3.1.1 Metodinė medžiaga
5. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PASIŪLĖ KULTŪRINIO IR VERSLO POTENCIALO PILIETINĖJE VISUOMENĖJE FONDAS – CUBU FONDAS (BULGARIJA)
5.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
1 |
Pavadinimas |
Meninės veiklos su paaugliais iš Šv. Vrucho centro vaikams su negalia |
2 |
Šalis |
Bulgarija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Irina Apostolova – privati iniciatyva |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Vaikų su negalia komunikacinių įgūdžių vystymas per menines veiklas. |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendinamų meninių veiklų turinys. Meno veikla su neįgaliais vaikais. b. Pagrindiniai etapai Šioje praktikoje atliekamos įvairios vaizduojamųjų menų užduotys, kurios yra derinamos su teatriniais elementais. Vaikai piešia, modeliuoja, lipdo ir galiausiai gauna galimybę pristatyti (su specialisto pagalba) savo kūrinį, vaidinti kaip pantomimoje ar paprasčiausiai papasakoti, ką jie sukūrė. Žiūrovai paploja po kiekvienos prezentacijos, padrąsindami kiekvieną dalyvį už jo(s) išraišką.
c. Teorijos, kuriomis praktika paremta Meno terapijos metodai, kuriuos taiko specialistai – meno terapijos konsultantai. |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – vaikai nuo 4 iki 8 klasės b. Trukmė – 60 minučių c. Sesijų/veiklų skaičius – 8 sesijos d. Mokymo metodika – meno terapijos metodika e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla X Tapyba A ☐ B X X Vaidyba A ☐ B X ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) X Įvardinkite kitas priemones: prezentacijos |
9 |
Medžiagos |
Priklausomai nuo meninės užduoties: tempera arba akvarelė, kartonas, spalvotas popierius ir iškirptos iš anksto paruoštos formos, klijai, žirklės, modelinas ir plastilinas, dekoratyviniai elementai aplikacijoms. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X kita – Irina Apostolova, sisteminio meno konsultantė |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos a. Vaikai vysto gebėjimus išreikšti save įvairiais būdais, kai kurie iš jų gali būti labai sudėtingi, tačiau tai vyksta labai draugiškoje aplinkoje, ir todėl veikla atliekama daug paprastesniu būdu. b. Ši konkreti praktika buvo naudinga vaikams su fizine ir kognityvine negalia c. d. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis e. Galimybė palaikyti artimesnį suaugusiojo ir neįgalaus vaiko ryšį siekiant sėkmingesnio emocijų perteikimo bei savo poreikių išreiškimo. Įtraukimas bendruomenės viduje. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Fizinis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Kuomet neįgalių vaikų išraiškos ir bendravimo gebėjimai pagerėja, jų integracija ir įtraukimas į bendruomenę sustiprėja, nes jų elgesys tampa socialiai priimtinesnis bendraamžiams. Menas visuomet buvo ir bus instrumentas, galintis suartinti žmones, kadangi menu galima perteikti mintis be žodžių ir taip įveikti kalbinius bei pasitikėjimo barjerus. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
a. Menas yra remiantis mokymosi mokytis procesą. Šiuo tikslu jis gali būti itin naudingas. b. Veiklos šioje pasiūlytoje praktikoje remia vystymą: Savivokos Kūrybinio mąstymo, siekiant sukurti meninę išraišką Efektyvaus bendravimo – emocijos ir mintys perteikiamos per menus Sprendimų priėmimo, kadangi menas suteikia daugelį išraiškos pasirinkimo galimybių Problemų sprendimo |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Daugelis būdų išreikšti sąvokas: skaitymas ir klausymas b. Daugelis būdų išreikšti pasiūlytus sprendimus c. Daugelis būdų įsitraukti į veiklas: pasirinkimas iš keleto pasiūlytų įrankių. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Irina Apostolova El. paštas: apostolovairina@gmail.com |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kaip jautėtės, dalyvaudama(s) veikloje? Kuri veiklos dalis patiko labiausiai? Kodėl? Ar norėtumėte kitą kartą ką nors pakeisti/ patobulinti? Ką ir kodėl? |
1 |
Pavadinimas |
Šeštadienio šeimos dirbtuvėlės (vaikams ir tėveliams) |
2 |
Šalis |
Bulgarija |
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Privati iniciatyva |
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
Kontekstas, kuriame geroji praktika buvo įgyvendinta X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
5 |
Veiklos tikslai |
Šeimos nariai gali kartu atlikti malonias veiklas; leidžiamas laikas kartu, užsiimant menine veikla; šeimos viduje plėtojami tarpusavio santykiai; plėtojami šeimos narių asmeniniai talentai; užsimezga draugystės ryšiai tarp skirtingų šeimų, kurias apjungia bendri interesai ir veiklos; suformuojama bendruomenės dvasia tarp šeimos narių, pasižyminčių panašiais interesais. |
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendinamų meninių veiklų turinys Buvo įvykdyta eilė šeštadienio dirbtuvėlių, kiekviena iš kurių buvo paremta vis kitokia meno technika (koliažas, instaliacijos, puošyba, tapyba, aplikacijų konstravimas ir kitos veiklos). Skirtingos meno veiklos ir užduotys būdavo ekspromtu paskirstomos tarp šeimos narių priklausomai nuo to, kokia veikla jiems labiau patinka, kokie jų gebėjimai, sumanumas ir talentai. Tapybos užduotyse yra skirtingų sudėtingumo lygių, ir tokioms veikloms reikia skirtingos atlikimo trukmės. Dirbtuvėlėse dalyvauja šeimos, kurių vaikai atstovauja skirtingas amžiaus grupes. Kartais prisijungia net ir močiutės bei seneliai.
b. Pagrindiniai etapai 1. Dirbtuvėlių užsiėmimo pradžioje reikėdavo laiko, kad dalyviai tarpusavyje susipažintų. Tuomet palaipsniui užsimegzdavo malonesnė aplinka – su arbata, kava, muzika ir trumpais dalyvių tarpusavio pokalbiais. 2. Fasilitatorius paskirstydavo užduotis. Jis nurodydavo, kokia veiklos idėja ir koks tikslas, kokios meninės medžiagos bus naudojamos, koks jų naudojimo algoritmas, kokie techniniai objektų parametrai ir t.t. 3. Šeimos improvizuotai tarpusavyje pasidalindavo užduotis arba nuspręsdavo, kad visi darys viską savarankiškai. Dalyviai padėdavo vieni kitiems ir dalindavosi patarimais, sugalvodavo sprendimų iškilusioms meninėms problemoms ir bendradarbiaudavo su kitomis šeimomis. Visuomet būdavo galima kreiptis į fasilitatorių kad pasitikslinti informaciją ar pasikonsultuoti. 4. Užsiėmimo pabaiga būdavo paskiriama improvizuotai „kūrinių“ parodai. Fasilitatorius organizuodavo diskusiją, kurios metu dalyviai būdavo skatinami pasidalinti dirbtuvėlėje išgyventas patirtis bei pristatyti savo darbus.
d. Teorijos, kuriomis praktika paremta Meno mokymo metodika, meno terapija, šeimos terapija |
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės – šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais iš to paties rajono b. Trukmė – 60–120 minučių kiekvienam užsiėmimui c. Sesijų/veiklų skaičius – 10 šeštadienio dirbtuvėlių d. Mokymo metodika – autoriaus sukurta metodologija, kuri yra Green Art Center nuosavybė e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą |
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla X Tapyba A X B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ X Skulptūra A ☐ B X ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) X Įvardinkite kitas priemones: konstravimas, taikomasis puošiamasis menas, koliažas, reljefo tapyba, monotipas |
9 |
Medžiagos |
Priklausomai nuo meninės užduoties: temperos dažai, aliejinė pastelė, rašalas, kartonas, verpalai, medvilnė, tualetinis popierius, gofruotas kartonas, mediniai maišikliai, medžių lapai, karoliukai, žirklės, klijai, purškiklis, raižikliai, putų polistirolo kamuoliukai, puošiamieji elementai, plastikiniai šiaudeliai ir t.t. |
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X kita – Green Art Center (Žaliojo meno centras) |
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos Praturtinami santykiai šeimų viduje, puoselėjami asmeniniai įgūdžiai ir gebėjimai, tarp skirtingų kartų vystomas tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. a. b. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis c. Šeimos iš tos pačios bendruomenės tampa artimesnės viena kitai ir užsimezga tvarūs draugiški santykiai per bendrai vykdomas menines veiklas. |
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socioekonominis iššūkis |
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Ši praktika buvo saugi erdvė šeimų, turinčių įvairių interesų bei įgavusių skirtingą statusą, bendram darbui. Tai yra puikus pavyzdys, kaip organizuoti aplinką taip, kad visi dalyvaujantieji galėtų susikurti tarpusavio ryšius bei pateikti kuo geresnį rezultatą. Veikloje buvo akcentuojama vaikų raiška – jie galėdavo pirmieji rinktis atliekamas užduotis, dirbti vieni ar bendradarbiaudami su kitais, nustatyti priėmimo į grupę ir bendradarbiavimo bei draugystės taisykles. Tokia praktika galėtų būti naudingiausia, sprendžiant atskirtumo dėl socialinių, kultūrinių ir socioekonominių priežasčių problemas. |
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Šioje praktikoje naudojamas toks meno kūrimas, kuris skatina inovacijas ir kūrybingumą. Dirbtuvėlės skatina sprendimų priėmimo įgūdžių bei kūrybinio mąstymo plėtojimą. Kadangi dirbtuvėlių veiklos pobūdis natūraliai yra grupinis, dirbtuvėlės palengvina bendravimo, komandinio darbo ir tarpasmeninių santykių raidą. |
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
Šioje praktikoje laikomasi universalaus dizaino principų. Tai apima ir įvairias dalyvių įsitraukimo formas, ir dalyviams suteikia raiškos laisvę, net jei ir yra kokių nors apribojimų, kylančių iš meno rūšies, naudojamos konkrečioje praktikoje. |
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Facebook paskyra: Green Art Center El. paštas: gac4friends@gmail.com |
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kokiu būdu meninės dirbtuvės jus suartino (įskaitant ryšius tarp skirtingų kartų) su kitais šeimos nariais? Ar meninės dirbtuvės padėjo sukurti ryšius ir bendruomenę su kitomis šeimomis iš to paties rajono? Kokius meninius įgūdžius pagerinote šiose dirbtuvėse? Ar sutinkate, kad meninių santykių pagerinimas yra svarbiausia nauda, kurią gavote iš šios patirties? Jei ne, ką jūs laikote didžiausia šių dirbtuvių atnešta nauda? Ar kokius nors savo raiškos būdo, bendravimo ir/ar elgesio pokyčius galėtumėte susieti su dalyvavimu šiose dirbtuvėse? Kaip jautėtės dirbdama(s) kartu su kitomis nuo jūsiškės labai skirtingomis šeimomis (jei pajutote tokių skirtumų)? Ar galėtumėte paminėti dar ką nors, kas laikytina vertinga nauda, kurią pasisėmėte iš šios patirties? |