3 DALIS: Bendruomenės įtraukimas

Jau anksčiau minėtas Eurydice tyrimas (EACEA, 2009) atskleidžia, kad Rumunija ne itin sėkmingai integruoja menus į mokyklos veiklą, tačiau sėkmingai organizuoja bendruomenės lygmens renginius. Jei žvelgsime iš atvirumo bendravimui bei partnerystės su bendruomene perspektyvos, pastaraisiais metais Rumunijos mokyklos žengė svarbių žingsnių, pateikdamos pasiūlymus menininkams ir kultūros darbuotojams, užtikrinsiančius, kad edukaciniai mokinių poreikiai būtų geriau suderinti su jų meniniais poreikiais. Pažymėtina, kad yra galimybė registruotis į duomenų bazę, prieinamą mokykloms, norinčioms siūlyti veiklą pagal programą „Mokykla kitaip“. Suinteresuotosios šalys iš šio pasiūlymo gali pasirinkti tai, kas, jų nuomone, būtų tinkama jų kontekstui. Šiuo metu Rumunijoje vykdoma mokymo programų reforma, atsižvelgianti į bendrųjų gebėjimų integravimo perspektyvą, todėl kompetencija tampa „kultūriniu sąmoningumu ir raiška“. Rumunijoje tik du meno dalykai (vaizdiniai menai ir muzika) yra privalomosios mokymo programos dalis, o jokie kiti meno dalykai nėra įtraukti į pasirenkamąsias studijas. Sprendimus, susijusius su tarpdalykiniais ryšiais, priima mokyklos.

2009 metų tyrime Menų ir kultūros mokymas Europos mokyklose minima, kad mokyklos pasiūlė tokių tarpdalykinių temų, kaip: Rumunų kalba ir literatūra bei muzikinis išsilavinimas, susijęs su literatūrinių tekstų integravimu į muzikos kūrinius; praktiniai gebėjimai ir vaizduojamojo meno ugdymas, susijęs su pradinio ugdymo vaikų dalyvavimu savo mokyklos puošime; konkretaus miesto meno paminklai ir istorinės svarbos vietos; fotografija tarp mokslo ir meno.

2009 metų tyrime Menų ir kultūros mokymas Europos mokyklose nacionaliniu lygiu buvo priimta tam tikrų kultūros sričių decentralizavimo strategija, apimanti ir mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo plėtrą. Iš tikrųjų, vienas iš veiklos rodiklių, pagal kurį stebimas ir vertinamas šios strategijos įgyvendinimas, yra būtent organizuotų mokyklų grupių apsilankymų muziejuose skaičius. Vietos ir regionų valdžios institucijos reguliariai praneša apie šio rodiklio rezultatus, siekdamos pabrėžti muziejų edukacinę vertę. Rumunijos Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo ministerija parengė „Popamokinės ir mokykloje vykdomos švietimo veiklos plėtros strategiją“, kuri remiasi idėja, kad popamokinė veikla yra naudinga visam ugdymo procesui, o ypač asmeniniam tobulėjimui.

Dar viena nacionalinio lygmens iniciatyva Rumunijoje yra skirta popamokinei veiklai skatinti; bendradarbiavimo protokolą, apimantį šį klausimą, artimiausiu metu pasirašys Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo bei Kultūros ir religijų reikalų ministerijos. Šis protokolas sustiprins mokyklų ir muziejų bendradarbiavimą bei palengvins kultūros ir švietimo sričių specialistų keitimąsi patirtimi. Jis sukurs sąsajas tarp mokyklų programų turinio ir muziejų edukacinių paslaugų ir paskatins mokinius dalyvauti muziejuose dirbančių specialistų siūlomose programose.

Švietimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo ministerija kartu su Kultūros ir bendruomenių ministerija bei kitomis švietimo ir kultūros srityse veikiančiomis institucijomis reguliariai organizuoja šventes ir festivalius, kurių metu vyksta kūrybinės dirbtuvėlės ir meniniai renginiai, susiję su architektūros ir dizaino sritimis. Į jų spektrą patenka tokios sritys kaip vaizduojamieji menai, scenos menai, laisvoji kūryba, piešimas ir tapyba, portretai, fotografija, žurnalistika, ikonų menas ir populiarusis menas, žaidimai, sportas, multimedija, modeliavimas, teatras, kinas ir kt. Vienas iš tokio tipo festivalių pavyzdžių yra „CreativFEST“, skirtas vaikų ir jaunimo pasiekimams kūrybos srityje atpažinti ir viešinti. Muziejų naktis ir projektas „Kultūros pasas“ suteikia dalyviams kitų galimybių pažinti meną ir kūrybinę veiklą Rumunijoje.