3 DALIS: Bendruomenės įtraukimas

Menų ugdymas Turkijoje iš esmės patenka į Nacionalinės švietimo ministerijos kompetenciją. Kiti svarbūs šios srities veikėjai, turintys svarbių pareigų yra Aukštojo mokslo taryba, Tarpuniversitetinė taryba, kultūros ministerija ir Plėtros ministerija. Menų ugdymas Turkijoje apima ir formalią, ir neformaliąją ugdymo sferą.

Formalusis mokymas Turkijoje yra laikomas tokiu mokymo procesu, kai tęstinė veikla vyksta mokyklinėje aplinkoje, įgyvendinant ugdymo programas, parengtas pagal iškeltus uždavinius ir pritaikytas tam tikros amžiaus grupės asmenims, kur visi vienos grupės atstovai yra tame pačiame amžiaus lygmenyje. Formalusis išsilavinimas susideda iš ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Menų ugdymas formaliojoje švietimo sistemoje susideda iš

Švietimo programų, vykdomų ugdymo programos rėmuose ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio lavinimo institucijose

Aukštojo lygmens meno mokymo padalinių švietimo srities fakultetuose, menų fakultetuose bei konservatorijose aukštojo mokslo institucijose.

1993 metais Nacionalinė švietimo ministerija pradėjo gabių mokinių ugdymo projektą. Šios veiklos kontekste buvo sukurti Mokslo ir menų centrai (BİLSEM), pavaldūs Specialiojo ugdymo, karjeros ir konsultacijų bendrajai tarnybai. Tokiu būdu siekiama gabius mokinius ugdyti gamtos mokslų ir menų srityse. BİLSEM direktyva buvo patvirtinta 2007 metais.

Didelę neformaliojo ugdymo dalį sudaro veikla, kurią atlieka Nacionalinė švietimo ministerija ir įgyvendina bendruomenių švietimo centrai, pasižymintys plačia veiklos įvairove. Tokios sąvokos kaip mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, suaugusiųjų ugdymas bei tęstinis ugdymas įgijo didelę svarbą, ir joms yra teikiamas prioritetas. Tuo pačiu išaugo ir bendruomenės švietimo centrų svarba.

Straipsnyje „Menų ugdymo (per)mąstymas Turkijoje (2014) buvo paminėta, kad kultūrinių institucijų ir organizacijų teikiamos programos neformaliojoje ugdymo sistemoje leidžia menui pasiekti didesnę žiūrovų auditoriją. Šios programos suteikia galimybių tiems, kas niekuomet nebuvo mokęsis arba įgijo tik labai ribotą išsilavinimą formaliojoje švietimo sistemoje. Išplėtoti kultūrinio raštingumo įgūdžius bei įgyti platesnę prieigą prie kultūros.

Muziejų, galerijų bei kultūrinių centrų vykdomos neformaliojo ugdymo programos yra labai įvairios. Skiriasi ir jų mastas. Šias institucijas įprastai sukuria ir valdo savivaldybės ar kitos viešosios institucijos bei ne pelno organizacijos ir meno institucijos (SALT, Stambulo modernaus meno muziejus, Sakip Sabanci muziejus, Akbank meno centras, CerModern, Baksi muziejus ir t.t.). šios programos vaikams ir suaugusiems suteikia naują mokymosi erdvę už mokyklos ribų. Menų lavinimo programos yra sukurtos įvairioms amžiaus grupėms. Jos yra itin svarbios, kadangi vaikams suteikia erdvę plėtoti savo kūrybingumą bei atveria naujas galimybes laisvai išreikšti save.

Iš kitos pusės, nepaisant visų kultūros institucijų dedamų pozityviųjų pastangų, be visuomenės paramos ši edukacinių veiklų sistema įgalinanti vaikus derinti meną su kitomis disciplinomis ir kasdieniu gyvenimu galėtų pasiekti tik labai ribotą šalies moksleivių skaičių.

Savo svetainėje Stambulo kultūros ir menų fondas (IKSV) skelbia, kad jis yra vienas iš dotacijų gavėjų iš Tarptautinio kultūrinės įvairovės fondo (IFCD), kuris buco įsteigtas, remiantis UNESCO 2005 metų konvencijos, skelbiančios kultūrinės raiškos įvairovės apsaugą ir skatinimą 18 straipsniu. Ši finansinė parama IKSV padės įgyvendinti šalies mastu vykdomą projektą Kultūros gija: Turkijos vietinių (t.y., regioninių) kultūros profesionalų įgalinimas. Tai buvo vienas iš devynių projektų, išrinktų laimėtojais, konkurse, kuriame dalyvavo 480 projektų iš 60 šalių. Kultūros gija taip pat bus finansuojama ir Turkijos lėšomis.