2.1.3 Metodinė medžiaga: INCREA+ MOKYMO PROGRAMOS: PAGRINDAI IR PASIRINKIMAI

4. BENDROS IŠVADOS

Ivana Tsvetkova1, Teresa Maria Sgaramella2, Zornitsa Staneva3, Lea Ferrari4

1CuBuFoundation (BULGARIJA)

2UNIPD (ITALIJA)
3CuBuFoundation, (BULGARIJA)

4UNIPD (ITALIJA)

iptsvetkova@gmail.com, teresamaria.sgaramella@unipd.it, zornitsastaneva@gmail.com, lea.ferrari@unipd.it

 

Šia metodine medžiaga siekiama suteikti pamatus, taip pat ir veiksmingiausius bei naujoviškiausius sprendimus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti įgyvendinant įtraukiojo ugdomojo meno mokymo programą paaugliams. Pirmiausia buvo atlikta apžvalga, kurios metu paaiškėjo keletas išryškėjusių įtraukties iššūkių, kuriuos svarbu apsvarstyti ES kontekste, kaip:

●        Migracija ir su ja susijusios kultūrinės, religinės, lyties, rasinės ir rasinės įtraukties kliūtys

●        Neįgalumas, kai iššūkių įvairovė yra gana plati ir priklauso nuo šalies konteksto, konkrečių negalios ypatybių

●        Skurdas ir socialinės bei ekonominės problemos

●        Gabumai ir talentai bei su jais susiję poreikiai

●        Mokytojų turimų žinių ir mokymų, kaip užkirsti kelią atskirčiai ir ją spręsti, lygis

●        Covid-19 pandemijos poveikis ir jo plataus masto pasekmės švietimui ir įtraukčiai.

Siekdami spręsti šiuos iššūkius, specialistai, suinteresuoti skatinti įtrauktį, turi apsvarstyti:

●        Įtraukųjį ugdymą ir Universalaus mokymosi dizainą kaip pagrindinius metodologinius variantus siekiant teigiamos jaunimo ugdymo

●        XXI a. įgūdžius, kuriuos turi išsiugdyti kiekvienas paauglys, kad galėtų spręsti dabartines ir būsimas problemas

●        Meninį ugdymą ir meninę kūrybą kaip veiksmingas priemones, suteikiančias asmeninio tobulėjimo, tiesioginio ir lygiaverčio bendravimo galimybes ir taip praturtinančias švietimo sistemą, atsižvelgiant į besikeičiančius švietimo poreikius ir informacijos pertekliaus amžių.

 

Įprasta, kad menas ir kultūra yra svarbios kasdienybės dalys, suteikiančios galimybę įgyti žinių, tobulinti įgūdžius, formuoti požiūrį ir lavinti vaizduotę. Šiuo metu Europoje taikomos praktikos apžvalga rodo, kad susidomėjimas šia sritimi auga, o dėmesys daugumai sprendžiamų įtraukiojo ugdymo uždavinių – nuo kultūrinių iki gabumų ir talentų – skiriamas mokyklos lygmeniu. Joje taip pat pabrėžiama būtinybė aiškiai apibrėžti būdus, kuriais menai gali būti sėkmingai ir tikslingai integruojami į įtraukųjį ugdymą, taip įrodant ir INCREA+ mokymo programos poreikį, ir jos naujoves. Projektas InCrea+ sustiprina šias pastangas teikdamas:

●        Vadovą, skirtą rengti ir siūlyti veiklas, kurios suskirstytos į išsamią ir susijusią mokymo programą, kaip parodyta 9 skyriuje.

●        Keletą veiklos idėjų, kuriomis atkreipiamas dėmesys į vis didesnę švietimo kontekstų įvairovę.

●        Būdus, kaip panaudoti skaitmenines priemones, teatrą, vizualinius ir plastikos menus, siekiant spręsti įtraukties problemas bendradarbiaujant ir pasitelkiant kūrybingumą.

●        Priemones, leidžiančias pritaikyti pasiūlymą pagal kintančius švietimo poreikius ir tikslus, kaip aprašyta metodinės medžiagos skyriuje „Idėjos, priemonės ir šablonai“.

Parengta mokymo programa suteikia galimybę mokytojams, taip pat kultūros ir socialinių sektorių specialistams, besidomintiems įtrauktimi, geriau pasirengti vis didesnei švietimo kontekstų įvairovei ir savo veiksmais siekti įtraukios ir kūrybingos bendruomenės.