3.1.1 Metodinė medžiaga
6. GEROSIOS PRAKTIKOS, KURIAS PATEIKĖ ASSOCIACIÓ MERAKI PROJECTES DE VALÈNCIA (ISPANIJA)
6.3. Detalus pasirinktų veiklų aprašymas
|
1 |
Pavadinimas |
Riborquestra |
|
2 |
Šalis |
Ispanija |
|
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
X Vietinė iniciatyva |
|
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
|
5 |
Veiklos tikslai |
Riborquestra yra įvairių kartų ir bendruomenių organizacija Barselonos miesto rajone Ciutat Vella. Projektu siekiama pagerinti žmonių gyvenimą rajone, suteikiant resursų meniniam mokymuisi. Riborquestra skatina jaunų žmonių asmenybės augimą bei palengvina bendruomenės raidą, kadangi suteikiama galimybė išmokti groti instrumentu ir tapti orkestro dalimi. Riborquestra tikslas yra per kultūrinę ir grupinę muzikinę praktiką skatinti solidarumą, įtraukumą, sugyvenimą ir tarpkultūriškumą rajone. |
|
6 |
Aprašas |
a. Įgyvendintų meninių veiklų turinys Projekte dalyvaujantys vaikai ir jaunimas atskirai išmoksta groti konkrečiu instrumentu ir tuomet susijungia sudaryti orkestrą. Dalyviai turi po vieną valandos trukmės pamoką per savaitę bei valandos trukmės orkestro repeticiją, kuriose atsiranda galimybė susitikti su visais kitais žmonėmis, besimokančiais groti kitais instrumentais. Organizacija siekia kurti bendravimo ir pozityvaus gyvenimo kartu bendras erdves skirtingos kilmės žmonėms iš įvairių sociokultūrinių kontekstų.
b. Pagrindiniai etapai Visos muzikos pamokos yra nemokamos ir prieinamos visiems. Instrumentai organizacijai dovanojami, ir yra instrumentų bankas, iš kurio kiekvienas dalyvis gauna nuosavą instrumentą. Dalyvavimui galima prisiregistruoti internetu, ir, kuomet yra laisva vieta groti kokiu nors instrumentu, nauji nariai yra priimami ir įtraukiami į šį projektą. Muzikantai per savaitę dalyvauja dviejų valandų užsiėmimuose – vieną valandą mokomasi groti konkrečiu instrumentu, ir vieną valandą grojama kartu orkestro repeticijoje. Praktikuojantis ruošiamasi pasirodymui. Taip auga bendruomenės aktyvumas, kuomet nuo stebėjimo yra pereinama prie aktyvaus dalyvavimo bendruomenės kultūriniame gyvenime. Taipogi atsiranda ryšys tarp bendruomenės ir jos gyvenamosios teritorijos, kuris paverčia rajoną į viešų susitikimų erdvę.
c. Teorijos, kuriomis paremta praktika Projektas paremtas inovatyviu įtraukiuoju metodiniu modeliu, kuriame meninė praktika demokratizuojama ir palengvinamas dalyvavimas, taip įgalinant naujų santykių kūrimą tarp žmonių. Kūrybingumas pagrįstas įvairiais požiūrio taškais. Viena sritis yra asmeninis kūrybingumas bei gebėjimas kritiškai vertinti savo realybę ir kurti įrankius, galinčius atverti naujus kelius. Į kūrybingumą taip pat žvelgiama kaip į būdą analizuoti kasdienes situacijas ir konfliktus, kad būtų galima kurti alternatyvius sprendimus. Mokymosi ir raidos procesai bei dalyvių tarpusavio santykiai yra palankūs teigiamai elgesio kaitai, kuri kyla iš asmeninio bei kontekstinio suvokimo ir sustiprina potencialą asmenybės bei bendruomenės transformacijai. |
|
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: rajono jaunimas nuo 6 iki 20 metų amžiaus b. Trukmė: tęstinis c. Sesijų/veiklų skaičius: kassavaitinės pamokos konkretiems instrumentams mažose 8–15 mokinių grupėse bei kassavaitinė orkestro repeticija, kur visi dalyviai susirenka kartu. d. Mokymo metodika įvairios techninės ir muzikinės strategijos sukuriamos, naudojant dalyvavimo ir kūrybiškumo metodologiją. Šiame projekte taikomas įtraukusis metodinis modelis, o dalyvių, jų šeimų ir plačiosios bendruomenės santykių raidą skatina aktyvus dalyvavimas. Meninės praktikos demokratizacija kuria erdvę pozityviai sociokultūrinei sąveikai tarp įvairios kilmės žmonių. Šioje sudėtingoje aplinkoje Riborquestra pasižymi išskirtine svarba kuriant galimybes ir socialinę darną, vedant vaikus ir jaunimą meninių, bendravimo ir socialinių įgūdžių raidos keliu. e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą Riborquestra buvo įkurtas 2009 metais ir paskirtas panaudoti kultūrą kaip bendruomenės raidos priemonę. 2012 metais teko nutraukti veiklą dėl; finansavimo stokos. Daugelis mokytojų ir šeimų prisiėmė įsipareigojimą tęsti projektą, o kitais metais jį ėmėsi finansuoti savivaldybė. Nuo to laiko projektas gauna finansavimą iš rajono, iš kompanijų ir asmenų, remiančių sociokultūrinį indėlį, kurį šis projektas atneša bendruomenei. Projektas taip pat sulaukė pripažinimo iš svarbių institucijų kultūros ir švietimo srityse. Fundació Carulla įvardino projektą kaip sėkmės istoriją, ir jis laimėjo trečiąjį Mayor Zaragoza prizą socialinėje ir kultūrinėje kategorijoje konkurse, kurį rengia Associació Amigues i amics de la Unesco Tortosa. Projektas taip pat buvo atrinktas kaip CompArtte projektas. Ši organizacija remia menines idėjas su įsipareigojimu visuomenei, skleidžiančias Ispanijos meną. Riborquestra bendradarbiaudamas su Cervantes mokykla taip pat laimėjo Carles Capdevila 2020 stipendiją, kurią suteikė laikraštis ARA bei La Caixa fondas už projektą „Tandemas visuotinei teisei į muziką“, remiančiame įtraukumą, laikomą esminiu projekto aspektu. Nors projekto veiklos įprastai vyksta rajone esančiose patalpose, tačiau COVID-19 karantino laikotarpiu projektas sėkmingai persikėlė veikti į internetinę erdvę. |
|
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla ☐ Tapyba A ☐ B ☐ ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ X Muzika A X B X ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ ☐ Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐
Įvardinkite kitas priemones: __________________ |
|
9 |
Medžiagos |
Instrumentai, natos, stovai |
|
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai X organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija ☐kita |
|
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
a. Tikslinės grupės gaunama nauda iš šios gerosios praktikos a. Šis projektas suteikia erdvę bendram gyvenimui ir dialogui tarp įvairios kultūrinės kilmės žmonių, kartu gyvenančių tame pačiame rajone. Šiuo projektu puoselėjama dalyvaujančių vaikų bei jaunimo asmenybės raida. Tai įgalina juos aktyviai dalyvauti pozityviojoje jų bendruomenės raidoje. Jie patiria mokymąsi per aktyvų ir kūrybingą dalyvavimą ir eksperimentavimą. Projektu atskleidžiama nauda, gaunama iš skirtingų kartų atstovų bendravimo. Jauni žmonės gauna naudos, gaudami prieigą prie muzikinių instrumentų ir pamokų ir dalyvaudami meniniuose bei kultūriniuose renginiuose ir veiklose. Projektas sustiprino dalyvių savivertę bei sukūrė atvirą įtraukiąją aplinką tarp dalyvių ir jų gyvenamosios erdvės. b. c. b. Poveikis bendruomenei. Socialinis poveikis d. Riborquestra tapo dalimi tapatybės rajono, kuriame jis veikia. Tai yra erdvė, kurioje kuriami ir puoselėjami socialiniai ryšiai. Projektas sustiprino pasididžiavimą, pasitikėjimą ir bendruomenės jausmą tiek pačioje organizacijoje, tiek ir rajone. Per bendruomeninę muzikos kalbą sustiprėja priklausomybės projektui jausmas. Edukacinis ir muzikinis mokymas atvėrė kelią socialinei transformacijai bendruomenėje bei pridėjo svarų kultūrinį aspektą ir aktualumą bendruomenei. |
|
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Kultūrinis iššūkis |
|
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Šiuo projektu suteikiama erdvė sugyvenimui ir dialogui tarp žmonių iš skirtingos kultūrinės bei socioekonominės kilmės ir aplinkos, gyvenančių tame pačiame rajone. Riborquestra, turintis virš 120 narių, yra labai svarbus puoselėjant pagarbą, įtraukumą toleranciją, tarpusavio priklausomybę, komandinį darbą bei įsipareigojimą Ciutat Vella rajone. Jis atliko esminį vaidmenį kurdamas tapatybės bei priklausymo jausmą tarp dalyvių, kuriuos apjungia gyvenamasis rajonas. Bendrasis įvaizdis bei sustiprinta savivertė buvo sukurti projekto dėka. Suteikiant nemokamas galimybes bei nemokamus instrumentus dalyviams, dalyvavimą projekte buvo galima demokratizuoti taip, kad bet kas, nepaisant žinių ir įgūdžių lygmens, gali groti orkestre. |
|
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
e. Šios praktikos rezultate dalyviai turi galimybę lavinti ir tobulinti esminius XXI amžiaus gebėjimus. Kūrybinis mąstymas vykdomas per asmenines ir grupines muzikos pamokas. Efektyvios komunikacijos įgūdžiai gerėja per grupinį darbą bei susirinkimą kartu, siekiant kurti orkestrą. Be to, išugdoma empatija, kadangi dalyviai iš skirtingų socialinių aplinkų bendradarbiauja ir įgyja geresnį tarpusavio suvokimą bei formuoja darnią bendruomenę. |
|
14 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Daugelis būdų įsitraukti: keleto skirtingų įrankių rinkinys b. Šiose veiklose naudojami įvairūs būdai išreikšti ir paremti mokinių suvokimą |
|
15 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
Riborquestra (2021) https://comusitaria.wixsite.com/riborquestra/ |
|
EKSPERTŲ INDĖLIS Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kiek, jūsų nuomone, ši veikla yra svarbi? Ką žinojote apie šį dalyką prieš pradėdami veiklą? Ką išmokote iš dalyvavimo? Kokiais būdais bendradarbiavote su kitais dalyviais? Kaip padėjote vieni kitiems? |
|
|
1 |
Pavadinimas |
‘Barrios: inclusión social a través del arte’/Rajonai: socialinis įtraukimas per meną |
|
2 |
Šalis |
Ispanija |
|
3 |
Veiklos organizatorius/ šaltinis/ programa |
Miesto projektas |
|
4 |
Įgyvendinimo kontekstas |
X didmiestis ☐smulkus miestas ☐kaimas |
|
5 |
Veiklos tikslai |
Tai yra tvarios visuomenės raidos projektas, kuriame ieškoma tapatybės tose srityse, iš kurių ir susiformuoja tam tikros miesto erdvės įvairovė. Susitelkiama į aplinką, kurioje visi dalyviai gali jaustis įtraukti į procesą, o menas naudojamas kaip tarpininkas bendradarbiavimui bei asmenybės vystymuisi. Pirmasis bendrasis tikslas yra skatinti darną bei socialinį įsitraukimą grupėse vaikų bei paauglių, kuomet juos pripažįsta kaip bendruomenę ir per jų santykį su kitomis bendraamžių grupėmis. Projektas palengvina gyvenimą kartu, kadangi suvokiama, kad rajonas bei atskiri jį sudarantys sektoriai suformuoja bendruomenę, kurioje atskaitos tašku gali būti meno išgyvenimas, kūrybingumas bei simbolinė išraiška. |
|
6 |
Aprašas |
a. Turinys Ši programa susideda iš veiklų ir dirbtuvėlių sekos, turinčių atskirus tikslus, tokius kaip socialinis meno pobūdis, ypač santykyje su jo teikiamomis galimybėmis kurti socialinį ryšį bei formuoti tapatybę, skatinant jaunimo asmenybės raidą atžvilgiu tokių elementų kaip kūrybingumas, žinių įgijimą bei gebėjimus, įgytus per grupinį darbą. Menas naudojamas kaip priemonė ugdyti įgūdžius, kurie padėtų tobulinti visuomenę per solidarumo veiklą. Taip pat ketinama meno centrą pritraukti arčiau prie visuomenės ir atskirti meno centrus nuo jų kaip elito erdvės įvaizdžio.
b. Pagrindiniai etapai Projektas apima žinias ir praktikas, nukreiptas į darnos ir socialinio įtraukimo ugdymą. Šis projektas veikė įvairiose meninėse disciplinose, tokiose kaip tiesioginis eksperimentavimas, manipuliavimas, prisilietimas, žvilgsnis, piešinys ir nuotrauka iš savo aplinkos siekiant pamatyti, kad menas yra kūrybinė minčių, patirčių ir emocijų raiška. Projektas taip pat siūlo eksperimentuoti su transformacija ir iš naujo panaudoto daiktus, dekontekstualizuojant iš anksčiau esantį daiktą ir perkeliant jį į meninį pasaulį. Į pagrindines projekto veiklas įeina: - Pradinė mažos grupės diskusija apie vieną ar du meno darbus, laikantis Vaizdinio mąstymo strategijų metodikos. Tokiu būdu mokiniai atpažįsta savo gebėjimą būti aktyviais projekto dalyviais, sudaryti grupę, stebėti, klausytis ir aptarinėti temas, susijusias su meno kūriniu. Tokiu būdu bus pašalintos išankstinės nuostatos apie savo sugebėjimą analizuoti meną, o tai yra svarbus elementas plėtojant šį projektą. - Vyks dirbtuvėlių seka, kurių metu jie panaudos savo gyvenamąjį rajoną kaip įkvėpimo šaltinį įvairiems meno kūriniams bei kūrybingumo raiškai. - Bus imami interviu su žmonėmis iš savo rajono. - Bus surengta kūrinių paroda, kurioje dalyvauti bus pakviesti ir kaimynai. Kaimynams taip pat bus pasiūlyta pateikti savo meno kūrinių, paremtų gyvenamojo rajono erdve. Tokiu būdu instaliacija išaugs ir laiko, ir dydžio bei stilių erdvėje ir apims įvairius rajono elementus. Šis visuomenės dalyvavimas atspindint meną ir savąją aplinką yra vienas svarbiausių projekto tikslų.
c. Teorijos, kuriomis ši praktika paremta Šis projektas panaudoja Vaizdinio mąstymo strategijas, per kurias mokiniai perteikia savo norą ir gebėjimą pristatyti savo mintis, patirti, kaip reikia klausti ir aktyviai klausyti bei pateikti pagrįstus argumentus. Naudodami meninius kūrinius, moksleiviai sužinos apie kitokias perspektyvas, kuriomis pasižymi jų bendraamžiai ir išmoks jas gerbti. Tokiu būdu grupėje išsivystys suvokimas, kad egzistuoja įvairios nuomonės ir įvairus suvokimas. Veiklomis buvo siekiama panaudoti šį metodą, kad suintensyvinti estetinę raidą, stimuliuoti kūrybingumą bei puoselėti gebėjimą išnaikinti išankstines nuostatas, o vietoj to pripažinti savo klaidas ir kritiškai mąstyti. |
|
7 |
Įgyvendinimo galimybės |
a. Tikslinės grupės: 8–14 metų amžiaus mokiniai iš 4 skirtingų mokyklų, esančių dviejuose skirtinguose Gran Kanarijos salos sostinės rajonuose. b. Trukmė: 3 mėnesiai, iš kurių: 6 savaitės dirbtuvėlių, 3 savaitės meninių instaliacijų dviejuose rajonuose ir 3 savaitės parodų rengimo San Martín šiuolaikinės kultūros centre. c. Sesijų/veiklų skaičius: 8 dirbtuvėlių sesijos ir po jų vykstančios parodos. d. Mokymo metodika: Tai yra menais paremtas projektas, kuriuo siekiama kurti ir stiprinti socialinę darną bei įtraukimą per kūrybingumą. Projekto metodika apima interaktyvų dalyvavimą bei praktines veiklas, kuriomis jauni žmonės bus įtraukiami atskleisti įkvėpimą, kuris sieja juos su klasiokais, kaimynais ir jų gyvenamuoju rajonu. Mokiniams bus vadovaujama kūrybinių procesų, vyksiančių dirbtuvėlėse, metu, kur bus akcentuojamas mokymasis iš bendraamžių partnerių, siekiant įgyti įvairių perspektyvų ir atskleisti įvairovės grožį. Analogiškai bus naudojamos skirtingų kartų metodikos, kurios taikomos imant interviu iš vietinių rajono gyventojų. Tai leistų apsikeisti kompetencijomis ir suformuoti autentiškas mokymosi patirtis. Galiausiai eksponatai ir parodos bus panaudoti kaip metodas, įgalinantis mokinius tapti savo mokymosi proceso savininkais. Tuo būdu jie gali dirbti kartu ir skatinti kitus bendruomenės narius įsitraukti ir pasidalinti savo kūryba su savo bendruomene. e. Vertinimo pobūdis bei įrankiai naudojami nustatyti gaunamą naudą Šis projektas prasidėjo 2017 metais ir vyko trejus metus iš eilės. Jo sėkmė leido jį toliau tęsti kasmet, kiekvienais metais persikeliant vis į kitą mokyklą ir rajoną. Augantis mokyklų ir bendruomenių susidomėjimas ir noras dalyvauti šiame projekte atspindi teigiamą jo poveikį. Be to, projekto eigoje buvo sukurti interviu ir parodos. Iš bendruomenės įsitraukimo tapo akivaizdu, kad projektas įtraukė skirtingų kartų bendruomenės atstovus ir sustiprino jų socialinį ryšį bei socialinę integraciją per meninių praktikų veiklą. COVID-19 pandemija nutraukė pradinius praėjusių metų planus, tačiau projektas sėkmingai prisitaikė ir, laimei, galėjo būti tęsiamas virtualiai. Tikėtina, kad projektą galima modifikuoti ir panaudoti pagrindinės ar vidurinės mokyklos kontekste, įvedant tik minimalius pokyčius (galbūt, pavyzdžiui, pakeičiant meno turinį, kad padaryti projektą aktualesniu vyresnėms amžiaus grupėms). |
|
8 |
Meninė priemonė |
A) žinomų meninės raiškos priemonių tyrimas B) meno kūrimo veikla
X Tapyba A X B X ☐ Vaidyba A ☐ B ☐ ☐ Muzika A ☐ B ☐ ☐ Skulptūra A ☐ B ☐ ☐ Kūrybinis rašymas (istorijų pasakojimas, poezija ir kt.) A ☐ B ☐ X Dailė ir rankdarbiai (keramika, siuvinėjimas, siuvimas ir kt.) ☐ Įvardinkite kitas priemones: fotografija |
|
9 |
Medžiagos |
Kūrybai tinkamos medžiagos, įskaitant popierių, kreideles, spalvotus pieštukus, kartoną, adatą ir siūlą, filmavimo kameras, bloknotus ir parkerius |
|
10 |
Kas vadovauja veiklai |
☐konkretus asmuo/ mokinio tėvai ☐organizacija/institucija ☐mokykla ☐neformali grupė ☐nevyriausybinė organizacija X ☐kita: fondas bei menų muziejus |
|
11 |
Teikiama nauda ir gaunami rezultatai |
Šio projekto naudingume galima išskirti tris ryškius aspektus: a. 1. Projektas įgalino mokinius (pagrindinę tikslinę grupę) vystytis kaip asmenybes suvokiant, kad aplinka padeda jiems formuoti savo tapatybę. Jie taip pat gavo naudos įgydami žinių iš grupinio darbo bei mokydamiesi iš savo bendraamžių. Mokiniai dirbo veikdami kartu, suvokdami, kad yra nuomonių įvairovė ir priimdami tarpusavio skirtumus. b. 2. Projektas mokinius skatino dalyvauti platesnės savo rajono bendruomenės erdvėje. Tai jiems suteikė galimybę labiau įvertinti savąją bendruomenę bei pajusti ryšį su gyvenamąja vieta. Susikurdami pasididžiavimo jausmą savo gyvenamąja erdve, dalyviai buvo skatinami išgyventi solidarumą bendruomenės kaip visumos viduje, kuomet žmonės apjungiami kartu per kūrybines praktikas ir savo gyvenamosios vietos įvertinimą. Be to, dialogas tarp skirtingų kartų buvo pradėtas pokalbių procesu, ir mokinių kvietimas, kad kaimynai dalyvautų projekte, dar labiau prisidėjo prie projekto socialinio poveikio. 3. Meninė patirtis bei kūrybinis mąstymas, kurį pasitelkė šio projekto dalyviai, leido jiems įgyti gebėjimų bei eksperimentuoti su skirtingomis disciplinomis ir priemonėmis. Ši meninė raiška palengvino bendruomeninį gyvenimą pripažįstant bendruomenės įvairovę, visų bendrą erdvę bei galimybę iš tikrųjų tyrinėti ir apmąstyti savo rajono grožį ir suvokti, kaip jis formuoja tapatybės jausmą. |
|
12 |
Kokia problema sprendžiama |
Socioekonominis iššūkis |
|
13 |
Kaip sprendžiama ši problema? |
Atsižvelgiant į šių jaunų žmonių socialinę, ekonominę ir kultūrinę įvairovę, projektu dalyviai buvo mokomi, kad įvairovė turėtų būti laikoma ne kliūtimi, o veikiau galimybe. Šis projektas pasiūlė inovatyviai žvelgti į tai, kad visi vaikai ir paaugliai patys gali aktyviai dalyvauti kūrybiniame projekte, kuriuo kuriamas įtraukesnis ir socialiai tvirčiau apjungtas rajonas. Dalyviai išmoksta, kaip dirbti kartu, kaip žvelgti į pasaulį iš naujų ir įvairių perspektyvų, o taip pat gauna naudos iš to, kad savo rajone kuria bendruomenės dvasią. |
|
14 |
Ugdomi 21 amžiaus gebėjimai |
Dalyvaudami jauni žmonės sustiprina savo tarpasmeninių santykių gebėjimus. Jie turi galimybę kurti santykius ne tik su bendraamžiais, bet ir su platesnio bendruomenės rato nariais, gyvenančiais tame pačiame rajone. Iš šių ryšių išmokstama efektyvios komunikacijos įgūdžių. Įtraukiami įvairios socioekonominės ir kultūrinės kilmės žmonės, gyvenantys toje pačioje teritorijoje. |
|
15 |
Universalaus dizaino mokslai kaip kertinis principas |
a. Visų dalyvių teisių lygybė; jokios diskriminacijos; b. gėdos primetimo vengimas; c. dalyvavimas; d. kūrybinės raiškos laisvė; e. Įtraukumas. Būtų galima manyti, kad ši praktika laikytina atitinkančia UDL ta prasme, kad ji dalyviams teikia daug įsitraukimo galimybių. Yra įvairių kūrybingumo formų – galima rinktis tarp menų ir rankdarbių, fotografijos ir tapybos bei garsių meno darbų analizės ir aptarimo. Be to, reikia, kad dalyviai pasikviestų kaimynus iš savo gyvenamosios teritorijos ir apklausinėtų juos ir galbūt dar kieno nors, kas tą pokalbį įrašytų arba nufotografuotų. Visi šie elementai įgalina jaunus žmones dalyvauti jiems tinkamiausiu būdu. |
|
16 |
Svetainė ir kita kontaktinė informacija: |
CAAM. (2017).Proyecto Barrios. https://www.caam.net/es/actividades_int.php?n=3897 CAAM. (2019).Barrios comienza una nueva aventura. https://caam.net/deaccion/barrios-comienza-una-nueva-aventura/ Fundación Disa. (2020). El proyecto ‘Barrios’ desarrolla actividades en Internet |
|
EKSPERTŲ INDĖLIS
Klausimai apmąstymui ir savirefleksijai |
Kaip jautėtės, atlikdama(s) veiklą? Ką turėjo daryti grupė? Su kokiais iššūkiais susidūrėte šioje veikloje? Ar veikla padėjo daugiau sužinoti apie klasiokus ir bendruomenę? Kaip? Kaip išmoktus dalykus galima pritaikyti gyvenime? |
|