3 DALIS: Bendruomenės įtraukimas

Lietuvoje kultūrinis ir meninis ugdymas yra integruotas į įvairias edukacines programas bei instrumentus. Šalies atstovai teigia, kad menų ugdymas yra svarbus elementas ugdant pilnavertę asmenybę. Taip apibūdinamas žmogaus kūrybingumas, komunikaciniai gebėjimai, o įgytos žinios ir išgyventos patirtys yra pritaikomos naujose gyvenimo situacijose.

Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei iškylančius naujuosius iššūkius, kultūros ir meno sritis reikalauja daugiau dėmesio, remiantis šiandieninėmis kultūrinėmis ir politinėmis tendencijomis. Taip puoselėjamas kultūrinis ir meninis ugdymas, paremtas kitų šalių patirtimi, atkreipiant dėmesį į daugiakultūriškumo aspektus ir kūrybinę industriją bei akcentuojant praktinę kūrybinę veiklą meninės veiklos erdvėse, ofisuose, laboratorijose ir t.t. Diegiamos naujos technologijos, atsiranda šiam tikslui naudingų naujų instrumentų ir įrangos. Meniniai dalykai mokykloje pilnavertiškai integruojami į kitų dalykų mokymą bei į mokyklos kultūrinį gyvenimą, pavyzdžiui, į socialinius, teatrinius ir kultūrinio paveldo apsaugos projektus. 

Strategija „Lietuva 2030“ taip pat atkreipia dėmesį į neformaliojo ugdymo svarbą kultūrinio ugdymo kontekste. Tikimasi įtraukti įvairių kultūros ir edukacijos sričių profesionalus.

Edukacinė strategija taip pat pažymi, kad muziejai, bibliotekos bei kultūros ir meno įstaigos yra menkai ar išvis nėra įsitraukę į neformalųjį ugdymą. Kultūros ministerijai pavaldžios organizacijos įvardina kultūrinį ugdymą prioritetu  savo kasmetiniuose veiklos planuose. Daugelis institucijų kuria naujas edukacines programas, pavyzdžiui, Liaudies buities muziejus sukūrė specialią medžiagą „Įminsi mįslę – pažinsi eksponatą“, kad mokytojai galėtų savarankiškai dirbti, mokydami mokinius.

Turinio atžvilgiu kultūrinės edukacijos veiklos yra labai skirtingos ir įvairios – tai kūrybinės dirbtuvės, apžvalginės ekskursijos, muzikinio lavinimo programos, kuriomis suteikiama galimybė dalyvauti repeticijose, susipažinti su muzikiniais instrumentais ir atlikėjais bei dalyvauti įvairiose muziejinėse kūrybinėse bei kultūros istorijos veiklose, dalyvauti mokomuosiuose koncertuose, interaktyviose muzikinėse instaliacijose, viešose paskaitose ir t.t.

Lietuvoje labiau įprasta, kad įvairiuose festivaliuose yra specialiai jaunimui pritaikyta programa. Kai kuriuose renginiuose jaunimas įtraukiamas aktyviau, ir jiems suteikiama galimybė prisidėti prie programos ar veiklų planavimo patiems. Pavyzdžiu galėtų būti tarptautinio filmų edukacijos projekto „Moving Cinema“ iniciatyva, kurią Lietuvoje įgyvendina Meno avilys. Vyresniesiems mokiniams skiriamas renginys „Young Cinema Programmers“ („Jaunieji kino programuotojai“), kurio metu mokiniai parenka filmus, kurie, jų nuomone, labiausiai tinkami jų bendraamžiams. Taip sudaromos filmų programos lietuviams. Paminėtini filmų festivaliai (Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis). Dar viena iniciatyva yra KITOKS edukacinė programa „Jaunasis kritikas“ vaikų ir jaunimo festivalyje „Menų spaustuvė“, kurios metu ugdomas gilesnis teatro meno suvokimas bei gebėjimas apmąstyti ir įvertinti.

Nuo 2018 metų puoselėjama nemokamo muziejų lankymo iniciatyva, kuomet įvyko bandomoji šios strategijos programa. Vėliau ši priemonė buvo patobulinta ir pritaikyta visiems (tiek mokiniams, tiek ir suaugusiems). Tačiau kultūrinių institucijų lankymas išlieka problema ne didžiųjų miestų gyventojams. 

2018 metais buvo patvirtinta Kultūros paso programa. Tai valstybės finansuojama iniciatyva, skirta mokiniams, siekiant palengvinti jų prieigą prie kultūrinių ir edukacinių projektų ir renginių. Tai leidžia Lietuvos moksleiviams pasinaudoti nemokamomis kultūros ir meno institucijų paslaugomis bei paskatina juos dalyvauti kultūriniame gyvenime. Manoma, kad mokinių kultūros produkcijos vartojimo įpročių ugdymas turėtų būti reguliariai ir sistemingai paremtas tam tikrame amžiuje išsivystančiais poreikiais, žiniomis ir gebėjimais suvokti informaciją.

Taip pat galima manyti, kad kultūrinio ugdymosi veikla, besitęsianti ilgiau ir įtraukianti menininkus turi daugiau galimybių padaryti poveikį ne tik mokiniams ir jų mokymuisi, tačiau ir mokytojams, tėvams, mokyklų vadovybei ir bendrajai mokyklų kultūrai.

Pasak europinio menų ir kultūros mokykloje ugdymo tyrimo, Lietuva užklasinę menų veiklą laiko galimybe mokiniams įgyti praktinės patirties profesinei veiklai bei kūrybiniam darbui. Tokia veikla taip pat padeda išvystyti tokius perduodamus gebėjimus kaip komunikaciniai gebėjimai. Ja siekiama pagerinti mokinių mokymosi kokybę bei motyvaciją.