2 DALIS: Veiklos skatinančios įtraukųjį ugdymą

Dešimt pagrindinių gyvenimo įgūdžių, nustatytų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), yra laikomi itin svarbiais XXI amžiuje:

 ●        savęs suvokimas: apima savęs, charakterio, stipriųjų ir silpnųjų pusių, troškimų ir nemėgstamų dalykų pripažinimą. Savęs suvokimo kūrimas gali padėti paaugliams atpažinti, kada jie patiria stresą arba jaučia spaudimą. Savęs suvokimas dažnai yra veiksmingo bendravimo ir tarpasmeninių santykių, taip pat empatijos su kitais ugdymo sąlyga;

●        empatija: gebėjimas įsivaizduoti, koks yra kito žmogaus gyvenimas. Be empatijos paauglių bendravimas su kitais nėra dvipusis procesas. Empatija gali padėti paaugliams priimti kitus, kurie gali skirtis nuo jų. Tai gali pagerinti jų socialinę sąveiką klasėje, o vėliau ir gyvenime, esant etninei ar kultūrinei įvairovei;

●        kritinis mąstymas: gebėjimas objektyviai analizuoti informaciją ir patirtį. Kritinis mąstymas gali padėti paaugliui atpažinti ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos požiūriui ir elgesiui, pavyzdžiui, vertybes, bendraamžių spaudimą ir žiniasklaidą;

●        kūrybinis mąstymas: naujas dalykų matymo ar darymo būdas, būdingas keturiems komponentams – sklandumui (naujų idėjų generavimui), lankstumui (lengvai keičiant perspektyvą), originalumui (ko nors naujo sugalvojimui) ir įmantrumui (rėmimasis kitomis idėjomis);

●        sprendimų priėmimas: įgūdis, galintis padėti paaugliui konstruktyviai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. Jaunimas gali išmokti įvertinti įvairias prieinamas galimybes ir apsvarstyti, kokį poveikį šie skirtingi sprendimai gali turėti;

●        problemų sprendimas: padeda paaugliui objektyviai pažvelgti į problemą, atsižvelgiant į įvairius sprendimo variantus, bei padeda jiems rasti sprendimą, pasvėrus skirtingų galimų variantų privalumus ir trūkumus;

●        tarpasmeninių santykių įgūdžiai: padeda paaugliams teigiamai bendrauti su žmonėmis kasdieniame gyvenime. Tai gali reikšti gebėjimą užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius, labai svarbius mūsų psichinei ir socialinei gerovei bei palaikyti gerus santykius su šeimos nariais ir gebėti konstruktyviai nutraukti juos;

●        efektyvus bendravimas: priemonės, padedančios paaugliams išreikšti save tiek žodžiu, tiek neverbaliniais kultūroms ir situacijoms tinkančiais būdais. Tai reiškia, kad reikia reikšti nuomonę, norus, poreikius ir baimes, taip pat sugebėti paprašyti patarimo ir pagalbos prireikus;

●        streso įveikimas: kaip gyvenimo įgūdis, tai reiškia, kad reikia atpažinti streso šaltinius gyvenime bei nustatyti jų poveikį ir elgtis taip, kad pavyktų kontroliuoti streso lygį. Išmokti teigiamų įveikos stilių ir pasyvų pakeisti aktyviais įveikos mechanizmais – tai gali apimti aplinkos ar gyvenimo būdo keitimą ir mokymąsi atsipalaiduoti;

●        emocijų kontrolė: apima emocijų savyje ir kituose atpažinimą, suvokimą, kaip emocijos veikia elgesį, ir gebėjimą tinkamai reaguoti į emocijas. Svarbus šio įgūdžio aspektas yra mokymasis valdyti tokias intensyvias emocijas kaip pyktis ar liūdesys, kurios gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai, jei nereaguosime tinkamai.

 

Remdamiesi naujausiais tarptautiniais pasiūlymais, daugiausia dėmesio skiriančiais vaikams ir paaugliams, ir InCrea+ tarptautinės apklausos rezultatais, šiuos įgūdžius skirsime į 3 pagrindines kategorijas (Trilling & Fadel, 2009):

1. mokymosi įgūdžiai (kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendradarbiavimas, bendravimas, problemų sprendimas);

2. raštingumo įgūdžiai (informacinis, žiniasklaidos, technologijų raštingumas);

3. gyvenimo įgūdžiai (empatija, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti, lyderystė, iniciatyvumas, savarankiškumas, socialinė ir tarpkultūrinė sąveika).

Kurdami mokymo programos veiklas tikimės aprėpti šiuos tris įgūdžių rinkinius.