3 DALIS: Bendruomenės įtraukimas

Meninės veiklos su paaugliais iš Šv. Vrucho centro vaikams su negalia, kurias organizuoja Irina Apostolova, apima specialistų taikomus meno terapijos metodus – čia dirba meno terapijos konsultantai. Šioje praktikoje naudojamos įvairios vaizduojamųjų menų užduotys, kurios derinamos su teatro elementais. Vaikai piešia, modeliuoja, lipdo ir galų gale gauna galimybę su specialisto pagalba pristatyti kūrinį, vaidina kaip pantomimoje ar tiesiog papasakoja, ką sukūrė. Vaikams, pasižymintiems negalia, raiškos ir bendravimo įgūdžių sustiprinimas yra įrankis, palengvinantis jų integraciją ir įtraukimą į veiklas, kadangi jų elgesys tampa socialiai priimtinesnis jų bendraamžiams.

Veikla Šeštadienio šeimos dirbtuvėlės (vaikams ir tėveliams) organizuojama kaip maloni veikla šeimos nariams, kuria siekiama, kad jie praleistų laiką kartu, užsiimdami menine veikla, puoselėtų konkrečių šeimos narių meninius ir kitus talentus, kurtų draugiškus ryšius su kitomis šeimomis, pasižyminčiomis bendrais interesais ir pomėgiais bei kurtų bendruomenės dvasią su šeimomis, pasižyminčiomis panašiais interesais. 

Buvo vykdoma eilė šeštadienio dirbtuvėlių, kiekviena iš kurių buvo paremta vis kitokia meno technika (koliažu, instaliacijomis, puošyba, tapyba, aplikacijų konstravimu ir kitomis veiklomis). Skirtingos meno veiklos ir užduotys būdavo ekspromtu paskirstomos tarp šeimos narių priklausomai nuo to, kokia veikla jiems labiau patinka, kokie jų gebėjimai, sumanumas ir talentai. Tapybos užduotyse buvo skirtingų sudėtingumo lygių, ir tokioms veikloms reikėjo skirtingos atlikimo trukmės. Dirbtuvėlėse dalyvaudavo šeimos, kurių vaikai atstovavo skirtingas amžiaus grupes. Kartais prisijungdavo net ir močiutės bei seneliai. Ši praktika buvo saugi erdvė šeimų, turinčių įvairių interesų bei įgavusių skirtingą statusą, bendram darbui. Tai yra puikus pavyzdys, kaip organizuoti aplinką taip, kad visi dalyvaujantieji galėtų susikurti tarpusavio ryšius bei pateikti kuo geresnį rezultatą. Veikloje buvo akcentuojama vaikų raiška – jie galėdavo pirmieji rinktis atliekamas užduotis, dirbti vieni ar bendradarbiaudami su kitais, nustatyti priėmimo į grupę ir bendradarbiavimo bei draugystės taisykles. Tokia praktika galėtų būti naudingiausia, sprendžiant atskirtumo dėl socialinių, kultūrinių ir socioekonominių priežasčių problemas.