauktis gali būti pasirenkama ir siekiant sumažinti kliūtis, ir skatinti dalyvavimą. Tiesą sakant, tai yra bendruomenė, kuri rūpinasi savo nariais, verčia juos jaustis laukiamais ir siekia prisitaikyti, kad atitiktų įvairius jų poreikius (Marino-Francis ir Worrall-Davies, 2010). O dalyvavimas gali būti vertinamas kaip sveikatos ir švietimo paslaugų rezultatas (Imms ir kt., 2016; Kennette ir Wilson, 2019).

 

Kai kurie nustatyti veiksmai, kuriais siekiama šių dviejų tikslų, gali būti šie:

●        mokymosi ir dalyvavimo kliūčių visiems mokiniams sumažinimas, ne tik tiems, kurie turi sutrikimų ar yra priskirti kategorijai „turintys specialiųjų ugdymosi poreikių“;

●        mokymasis iš bandymų įveikti kliūtis, trukdančias studentams pasiekti ir dalyvauti, kad būtų matomi pokyčiai, kurie yra naudingi studentams;

●        vienodas visų studentų bei darbuotojų vertinimas;

●        mokinių skirtumų vertinimas kaip mokymosi išteklius, o ne problemos, kurias reikia įveikti;

●        mokinių teisės į mokslą jų buvimo vietoje pripažinimas;

●        mokinių dalyvavimo vietinių mokyklų kultūrose, mokymo programose, bendruomenėse didinimas ir jų atskirties mažinimas;

●        mokyklų tobulinimas personalui ir mokiniams;

●        mokyklų vaidmens, kuriant bendruomenę, ugdant vertybes bei didinant pasiekimus, pabrėžimas;

●        abipusių santykių puoselėjimas tarp mokyklų ir bendruomenių;

●        pripažinimas, kad įtraukimas į švietimą yra vienas įtraukimo į visuomenę aspektų;

●        mokyklų kultūros, politikos ir praktikos pertvarkymas, kad jos atitiktų mokinių įvairovę.